Klaipėdiečiams - tik mokamas poilsis

Užsienyje įprasta, jog žaliuosius plotus didmiesčių gyventojai intensyviai išnaudoja poilsiui. Miesto parkuose, skveruose įprasta ne tik vaikštinėti, bet ir skaityti knygas, susitikti su draugais, degintis, iškylauti. Tuo metu Klaipėdoje specialiai įrengtos vietos, kurioje būtų
galima be jokio mokesčio išsikepti šašlykų, susikurti laužą ar pasistatyti palapinę, nėra.

Po to, kai "Vakarų ekspresas" parašė, jog klaipėdiečiai masiškai iškylauja prie Vilhelmo kanalo, kur tai daryti draudžiama, skaitytojai teiravosi, kur Klaipėdos mieste bei jo apylinkėse galima poilsiauti gamtoje.

"Kur galima poilsiauti Klaipėdoje, nevažiuojant 50, 100, 200 km? Yra vietelės prie Minijos upės, bet ten arba "privati valda", arba mokamos vietos, arba visi sėdi vienas šalia kito, kaip kino teatre. Latvijoje, prie Papės ežero, ant jūros kranto - poilsiavietės, staliukai, šiukšlinės, pavėsinės. Ventspilyje yra parkas iškyloms, kuriame nemokamai duodamas grilis, staliukai, kėdės ir šiukšlinė. Sėdėk ir džiaukis. O pas mus?" - pastebėjo vienas dienraščio skaitytojas.

Botanikos sodo ramybė

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė poilsiui gamtoje rekomendavo tris vietas - poilsines Klaipėdos universiteto Botanikos sode, Kuršių nerijoje bei Giruliuose esančias stovyklavietes.

Senojo Tauralaukio parko teritorijoje, Danės upės slėnyje įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos parkas dėl itin gražios aplinkos ir patogaus susisiekimo tapo viena mėgstamiausių klaipėdiečių iškylavimo vietų. Pasak parko vadybininkės Aušros Zubaitės, beveik visi vasaros savaitgaliai jau užimti.

Botanikos sode yra įrengtos dvi pavėsinės, saugančios iškylautojus nuo galimo lietaus. Čia yra stalai, suolai, stacionarios šašlykinės.

"Tai vieta skirta ramiam pasisėdėjimui, nes pagrindinė sodo funkcija yra puoselėti ir visuomenei parodyti augalus. Todėl čia neleidžiamas aktyvus poilsis, pavyzdžiui - žaidimai su kamuoliais", - sakė A. Zubaitė.

Už iškylavimą pavėsinėse Botanikos sodas ima 20 litų mokestį už 1 val. Simbolinius 2 litus kainuoja įėjimas į patį sodą.

Kuršių nerijoje - 7 poilsiavietės

Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresnioji specialistė informacijai Liudmila Zacharčenko tvirtino, jog šiame UNESCO saugomame gamtos paveldo objekte yra įrengtos 7 nemokamos poilsiavietės, kurias prižiūri Smiltynės, Juodkrantės, Preilos ir Nidos girininkijos. Vienu metu poilsiavietėje gali būti apie 20 žmonių.

Arčiausiai Klaipėdos, kelio Smiltynė-Nida 3 kilometre, yra poilsiavietė "Prie šulinio". Juodkrantės girininkija prižiūri poilsiavietes "Sengirė", "Baravykinė", Preilos girininkija - "Rožių krūmo" poilsiavietę, prie Nidos lankytojai renkasi "Bulvikio", "Medžiotojų" bei "Pajūrio" poilsiavietes.

Pasak L. Zacharčenko, visose poilsiavietėse lankytojams paruošta iškylai reikalinga infrastruktūra: mediniai stalai, suolai, šiukšlių dėžės, tualetai. "Prie šulinio" įrengtos dar ir supynės bei laipynės vaikams, prie "Bulvikio" yra puikus futbolo laukas. "Pajūrio" poilsinė yra arčiausiai jūros. Tiesa, vanduo yra tik "Baravykinėje".

Visose poilsiavietėse įrengtos vietos laužui, tačiau jų lankytojai apie ketinimą uždegti ugnį primygtinai prašomi informuoti girininkijas arba Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrus. Telefonai, kuriais reikia paskambinti nurodyti poilsiavietėje. Pasak L. Zacharčenko, geriausia būtų, jeigu apie iškylą girininkai arba parko darbuotojai būtų informuojami iš anksto.

"Tuomet girininkai parūpins iškylautojams ir malkų laužui", - sakė pokalbininkė.

Apsistoti nakvynei su palapinėmis, anot parko darbuotojos, leistina tik tam įrengtuose kempinguose, tačiau jeigu turistinį žygį organizuoja didelė grupė žmonių, iš anksto suderinus, galima likti nakvoti ir poilsinėse.

Pastebima, kad dauguma klaipėdiečių nėra linkę iškylauti prie jūros

Šašlyką kepti galima paplūdimyje

Į civilizuotą iškylavimą gamtoje liberaliai žiūri ir Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Jis apgailestavo, kad parkui priklausančioje valstybinėje pajūrio žemėje nėra stovyklavimui įrengtų specialių vietų, kuriose būtų galima uždegti laužą. Jis sakė nematąs problemos, jei poilsiautojai sumanytų išsikepti šašlykų ar kepsnių pačiame paplūdimyje, atvira ugnimi nedegančiame grilyje arba šašlykinėje.

"Miške to daryti negalima, nes sausa ir yra didelė gaisro tikimybė, o ant smėlio paplūdimyje - nieko baisaus, jeigu ugnis yra prižiūrima. Išdegusias anglis rekomenduojame arba išsivežti, arba užkasti giliau į smėlį", - sakė D. Nicius.

Pajūrio regioninio parko direktorius priminė, jog šioje saugomoje teritorijoje taip pat negalima stovyklauti.

"Statyti palapines iškylautojai gali Karklės žvejų gyvenvietėje įrengtose turistinėse stovyklavietėse, kaimo turizmo sodybose, pas žmones, Nemirsetos, Girulių kempinguose, Girulių poilsiavietėse. Pasirinkimas išties platus", - vardino pokalbininkas.

D. Nicius pridūrė, kad specialiai iškylavimui įrengta poilsiavietė yra prie Kalotės ežero, kurią pasiekti galima nuo Girulių pusės.

"Šioje poilsiavietėje galima ir laužą kurti, ir palapines statyti, tačiau čia draudžiama važiuoti su automobiliu, patekti į ją galima tik su dviračiu arba pėsčiomis", - informavo D. Nicius.

Siūlo civilizuotas vietas

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė pastebėjo, kad rajono žmonės nelinkę iškylauti prie jūros.

"Karštomis dienomis visi stengiasi ištrūkti į gamtą. Daugumai žmonių ne taip svarbu graži aplinka, svarbu, kad būtų vandens telkinys. Gargždų, Poškų karjerai, Minija vidurvasarį tiesiog aplimpa iš aplinkinių kaimų suvažiavusiais žmonėmis", - sakė pokalbininkė.

Vis dėlto iškylautojams D. Buivydienė rekomenduoja civilizuotas vietas.

"Klaipėdos rajone yra 26 kaimo turizmo sodybos, kuriose yra ir pirtelė, ir visa infrastruktūra iškylai. Jau įregistruota 10 turistinių stovyklų ir šiuo metu registruojasi dar 3. Visos jos yra prie vandens telkinių. Tai aptvertos, saugios teritorijos, kuriose už simbolinį mokestį galima statyti palapinę, kurti laužą specialia tam įrengtoje vietoje. Jose yra sanitariniai mazgai, kai kuriose yra ir nameliai nakvynei", - tvirtino D. Buivydienė.

Nemokamos poilsiavietės, anot Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės, yra ant Minijos kranto prie Šernų girininkijos. Specialiai iškyloms poilsiavietes prie Minijos upės yra įrengusios Rūdaičių, Vėžaičių seniūnijos.

"Vienintelė vieta, kur draudžiamas stovyklavimas yra Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis. Tai viena mėgstamiausių baidarininkų vietų, čia galima eiti, žvejoti, tačiau deginti laužus arčiau kaip 50 metrų nuo upės ir statyti palapines draudžiama. Taip pat iškylautojai negali stovyklauti be savininkų leidimo privačiose teritorijose, tačiau praeiti pro jas galima", - sakė D. Buivydienė.

"Kas nedraudžiama - tas galima"

Kas būtų, jeigu geranoriškai nusiteikusi šeima arba draugų kompanija, tarkim, prie Trinyčių tvenkinio, atsineštų grilį arba šašlykinę ir surengtų iškylą?

Daiva BERANKIENĖ, Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja

Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia užsiimti bet kokia veikla, kuri teršia aplinką. Konkrečių draudimų dėl laužo degimo arba šašlykų kepimo nėra, vadovaujamasi bendrosiomis aplinkos apsaugos taisyklėmis, kurios draudžia deginti ugnį ne deginimo vietose. Kiek man žinoma, Klaipėdos miesto teritorijoje nėra įrengtų specialių vietų stovyklavimui.

Marius POIMANSKIS, Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas

Miesto tvarkymo taisyklės numato tik atskirus draudimus miesto paplūdimiuose, kitose zonose draudimai nenumatyti. Reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų drausti tokios veiklos, kaip laužo deginimas ar šašlykų kepimas. Niekam iki šiol tokia mintis į galvą neatėjo.

Irena ŠAKALIENĖ, Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja

Kas nedraudžiama - tas galima, tačiau, specialių vietų iškylauti mieste aš nežinau. Kas būtų jei dabar visi kas užsimanė imtų mieste šašlykus kepti? Tragedija būtų. Mūsų žmonių kultūra dar neleidžia to daryti. Kas užtikrins saugumą? Manau, kad iškylavimui yra užtektinai privačių teritorijų užmiestyje. Pagaliau, šašlykų ar kepsnių galima ir kavinėse nusipirkti.

Virginijus BANEVIČIUS, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vedėjas

Deginti laužus, kepti šašlykus draudžiama miškuose, išskyrus specialiai tam įrengtas ir ženklais pažymėtas vietas - poilsiavietes su įrengta vieta laužui. Puikios iškylavimui skirtos poilsiavietės yra Kuršių nerijoje, daugiau nemokamų vietų negalėčiau įvardinti. Jeigu Klaipėdos savivaldybės administracija mums pateiktų raštą dėl tokių vietų suderinimo, būtų galima tokias vietas numatyti.

Net ir, rodos, tokioje nekaltoje vietoje kaip paplūdimys gali kilti gaisras. Reikia įvertinti ar saugus atstumas iki kopų, kuriose auga sausi augalai, nes pasisukus vėjui žarija gali nuskrieti. Priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, jog laužą galima degti ne arčiau kaip 10 metrų nuo pastatų, 100 metrų nuo žolės, nendrių ir pan.

Jurga PETRONYTĖ