Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (58)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien - apie "nupūstą" Klaipėdos senamiesčio kvartalą, kurio vietoje Ligoninės gatvėje dabar dunkso prekybos centras "Iki".

Nors "Vakarų ekspreso" redakcija, pradėdama rašinių ciklą "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės" turėjo tikslą pasakoti tik apie po karo išlikusius namus bei juose gyvenusius žmones, tačiau supratome, kad ir tie pastatai, kurių jau nebėra - Klaipėdos istorijos dalis. Jų buvę gyventojai, jų atžalos, plačiai pasklidę po pasaulį tą istoriją toliau puoselėja ir saugoja. Dažniausiai tik savo atmintyje ar pasakodami artimiesiems.

"Bohemuojantis" namas

"Metai bėga, iš atminties prašampa daug spalvingų detalių. Norėčiau papasakoti, ką iš vaikystės Ligoninės gatvėje pamenu", - pasisiūlė Viktoras Paplauskas, gyvenęs Ligoninės gatvės 14-ajame name, kurio jau nebėra.

V. Paplausko tėvas į Klaipėdą su kariniu daliniu atvažiavo 1945 m. vasarį ar kovą. Paplauskų šeima apsigyveno 14-ajame name, o tėvo darbovietė buvo Ligoninės g. 12-ajame name. Čia buvo siuvykla. "Tėvas buvo Klaipėdoje pagarsėjęs siuvėjas", - patikslino Viktoras.

Tame pačiame name buvo ir Jūreivystės mokyklos valgykla, į kurią rikiuote atkaukšėdavo mokyklos kursantai. Jame gyveno ir Trachtenbergų šeima: ji - rusų dramos teatro aktorė, jis - "Bangos" kepyklos vedėjas. Čia gyveno ir Urvakių šeima, mokytoja Keršulytė, elektrinės buhalteris Tereščenka, laikrodininkas Kolia, daug metų dirbęs dirbtuvėlėje prie turgaus.

Ligoninės 14-ojo namo kieme vestuvininkai (iš kairės): Valentinas Greičiūnas, Ona Paplauskienė, Saulius Vilkas, Janina Paplauskaitė, Leonas Perminas, virš visų - Simonas Donskovas

Na, o Ligoninės g. 14-asis namas buvo, šių dienų terminais tariant, "bohemuojantis". Mat čia gyveno Italijoje dailės mokslus baigęs Pranas Simonavičius, iš dvarininkų kilusi Simonavičienė, piešimą dėstęs Bernotas, buriavimo mokyklos steigėjas Ingaunis, pedagogai Rubaževičiai. Tad name nuolat linksmindavosi kokios nors kompanijos - tai aktorių būrys pas ką nors užgriūdavo, tai "Atlanto" futbolo komanda pergalės atšvęsti užvirsdavo.

"Namo siela buvo mano mama. Mat labai skaniai valgius sutaisydavo. Tad visuose baliuose buvo pageidaujama. Dažnai vaišių užstalės išsikeldavo į kiemą. Ką jie ten kalba, ko kvatojasi mažai terūpėdavo. Kaip ir Klaipėdos ar bet kurio kito Lietuvos miesto šimtai vaikų būdavome patenkinti, kad tėvai baliavoja. Šėldavome, dūkdavome. O besilinksminantys tėvai toms šėlionėms būdavo atlaidesni nei paprastai", - pasakojo V. Paplauskas.

Kai Paplauskų atžalos Zita, Janina, Regina, Alfonsas, Romualdas ir Viktoras pradėjo bręsti, kiemas ūždavo nuo jaunimėlio. Čia užsukdavo begarsėjantis dainomis Benas Gadeikis, šiandien Klaipėdą ir Lietuvą visame pasaulyje garsinanti Skaistė Idzelevičienė, visą uostamiestį "apšokti" spėjantis Simonas Donskovas, sporto įžymybė Saulius Vilkas ir daugybė kitų neeilinių klaipėdiečių.

"Pas Paplauskus durys neužsidaro", - nė kiek nepriekaištaudami faktą konstatuodavo kaimynai.

Paaugliui Viktorui darydavo įspūdį, kai iš kito gretimo namo su mansarda išeidavo jame gyvenęs kapitonas Vilius Pakalniškis - uniformuotas, su kapitono kepure ir regalijomis.

"Įdomus buvo tas gyvenimas Ligoninės gatvėje", - sakė V. Paplauskas.

Anonsas

O kol lauksime "nupūsto" kvartalo gyventojų atsiliepimų, kitą pirmadienį turime ketinimų nerti į Vytauto Didžiojo gimnazijos pusrūsius. Juose buvo apsigyvenusios ne tik Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos pedagogų šeimos. Čia gyveno Paulauskų šeimyna, kuri užaugino krepšininkus Modestą, Emanuelį ir Edmundą, čia bėgo režisieriaus Arūno Žebriūno vaikystė.

Atsiliepimai

Žibutei Pikelytei-Bučiūnienei šiandien labai neramu dėl prieš 50 metų pasodinto ąžuolo

Praėjusį pirmadienį, išspausdinus Horsto Borbės iš Hamburgo laišką ir atsiųstas nuotraukas, atsiliepė Žibutė Pikelytė-Bučiūnienė, dabar gyvenanti Vilniuje. Jos vaikystė bėgo Pylimo g. 3-iajame name. Tačiau tebeauga ir tebelapoja 1958 m. pasodintas ąžuolas "Statoil" degalinės teritorijoje.

"Aš jį pasodinau baigusi dešimtąją klasę. Iš Dauparų durpyno parsivežiau tris ąžuoliukus, kuriuos su drauge ir susmeigėme mūsų kiemelyje. Bet prigijo tik vienas. Šiandien tam ąžuolui apkabinti jau reikia dviejų žmonių. Kai statė "Signalo" įmonę, jį ketino nukirsti. Tąsyk pavyko apginti. Kai įrenginėjo degalinę, vėl kilo grėsmė ąžuolui. Tuomet rašiau laišką merui Eugenijui Gentvilui, žaliesiems. Ąžuolas liko gyventi. Bet dabar matau negailestingai apkapotas jo šakas, ir labai bijau, kad į jį vėl bus kėsinamasi", - nerimavo buvusi klaipėdietė, ąžuolo "mama".

Pasak ponios Žibutės, ąžuolą įvairiomis progomis aplanko nebeegzistuojančio namo gyventojai, ji pati su savo seserimis.

"Augome dvidešimt keturi vaikai. Tik penki iš jų buvome lietuviai. Kiti - vokiečių kilmės, tarp jų ir H. Borbė. Kai atsivėrė galimybės išvykti į Vokietiją, mūsų kiemas ištuštėjo. 1957 m. išvažiavo ir H. Borbė. Tačiau visus tuos metus, gyvendamas Vokietijoje, jis neprarado ryšių su gimtuoju miestu Klaipėda ir čia gyvenusiais žmonėmis. Su Horstu susirašinėju ir aš", - sakė ponia Žibutė.

Gražina JUODYTĖ