Klaipėdos gelbėtojams - karščiau nei vasarą

Nors gelbėtojų darbo sezonas paplūdimiuose pasibaigė dar prieš dvi savaites, šiomis dienomis tarnyboje itin karšta. Jos veiklą viena po kitos purto įvairios institucijos.

Įstaigos vadovas Virginijus Urbonas dienraščiui tvirtino žinantis, jog skundus kontroliuojančioms institucijoms rašo buvęs gelbėtojas,
kuris neva turįs konkrečių tikslų, galimai susijusių su privataus kapitalo noru įsitvirtinti Klaipėdos paplūdimiuose.

Tuo metu su "Vakarų ekspresu" bendravęs buvęs gelbėtojas Germanas Čepas tikino po trumpo darbo tarnyboje supratęs, jog tokia gelbėtojų įstaiga, kokia yra dabar, miestui paprasčiausiai nereikalinga.

Akys atsivėrė po nelaimės

Kam Klaipėdos miestui reikalinga skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, kuri neatlieka pagrindinės savo funkcijos ir daro viską, kad jos neatliktų? Ar gali žmonės jaustis saugūs uostamiesčio paplūdimiuose, jei pačių gelbėtojų gyvybė neapdrausta ir jiems paliekama teisė skęstančiųjų negelbėti?

Šie klausimai klaipėdiečių Giedraičių šeimai niekada nebūtų iškilę, jei ne vasarą įvykusi nelaimė, kurios sutuoktiniai jau niekada neužmirš. Gelbėdamas skęstantį draugą nuskendo jų šešiolikmetis sūnus. Šiuo metu prokuratūroje vyksta tyrimas. Tėvai laukia rezultatų.

G. Čepas: "Ar gali gelbėtojo darbo instrukcijose egzistuoti punktas, kad esant dideliam bangavimui jis neprivalo bristi į vandenį? Tai - absurdiška, juk kalbame apie žmogaus gyvybės gelbėjimą".

"Mano širdies teismas atsakymą jau seniai davė. Gelbėtojai neatliko savo misijos ir mano bei kitos moters sūnų šiandien nebėra", - sako Laima Giedraitienė.

Po šio įvykio gelbėtoju vasarą dirbęs ir Giedraičių sūnų ne darbo metu bandęs iš vandens ištraukti G. Čepas "Vakarų ekspresui" teigė, kad uostamiesčio skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje kvepia negerais dalykais, apie kuriuos jis nutarė prabilti viešai.

"Pareiga - nieko nedaryti"

Klaipėdietis tikino buvęs šokiruotas, kai išsamiai susipažino su skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veikla. G. Čepo žodžiais, pagrindinis šios tarnybos veiklos principas esąs gauti finansavimą iš miesto biudžeto ir nusimesti milžinišką atsakomybę už poilsiautojų saugumą.

"Net vidaus taisyklėse yra punktas, kad gelbėtojas, esant didesniam nei 3 balų bangavimui, neprivalo bristi į vandenį. O keisčiausia yra tai, kad bangavimo balus patys gelbėtojai ir nustato. Čia tik vienas iš gausybės absurdiškų dalykų šioje tarnyboje. Iki šiol tarnyba neturi trumpųjų numerių, kuriais būtų galima skambinti nelaimės atveju. Veikia tik laidiniai telefonai. Įsivaizduokit situaciją - žmogus skambina, o tuo metu gelbėtojas galbūt plepa su mama", - tarnybos veiklos minusus bėrė klaipėdietis.

Anot jo, ši tarnyba esą tyliai ir sėkmingai švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, nes vasaros metu tarnyboje dirba net 109 sezoniniai darbuotojai, o pasibaigus sezonui, tarnyboje lieka dirbti apie 20 žmonių.

"Nesuprantama, kam reikia išlaikyti šitiek darbuotojų, kurie iš esmės nieko nedirba - saugo būdeles paplūdimiuose, prižiūri inventorių. Išeitų, čia sargų reikia, o darželių ir mokyklų kiemams - ne, užtenka signalizacijos? O kam vasarą reikia 100 etatų? Juk vieša paslaptis, kad dauguma gelbėtojų nieko neveikia, sėdi, krapšto nosis, žaidžia tinklinį. Ar ne geriau į darbą priimti mažiau, bet tikrų profesionalų? Arba dar - vasarą gelbėjimo tarnyba paplūdimiuose laiko keturračius motociklus, vandens motociklus, katerius, tačiau jais naudotis gali tik keli, kurie turi tokio transporto naudojimui reikalingus pažymėjimus. Kai įvyksta nelaimė, neturintieji pažymėjimų šia technika privalo naudotis taip pat. O kas būtų, jei pats gelbėtojas tokiu atveju susižeistų - teisės vairuoti vandens transporto priemonę jis juk neturi?" - klausimus kėlė G. Čepas.

Abejingumas bado akis

Buvęs gelbėtojas tikino, esą į darbą buvo priimtas "ant garbės žodžio", nepatikrinus, ar jis gerai plaukia ir ar ekstremaliomis sąlygomis sugebės išgelbėti gyvybę. Juo labiau kad plaukti baseine - toli gražu ne tas pats, kas banguojančioje jūroje. Beje, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, vienintelės Lietuvoje organizuojančios profesionalius kursus paplūdimių gelbėtojams ir išduodančios jiems Švietimo bei mokslo ministerijos patvirtintus kvalifikacinius pažymėjimus, Narų rengimo skyriaus vadovas Stanislovas Rapalis dienraščiui patvirtino, kad Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba dėl gelbėtojų paruošimo į šią įstaigą nesikreipė nė karto.

"Darbo pradžioje vis klausinėjau, kada bus skęstančiųjų gelbėjimo mokymai jūroje, nes net nežinojau, kaip tai daryti, manęs nemokė. Buvau nuramintas, pasakė, kad mokymų niekuomet ir nevykę, senbuviai gelbėtojai to mokėsi tik gelbėdami skęstančiuosius. Gelbėtojų gyvybės niekas neapdraudžia. Sako, nėra lėšų. Tuomet tampa aišku, kodėl dauguma gelbėtojų abejingai atlieka savo pareigas. Tiesiog egzistuoja biudžetinė įstaiga, kurioje etatai išpūsti, žmonės nesuinteresuoti, nemotyvuojami ir viskam abejingi", - teigė G. Čepas.

Jis pastebėjo, jog iki šiol Klaipėdos pajūrio ruožas nesunumeruotas, todėl, jei nelaimė įvyksta ne paplūdimio teritorijoje, pastebėję skęstantįjį žmonės net nežino, kaip gelbėtojams nurodyti tikslią vietą.

G. Čepo žodžiais, net oficialiuose paplūdimiuose, nuėjus kiek toliau nuo gelbėtojų posto, nematyti vėliavos, informuojančios, ar galima maudytis. Jis įsitikinęs, kad vėliavos turėtų plevėsuoti ir vadinamuosiuose neoficialiuose paplūdimiuose.

"Lygiai tas pats turėtų būti ir su informacija, kurios katastrofiškai trūksta. Iš kitų miestų atvykę poilsiautojai apie bangavimą ir vėliavos spalvą gali sužinoti tik iš kelių stendų prie pagrindinių takų, tačiau pačiuose paplūdimiuose arba šalia kitų takų informacijos nė su žiburiu nerasi. Gelbėtojams nepriklauso prižiūrėti vadinamųjų laukinių pliažų, bet juk juose daugiausiai žmonių ir nuskęsta. Maža to, visiškai neaišku, kur oficialaus paplūdimio teritorija baigiasi, o kur prasideda. Yra tik stendai su abstrakčiais užrašais. Kaip žmogui susigaudyti, kokioje zonoje jis maudosi? Net pagrindiniuose paplūdimiuose nėra jokių numerių" - piktinosi buvęs gelbėtojas.

Rado pažeidimų

Gelbėtojų tarnybos veiklą ir dokumentus tikrinusi Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorė Elena Bagdonavičienė nustatė, kad šioje įstaigoje iš tiesų ne viskas idealu.

"Įpareigojome vadovą, kad gelbėtojai būtų apmokyti krovinių tvarkymo rankomis - yra tokia specifinė disciplina. Gal skamba nemaloniai, tačiau tokie mokymai šios profesijos atstovams yra būtini. Tarnybai taip pat būtina pakeisti ir papildyti pasenusias instrukcijas, o svarbiausia - įpareigojome įvertinti gelbėtojų profesinę riziką ir parengti atskirą dokumentą. Jį turint bus privalu pildyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Ši priemonė reikalinga. Buvome labai nustebę, kai paaiškėjo, jog gelbėtojo profesija neįtraukta į pavojingų profesijų sąrašą. Nesuprantama, kodėl šalies valdžia iki šiol to nepadarė", - stebėjosi E. Bagdonavičienė.

Jos teigimu, gelbėtojų tarnybai ištaisyti pažeidimus duota laiko iki gruodžio mėnesio. Jeigu tai nebus padaryta, tarnybai bus surašytas pažeidimų protokolas.

"Žinau, kodėl mus skundžia"

Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas ir darbuotojai G. Čepo išsakytus priekaištus neigia. Anot jų, tiek tarnybų užsiundyti ant jų gali tik žmogus, kuris "kažkuo suinteresuotas asmeniškai".

V. Urbonas mano, jog į uostamiesčio paplūdimius gviešiasi privatus kapitalas. Kai susisiekėme su V. Urbonu, jis atostogavo Lenkijoje, tačiau sužinojęs, kad domimės tarnybos veikla, sutiko atsakyti į klausimus.

Jūsų vadovaujamos tarnybos adresu išsakyta daug skaudžių pastabų.

Žmogus apipylė skundais ne vieną įstaigą. Mus tikrino ir tikrina visos įmanomos instancijos: jis rašė Visuomenės sveikatos centrui, kad mūsų medikai blogai dirba, Darbo inspekcija tikrino, prokuratūra, Seimo nariui net raštas parašytas, merui Rimantui Taraškevičiui. Pats G. Čepas pas mus dirbo labai trumpai. Susižeidė koją. Nežinau, kaip ten su nedarbingumo dokumentais pasibaigė, bet galiu pasakyt, jog per tą trumpą laiką jam buvo surašyti net trys tarnybiniai raštai dėl darbo drausmės nesilaikymo. Mes spėjame, kad tai yra daroma sąmoningai. Ar ne įtartinai atrodo, kai vasarą buvo publikuotas straipsnis, kad štai Klaipėdos gelbėtojai pavydi Palangos gelbėtojų tarnybai, kuri yra privati?

Gal tuomet galite paneigti išsakytus priekaištus. Pavyzdžiui, ar tiesa, kad gelbėtojai į tarnybą priimami net nepatikrinus plaukimo įgūdžių?

Mano įsakymu dirba komisija, kurią sudaro žmonės su tam tikra kvalifikacija. Šiemet komisijoje buvo instruktorius, kuris daug dirbo užsienyje ir turi patirties, antrasis buvo naras. Yra kvalifikuotų žmonių komisija. Pagal nustatytą tvarką vyksta tikrinimas baseine, žiūrimas fizinis pasiruošimas. Viskas protokoluojama. Tereikia, kad žmogus paplauktų 3 metrus, ir tampa aišku, ar jis moka plaukti. G. Čepas priimtas be patikrinimo, nes jį, kaip gerą plaukiką, dalyvavusį penkiakovėse, rekomendavo mums pats gelbėtojų atrankos komisijos narys.

Kiek per praėjusią vasarą vyko skęstančiųjų gelbėjimo mokymų atviroje jūroje?

Teisinių aktų, reglamentuojančių gelbėtojų darbą, nėra. Melnragėje tikrai buvo. O šiaip, tai yra nuolatinis gelbėtojų darbas. Kiek vyksta, reikėtų gelbėtojų klausti.

Tai ar buvote surengęs nors vienus tokius mokymus?

Aš nerengiu, vyr. specialistai tai daro. Aišku, kad buvo surengę.

Ar gelbėtojai apdrausti gyvybės draudimu?

Ne, nes tam nebuvo skirta finansavimo, nors prašome jau 3 metus iš eilės.

Kiek tarnyboje dirba žmonių ne vasaros sezono metu?

Kiek pamenu, - 21. Iš jų daugiausiai yra sargų, nes mes turime stotis Smiltynėje ir Melnragėje. Jų negalime palikti be priežiūros, nes yra supirkta brangi technika.

Dviem stotims tiek sargų ne per daug?

Yra likę dar narai, medicinos sesuo, darbininkai, kurie ruošia techniką kitam sezonui. Šiuo metu mes ruošiamės naujam sezonui. Dar yra tualetų priežiūra. Grįžus man iš atostogų, tarnyboje darysime reorganizaciją, nes finansavimas ženkliai sumažintas. Galiu pasakyti, jog darbo užmokesčio vidurkis - 760 Lt. Čia juk, suprantate, "mizeris", o ne alga.

Vasarą naudojate techniką: vandens motociklus, keturračius, katerius. Ar visi gelbėtojai ja gali naudotis nelaimės atveju?

Dėl šito klausimo mus jau tikrino Darbo inspekcija, prokuratūra. Yra taip - su keturračiais važinėjasi tie, kurie turi automobilio teises. Su vandens motociklais - tik tie, kurie turi šios priemonės teises. Esant ekstremaliam atvejui, visi gelbėtojai gali naudoti, nes yra apmokyti.

Ar tiesa, kad gelbėtojai vasarą patys nustato bangavimą?

Taip, pagal bangos aukštį nustato.

O gelbėtojas pakankamai kompetentingas atlikti tokius matavimus?

Jūs norit pasakyti, kad man meteorologai nustatys milimetrais? Niekas juk bangų taip nematuoja. Kiekvieną dieną poste yra pildomas žurnalas. Jame rašoma vandens temperatūra, bangavimas, kokio ilgio bangos. Šis dokumentas, įvykus nelaimei, atiduodamas teisėsaugos organams.

Ar pakanka informacijos mūsų paplūdimiuose apie gresiančius pavojus?

Aišku, kad yra. Kiekvieną sezoną persirengimo kabinos sunumeruojamos, ant jų iškabinami telefonai, kur skambinti, jei skęsta. Naudojame ruporus nuolat. Negaliu atsakyti už laukinius paplūdimius Klaipėdos rajono ribose, nes miesto Taryba savo sprendimu mums yra priskyrusi prižiūrėti tik oficialių paplūdimių zonas. Niekada gyvenime gelbėtojai neatsisako plaukti už zonos ribų. To nėra buvę. Gelbėjame skęstančiuosius visur, nes svarbiausia juk - žmogaus gyvybė, nors finansavimą gauname tik iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Bandėme seniau dalinti atmintines poilsiautojams, tai vakare visi paplūdimiai tais popieraičiais būdavo nusėti. Žinote, net užsienio paplūdimiuose tiek informacijos nesuteikiama, kiek pas mus.

Ar tiesa, kad gelbėtojai vadovaujasi vidaus darbo taisyklėse nurodytu punktu nebristi į vandenį esant didesniam nei 3 balų bangavimui?

Niekada šitos taisyklės sau netaikome. Jeigu žmogus skęsta, gelbėtojai brenda į vandenį ir po tris, vienas kitą virvėmis laiko. Tai daro žinodami, jog rizikuoja savo gyvybėmis.

"Atsakymų nesulaukiau"

Evaldas JURKEVIČIUS, Seimo narys

Komentuoti, ar viskas toje tarnyboje gerai, kol kas negaliu. Raštu kreipiausi į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių. Jam pateikiau konkrečius klausimus, susijusius su gelbėtojų darbo veikla, principais, finansavimu. Nors atsakymas jau turėjo būti mano rankose, iki šiol iš A. Každailevičiaus jokios žinios negavau. Domiuosi tarnyba ne tik todėl, kad sulaukiau vieno skundo. Į mane pagalbos kreipėsi ir vasarą nuskendusio nepilnamečio tėvai, kurie dėl to kreipėsi ir į prokuratūrą. Jeigu atsakymų nesulauksiu, eisiu pas direktorių pats.

"Sargų gal ir per daug"

Aloyzas KAŽDAILEVIČIUS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius

Seimo nariui atsakymai yra ruošiami. Klausimas, ar gaus viską, ko prašo. Galbūt kai kurių prašytų dokumentų neduosime, nes neprivalome to daryti. Gelbėtojų tarnybos veiklą kontroliuojame. Iki šiol mus viskas tenkino. Ar ne per daug etatų išlaikome? Gal ir per daug. Finansavimas tarnybai jau buvo kelis kartus sumažintas. Šiemet sezonas jau baigėsi, kitą sezoną dirbs kitaip. Šie klausimai svarstomi nuolat.

Statistika

* Vasaros sezono metu gelbėtojų prižiūrimose oficialių paplūdimių zonose šiemet nuskendo 2 žmonės, neprižiūrimose zonose - apie 20.

* Pernai vasaros sezono metu Lietuvos pajūrio paplūdimiuose nuskendo 16 žmonių. 11 jų nuskendo vadinamuosiuose laukiniuose, nesaugomuose paplūdimiuose arba pasibaigus gelbėtojų darbo laikui.

Vaida JUTKONĖ