Klaipėdos pilietiškiausieji: savanorystės želmenys II

Šiemet savivaldybės iniciatyva vėl rengiama akcija "Aš - pilietis". Šįkart ja norima prisiminti tuos žmones, kurie didžiausiuose praėjusių metų miesto renginiuose - "Europiadoje" ir regatoje "The Tall Ships' Races" - atliko milžinišką darbą, bet lyg ir liko "už kadro". Tai - savanoriai. "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimą apie juos.

Tiesiogiai neprisilietusiems prie šios veiklos viskas gali atrodyti labai paprasta - atėjau, užsirašiau ir pirmyn. Tačiau už to slypi ir daugeliui neregėti bei negirdėti epizodai.

Susidraugavo slaugydamos slovakę

Jau paskutiniąją naktį, kai Klaipėda dar gaudė "Europiados" ritmu, dvylikametę Slovakijos komandos narę Zuzaną surėmė skausmai. Diagnozę Klaipėdos medikai netruko nustatyti - apendicitas.

Slovakijos ansamblių vadovai buvo sutrikę - vežtis mergaitę namo, ar pasitikėti Klaipėdos chirurgais? Uostamiesčio medikai įkalbėjo, kad Zuzaną operuotų Klaipėdos vaikų ligoninėje. Su mergaite pasiliko viena komandos narė, o likusieji išvažiavo namo.

Tad Slovakijos komandą globojusioms savanorėms Vilniaus universiteto studentei Sigitai Mažonaitei, moksleivėms Alinai ir Anastasijai savanorystė su "Europiada" nesibaigė. Panelės prie operuotos Zuzanos lovos budėjo po keturias valandas. Savanorių grupelės vadas Mindaugas lakstė pirmyn ir atgal su produktais ir slaugomajai, ir slaugytojoms.

"Mes per "Europiadą" ir šią situaciją taip susidraugavome, kad ryšius palaikome iki šiol. Ir jeigu "Europiada" sugrįžtų į Klaipėdą, savanoriauti užsirašyti pultume pirmosios, be jokių svarstymų", - sakė S. Mažonaitė.

Pasak jos, įspūdžiai, patirti šventėje, šildo iki šiol. Sigita mano, kad ši pirmoji savanorystės patirtis pravers ir ateityje.

"Žmonės - kaip arkliai"

Virgilijus Valančauskas, per regatą Klaipėdoje vadovavo beveik šimto jūros šaulių būriui, kurie buvo paskirstyti budėti penkiuose postuose Kruizinių laivų terminale, taip pat prie plevėsuojančių Lietuvos ir kitų valstybių laivų vėliavų.

"Žmonių srautai, plūstantys į terminalą, prilygo laukinių arklių bandoms. Gal ir negražu taip lyginti, bet realybė buvo tokia. Mūsiškiai, bandantys nukreipti žmones, aiškino - na, neikit ten, ten tiesiami laidai, statomos garso sistemos, bet ne, kur tau. Braunasi, stumdosi. Ypač sunku buvo sutramdyti pakaušusius. Jų nebuvo itin daug, tačiau būtent jie ir kėlė daugiausiai rūpesčių", - dalijosi prisiminimais ponas Virgilijus.

Į talką klaipėdiškiams jūros šauliams buvo suvažiavę žmonės iš Skuodo, Švėkšnos, net Pagėgių. Atvykėliams apnakvyndinti buvo pastatytos palapinės Danės g. 21-ojo namo kieme. Nakvodavo po dešimt žmonių vienoje palapinėje. Vietiniai trumpam numigti eidavo į namus.

Jūros šauliai Kruizinių laivų terminale budėjo be pertraukų paromis, keisdami vieni kitus.

"Žinoma, pavargome. Bet viską nustelbė regatos reginiai. Džiaugėmės, kad incidentų ir muštynių pavyko išvengti", - apibendrino V. Valančauskas.

Silpniausioji švenčių grandis

Rūtai Ruškytei per regatą teko gana sunkiai suderinamas krūvis - žmonių srautų valdymas, tualetų, dušų, policijos, apsaugininkų darbo koordinavimas, renginių ir ceremonijų organizavimas.

"Jeigu antrą kartą kas pasiūlytų to imtis, labai gerai pasvarstyčiau", - šiandien, per daug nesiskųsdama, bet ir nedžiūgaudama sakė renginių organizatoriaus kvalifikaciją turinti R. Ruškytė.

Beje, ji pabrėžė, kad be savanorių talkos ir įvairių tarnybų darbo tikrai nebūtų pajėgusi visko suvaldyti.

"Dėl regatos renginių scenarijų galvos per daug nereikėjo kvaršinti. Jų tvarka visose valstybėse, kur vyksta regatos, labai panaši, netgi vienoda. Tad čia išradinėti dviračio neteko. Sunkiausia buvo valdyti žmonių srautus. Tai, žinoma, dariau ne aš pati, bet visa informacija suplaukdavo man. Ir aš turėjau "spaudyti mygtukus", kas, kur ir kaip", - sakė Rūta.

Pati silpniausioji grandis, žinoma, buvo "tualetinė problema".

"Tai niekaip neišsprendžiami dalykai ne tik Klaipėdoje. Visoje Lietuvoje per didžiąsias šventes viskas yra taip pat. Daugelis klaipėdiečių į tualetų stygių jau yra numoję ranka. Tačiau priimdami daugiau nei šimto burlaivių įgulas savanoriai turėjo labai daug padaryti, kad jų nenuviltų. Juk atplaukusių burlaivių įguloms pirmiausiai svarbu susitvarkyti higienos reikalus - nusiprausti, išsiskalbti. Nors krantinėse buvo pristatyta mobiliųjų dušų kabinų specialiai jachtų įgulų nariams, tačiau teko suktis kaip tik sugebėjome", - pasakojo R. Ruškytė.

Su burlaiviuose ir jachtose plaukimo metu sukauptomis fekalijomis ir šiukšlėmis buvo kiek paprasčiau - krantinėse taip pat stovėjo specialiai įguloms skirti konteineriai ir bakai. Tiesa, su jų išvežimu kartais irgi pasitaikydavo nesusipratimų. Bet vienaip ar kitaip higienos sistema iš esmės šventę atlaikė garbingai.

"Už kadro" liko šimtai

Nors šiemet per pilietiškumo akciją miesto dienraščiuose buvo siekta prisiminti aktyviausius "Europiados" ir regatos talkininkus bei darbininkus, tačiau taip ir nepajėgėme aprėpti visų, nes į šventes vienaip ar kitaip savo indėlį įnešė kone kiekvienas klaipėdietis.

Be didžiųjų švenčių renginių vyko ir mažučiai, lokalūs renginiai, suteikę džiaugsmo ir miestelėnams, ir atvykėliams. Štai Aldona Petrauskienė iš Labrenciškių, tik prasidėjus rašiniams apie "Europiados" ir regatos aktyvistus, likusius "už kadro", parašė tokį laiškelį: "Per Astą Daugėlienę susiradau švedų kolektyvą, kurį globojo savanorė Kristina Šlionskienė, mūsų kvartalo gyventoja. Pasikviečiau kolektyvą į mūsų gyvenvietę. Mums taip gera ir smagu buvo, kad net vaivorykštė nušvito! Šokom trypėm iki tamsos. Ačiū švenčių organizatoriams, vykdytojams ir jums, kad aprašote tas gražiąsias akimirkas!"

O kiek dar buvo tokių ieškojusių ir radusių. Kiek buvo žmonių, kurie rengė edukacines programas. "Už kadro" liko Jūrų muziejaus, Jūreivystės kolegijos kolektyvų ir auklėtinių įnašas.

Už kelių dienų - Vasario 16-oji. Šios šventės metu miesto laikraščiuose minėtiems ir neminėtiems klaipėdiečiams, prisidėjusiems prie švenčių rengimo, bus įteiktos Klaipėdos vėliavos. Už bendrai išlaikytą miesto bendruomenės pilietiškumo egzaminą.

Gražina JUODYTĖ