Klaipėdos kultūrinis įvaizdis kuriamas chaotiškai

Specialisto, kuris būtų atsakingas už miesto kultūrinio įvaizdžio formavimą, Klaipėdos savivaldybėje nėra. Nėra ir nustatytų prioritetų, kuriais vadovaujantis būtų galima suteikti finansinę paramą kuriam nors meno kolektyvui, šventei ar kultūros sričiai.
Pastangos formuoti kultūrinį įvaizdį įteisinamos atskirais Tarybos sprendimais: pavyzdžiui, atskira eilute finansuoti festivalį "Europeade" arba kolektyvą "Camerata Klaipėda". Kiek ilgai tai tęsis?

Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacija, vadovaujama prezidentės Ingos Grubliauskienės, pateikė pasiūlymą uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui bei Kultūros skyriui dėl trimetės sutarties pasirašymo. Asociacija prašo miesto trejus metus užtikrinti finansinę paramą - po 200 tūkst. litų per metus.

Prašo garantijų

Už tai asociacija įsipareigotų kasmet organizuoti tarptautinį Klaipėdos pilies džiazo festivalį, vaikų dainų šventę "Jaunoji džiazo banga", džiazo koncertą per Jūros šventę, kviestų savo projektuose dalyvauti šiais metais susikūrusį Klaipėdos bigbendą, padėtų reklamuoti Klaipėdos areną.

Pasirašyti ilgalaikę sutartį festivalio rengėjai norėtų dėl to, jog uostamiesčio parama miestą garsinančiam tarptautiniam Klaipėdos pilies džiazo festivaliui nuolat kinta. Pagrindiniu festivalio rėmėju ir globėju savivaldybė tapo 2004-aisiais, kai skyrė 112 tūkst litų. 2005-2006 m. parama augo iki 150-165 tūkst. litų. 2007-2008 m. vykę festivaliai, pritraukę daugiausiai svečių ir sukvietę ryškiausias džiazo žvaigždes, buvo paremti 100 tūkst. litų iš miesto biudžeto. Šiais metais renginiui buvo numatyta tik 70 tūkst. litų suma, tačiau jo organizatoriai net neteikė paraiškos. Krizės sąlygomis savo jėgomis surengė tik nedidelį padėkos koncertą.

Šią savaitę šį pasiūlymą svarstė uostamiesčio Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Pasak jo narių, sunkmečiu 200 tūkst. litų parama galėtų būti maksimali, tačiau siekdama ją gauti Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacija turėtų pateikti motyvuotą paraišką.

Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė po komiteto posėdžio buvo nusivylusi. "Neik, neprašyk, vis tiek negausi", - aš taip supratau komiteto narių pasisakymus. - Juk ir šiaip kasmet rašydavome paraiškas ir pateikdavome ataskaitas, kur ir kaip panaudojome Savivaldybės paramą. Norėtume nors šiokios tokios garantijos, nes tik žinodami biudžetą galime planuoti ir organizuoti renginį. Tai principinis klausimas, ar miestui reikia, jog toliau gyvuotų Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kad džiazo muzika taptų Klaipėdos kultūrinio įvaizdžio dalimi, ar ne", - sakė I. Grubliauskienė.

Suformuluoti ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį įpareigota Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė taip pat skėsčiojo rankomis: "Nežinau, ko politikai nori."

Nėra sistemos

Akivaizdu, jog už finansus ir ekonomiką atsakingi politikai iš viso nenori duoti pinigų kultūrai. Juk sunkmetis. Jiems atrodo, jog egzistuoja puiki Kultūros projektų rėmimo iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto sistema. Pagal šią sistemą parama teikiama reprezentaciniams festivaliams, profesionalaus meno, gyventojų meninės saviraiškos, jaunųjų menininkų, leidybos projektams. Kultūros projektų skaičius kasmet auga, o biudžetas jiems mažėja. Tokiu būdu 2009 m. 77 uostamiesčio kultūros projektams išdalinta 375 tūkst. litų (50 tūkst. litų mažiau nei praėjusiais metais), iš jų 90 tūkst. teko vien tik Jūros šventei. Tiesa, vėliau didžiųjų festivalių finansavimas dar papildomas atskira eilute iš kokio nors biudžeto rezervo, jeigu toks būna...

Nežinia dėl kokių priežasčių miestą reprezentuojantys, turintys gilias tradicijas, formuojantys Klaipėdos kultūrinį įvaizdį festivaliai nėra finansuojami atskira eilute. Ir ne tik festivaliai, juk mieste yra ir meninių kolektyvų, ir menininkų asmenybių, kurie jau yra suformavę, formuoja, o gavę tam tikrą finansinę paskatą ir dar aktyviau formuotų Klaipėdos kultūros įvaizdį, tačiau nėra sistemos, kaip juos remti. O gal noro tokią sistemą sukurti? Kad ir Vilniaus pavyzdžiu.

Formuoti kultūrinį sostinės įvaizdį yra viena iš Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus funkcijų. Pasak skyriaus vedėjo Edmundo Žalpio, tai daroma elementariai - per kultūros ir meno renginius. Ryškiausias jų šiais metais yra Vilniaus-Europos kultūros sostinės projektas.

Kultūros rėmimo sistema Vilniuje yra kiek kitokia nei uostamiestyje. Ten atskira eilute yra finansuojama VšĮ "Vilniaus festivaliai", koordinuojanti 10 prestižinių, sostinės įvaizdį formuojančių festivalių. Šiai programai gerais laikais buvo skiriama iki 2 mln. 800 tūkst. litų, šiais metais apie 1 mln. 500 tūks. litų.

"Taip padaryta dėl to, jog festivaliai turi planuoti savo veiklą bent 2 metus į priekį. Prieš tiek laiko jie yra įtraukiami ir į tarptautinius kultūrinių renginių kalendorius, katalogus. Savivaldybės parama skiriama festivalių žvaigždžių honorarams, patalpų išlaikymui ir itin mažam skaičiui etatų. Sistemą ketiname dar tobulinti, sudarydami konkurencines sąlygas kas trejus metus festivaliams keistis", - pasakojo E. Žalpys.

Be to, sostinės savivaldybė skiria iki 10 stipendijų jauniems menininkams remti. Stipendijos dydis 1000 litų. Ji suteikiama iki metų. Panašia forma parama skiriama ir meno kolektyvų vadovams.

Naujausias projektas - Vilniaus vardo suteikimas geriausiems meno kolektyvams.

Tikisi garsinti toliau

Klaipėdoje taip pat pastaraisiais metais buvo galima pastebėti iniciatyvas ir pastangas formuoti kultūrinį miesto įvaizdį, tačiau tai daroma chaotiškai arba vadinamuoju politinės valios pasireiškimu.

Viena iš tokių iniciatyvų buvo grandiozinio keliaujančio Europos tautų kultūrų festivalio "Europeade" pritraukimas į uostamiestį. Šiam projektui pritarta Tarybos sprendimu. Finansavimas - beveik 3 mln. litų - numatytas atskira eilute per kelerius metus. Šis festivalis jau įvyko.

Kitas projektas - ilgalaikės sutarties su jauno talentingo kauniečio smuikininko Vilhelmo Čepinskio suburtu kolektyvu pasirašymas. Taip pat Tarybos sprendimu. Kolektyvas pasivadino "Camerata Klaipėda", įsipareigodamas reprezentuoti Klaipėdos vardą užsienyje ir Lietuvoje. Be to, muzikai pažadėjo rengti po 5 koncertines programas bei edukacinius projektus. Uostamiesčio savivaldybė kolektyvui už tai suteikė finansinę paramą trejus metus - kasmet po 200 tūkst. litų. Šiais metais dėl sunkmečio ši parama buvo sumažinta 50-ia tūkst. litų. Ilgalaikė sutartis galioja iki šių metų gruodžio 31 d. Ataskaitą už šiuos metus ir pasiūlymus ateičiai kolektyvas ketina pristatyti spalio mėnesio pradžioje.

"Camerata Klaipėda" vadovas V. Čepinskis tikisi, jog sutartis su uostamiesčio savivaldybe bus pratęsta ir nereikės atsisakyti vardo, kuris jau žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Mes visus savo įsipareigojimus įvykdėme. Per metus surengiame apie 30 koncertų Lietuvoje ir dar apie 10 užsienyje. Nuolat rengiame naujas programas, išleidome kompaktinę plokštelę. Praėjusiais metais surengėme ir festivalį su jaunaisiais uostamiesčio muzikais. Gaila, kad šiemet dėl sumažėjusio finansavimo teko atsisakyti daugelio projektų, tarp jų ir jaunimo festivalio bei kompaktinės plokštelės leidybos Italijoje, kur ji būtų platinta kartu su 60 tūkst. egzempliorių tiražu išeinančiu muzikos žurnalu", - apgailestavo smuikininkas.

Atlikėjas atkreipė dėmesį, jog treji metai labai trumpas laikas, kad kolektyvas išgarsėtų tarptautiniu mastu. "Stambiausios muzikinės kompanijos, festivaliai savo planus sudarinėja trejiems metams į priekį. Per pirmuosius savo gyvavimo metus mes užmezgėme daug kontaktų, kurie duos vaisių tik ateityje. Vienas tokių projektų - derybos dėl koncertinio turo su viena didžiausių Skandinavijoje ir Europoje muzikos kompanijų "Kopenhagen Artist", - ateities planus pasakojo V. Čepinskis.

Klaipėdos savivaldybei nutraukus paramos sutartį su "Camerata Klaipėda" muzikas neatmeta galimybės atsisakyti šio kolektyvo vardo. "Manau, kad tai nebūtų pagrindas uždaryti įstaigą. Tikiu, kad kolektyvas dėl to neiširtų ir toliau egzistuotų su kitu vardu", - sakė V. Čepinskis.

P. S. Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacija, pateikusi savo pasiūlymą, sudarys konkurenciją "Camerata Klaipėda". Įdomu, kokiu smuiku toliau grieš Klaipėdos savivaldybė?

Jurga PETRONYTĖ