Klaipėdiečiai pamišo dėl istorijos

Istoriko Vyganto Vareikio ekskursiją "Nuo Trečiojo Reicho iki Žvejybos uosto rajono", šeštadienį vykusią Kuršių nerijoje, ko gero, galima įrašyti į Gineso rekordų knygą. Jos pasiklausyti suplūdo kone tūkstantis klaipėdiečių.

Dieną prieš tai Girulių Juodojoje tvirtovėje įvyko spektaklis "Karas ir jūra", sukurtas
pagal vokiečių kareivio Gi Sajero, praleidusio šiuose gynybiniuose įtvirtinimuose paskutines karo dienas, atsiminimus. Šie labai įdomūs vienas kitą papildantys renginiai parodė, koks didelis yra klaipėdiečių susidomėjimas karo paveldu ir istorija.

Istorinės knygos - populiariausios

Apie tai, jog klaipėdiečiai ypač domisi savo miesto bei krašto istorija, rodo ir išskirtinis dėmesys istorinėms knygoms. Uostamiestyje organizuojamuose rinkimuose "Klaipėdos knyga" trejus metus iš eilės populiariausiomis išrinktos istorinio pobūdžio knygos - "Klaipėdos dvarai" (2006 m.), "Klaipėda senuose atvirukuose" (2007 m.), Vyganto Vareikio "99 Klaipėdos miesto istorijos" (2008 m.). Šiais metais didžiulio dėmesio sulaukė ir "Vakarų ekspreso" žurnalistės Gražinos Juodytės knyga "Klaipėdos akvarelės".

Istorikai Vacys Vaivada, Dainius Elertas ir Kęstutis Demereckas jau daugiau kaip metus kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį nuo 18 val. klaipėdiečiams organizuoja istorinių paskaitų ciklą "Vakarai su senąja Klaipėda" Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijos patalpose.

"Iš tiesų Klaipėdoje egzistuoja tikrai gana didelis ir linkęs plėstis miesto istorija besidominčių žmonių ratas", - pastebi šių renginių organizatorius V. Vaivada, nuo rugsėjo vėl tęsiantis paskaitų ciklą.

Istorikas prisipažino, jog jį patį maloniai stebina neblėstantis klaipėdiečių susidomėjimas net tokiomis smulkmenomis, kaip atskiro žmogaus, namo ar įvykio istorija. Pokalbininko pastebėjimu, tarp paskaitų lankytojų yra ir tokių žmonių, kurie nuolat domisi ir patys tyrinėja praeitį, ir tokių, kurie neturi jokių žinių, tačiau labai nori jų gauti.

Ekskursija tapo Sąjūdžiu

Tokių, norinčiųjų sužinoti ir gerai praleisti šeštadienio popietę, prie naujosios perkėlos bilietų kasų nusidriekė ilgiausios eilės. Norintieji pasižiūrėti įdomių kultūros bei istorijos objektų ir pasiklausyti istoriko V. Vareikio pasakojimo kėlėsi net dviem keltais. Išvydęs prieš save didžiulę minią V. Vareikis visų atsiprašė, jog nepasiėmė megafono.

"Tikėjausi, jog susirinks 50-100 istorija besidominčių klaipėdiečių, bet tokia žmonių gausybė - man didelė staigmena. Pasijutau, kaip Sąjūdžio laikais", - po ekskursijos prisipažino istorikas.

Nors iškylos vadovas ir neturėjo megafono, regi, visa auditorija jį puikiai girdėjo. Ratu apspitę ir nuščiuvę jie klausėsi pasakojimų apie kadaise Klaipėdoje klestėjusį laivyną ir laivų kapines, apie Žvejybos uosto rajoną, Kiaulės nugara vadinamą salą Kuršių mariose, apie Trečiąjį Reichą ir jo gynybinius įtvirtinimus. Drąsiausieji ne tik klausėsi, bet ir išdrįso įlįsti į betoninius bunkerius, kuriuos laikas tik šiek tiek apgadino iš išorės. Objekto viduje - tamsa ir tuščios sienos, aprašinėtos grafitais. Apie atitinkamos publikos viešnagę primena stiklų šukės ant grindų.

Įkvėpė geriems darbams

Vadinamoji Kiaulės nugaros (nors yra Kuršių nerijoje priešais salą) gynybinė baterija buvo skirta apsaugoti Kuršių marias. Pasak V. Vareikio, ji kaip ir kiti įtvirtinimai, vokiečių pastatyti Giruliuose, Melnragėje, Kopgalyje, Tauralaukyje, dabartinėje bendrovės "Klaipėdos kranai" teritorijoje, buvo apginkluoti galingais priešlėktuviniais bei pakrančių apsaugai taikytinais zenitiniais pabūklais FLAK 40. Kiaulės nugaros gynybiniame įtvirtinime šis ginklas nebuvo panaudotas. Gynybinė baterija sudaryta iš kelių tuneliais susisiekiančių patalpų. Jų viduje, pasak istoriko buvo kareivių gyvenamosios patalpos, virtuvė, dušai, ginklų ir kuro sandėliai ir kt., veikė sudėtinga ventiliacijos sistema.

Pasak V. Vareikio, šio objekto viduje ir aplink jį po karo buvo rasta šokolado, konjako butelių ir vokiškų vyriškų kvepalų buteliukų.

"Karininkai ne taip blogai čia gyveno. Tiesa, eiliniai kareiviai gynybiniuose įtvirtinimuose tokių gerų sąlygų neturėjo. Vis dėlto Trečiojo Reicho politika buvo tokia, jog karys turi būti sočiai pavalgęs ir patenkintas buitimi, tik tada jis bus geras karys. Nepaisant to, Vokietija karą pralaimėjo. Rusija pergalę iškovojo negailėdama savo karių. Antrojo pasaulinio karo statistika skelbia, jog vienam žuvusiam vokiečių kareiviui teko keturiolika žuvusių rusų kareivių", - pasakojo V. Vareikis.

Sunku pasakyti, kiek iš tiesų žmonių dalyvavo šiame nemokamame pramoginiame pažintiniame renginyje. Apytikriais apskaičiavimais, - nuo 700 iki 1000 įvairaus amžiaus klaipėdiečių. Ekskursija truko daugiau kaip 3 valandas.

Malonu buvo pastebėti, kad būrelis paauglių, grįždami nuo gynybinių įtvirtinimų, savanoriškai rinko miške paliktas šiukšles. Kai kurie dalyvavę ekskursijoje vadino ją "tūkstantmečio žygiu" ir stebėjosi, jog Antrojo pasaulinio karo paveldas nėra saugomas.

Klibins miesto įvaizdį

Ekskursiją organizavusios neseniai įsikūrusios viešosios įstaigos PVM vadovė Rima Nausėdaitė sakė, jog renginio idėja kilo iš noro išvilioti žmones iš namų, suburti bendraminčius bendravimui. "Mes manome, kad bendraujant, diskutuojant galima surasti visų problemų sprendimus", - įsitikinusi pokalbininkė.

Anot R. Nausėdaitės, VšĮ "PVM" dirbs trimis kryptimis: pažinimo, ugdymo ir ekologijos. "Organizuosime renginius, susijusius su Klaipėdos miesto istorija bei identitetu, ekologines akcijas bei stengsimės įtraukti į jas kuo daugiau jaunimo", sakė R. Nausėdaitė.

Artimiausias VšĮ "PMV" organizuojamas renginys numatomas per Klaipėdos miesto gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, ir bus skirtas Klaipėdos miesto įvaizdžiui. "Norime padiskutuoti apie Klaipėdos miesto įvaizdį. Ar jis yra ir koks, kas jį formuoja", - renginio gaires nubrėžė VšĮ "PVM" vadovė. Rugsėjo mėnesį dar vieną ekskursiją žada ir istorikas V. Vareikis.

Kitokia realybė

* Įdomus sutapimas, kad V. Vareikio ekskursijos išvakarėse kituose Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimuose - Girulių Juodojoje tvirtovėje - įvyko įdomaus teatrinio projekto "Karas ir jūra" premjera. Tai savotiškas spektaklis-realybės šou, sukurtas pagal dokumentinę medžiagą - nacistinės Vokietijos armijos eilinio kareivio Gi Sajero atsiminimų knygą "Pamirštas kareivis".

* Šis spektaklis atskleidžia kiek kitokią karo realybę nei pakomentavo istorikas V. Vareikis. Gi Sajerui buvo 16 metų, kai jis pateko į Hitlerio armiją, kuri šaltą 1945-ųjų žiemą rekordiškai ilgai, net 115 dienų, laikėsi Mememlyje, kol sovietinė armija palaužė pasipriešinimą ir užėmė visą Klaipėdos kraštą. Paskutines karo dienas Girulių juodojoje tvirtovėje praleidęs karys atsimena su siaubu. Jis pasakoja apie žūstančius draugus, apie operacijas, atliekamas pjūklu, apie muštrą, alkį ir visa persmelkiančią baimę mirti.

* Jauno kareivėlio charakterį spektaklyje labai įtaigiai sukūrė ir autentišką pasakojimą perteikė Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas. Parodyti karišką buitį jam pagelbėjo Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai. Spektaklį režisavo ir jam vadovavo aktorius Vladas Bagdonas. Jis spektaklyje vaidina seną kareivį, kuris sugrįžęs, į Girulių gynybinę bateriją patiria akistatą su savimi jaunystėje.

* Šiame spektaklyje nėra scenos ir žiūrovų salės ribos. Ant suolų susėdę žiūrovai turi patraukti kojas, kad pro tarpą paržygiuotų kareiviai, vėliau visi spektaklio dalyviai eina per įtvirtinimus, kiekvienoje jų patalpoje išvysdami vis kitą vaizdelį: kareivius, valančius ginklus, valgančius, laikančius operuojamą kovos draugą ir t.t. Taigi žiūrovai įtraukiami į veiksmą ir patys jį išgyvena. Šiurpius įspūdžius ir slogią nuotaiką dar sustiprina garsai: nacių maršai, pavojaus sirenos.

* Spektaklis baigiasi optimistiškai - atidaromas gynybinių įtvirtinimų liukas, per kurį spektaklio dalyviai išlipa į pabūklų aikštelę. Čia juos kareiviai su nacių uniformomis vaišina pyragu ir vynu, skamba muzika ir niūrius įspūdžius keičia džiaugsmas, jog gyvename taikioje šalyje, tokios nuostabios gamtos apsupti. Sunkios dramaturginės medžiagos prislėgti aktoriai V. Bagdonas ir D. Švirėnas po pirmosios premjero nubėgo praustis į jūrą.

Jurga PETRONYTĖ