Klaipėdiečiai geria prispjaudytą vandenį

Nors pagal galiojančią tvarką prie Vilhelmo kanalo, iš kurio vanduo tiekiamas pusei Klaipėdos, žmonės ilsėtis negali, savaitgaliais jo pakrantes nusėja ratuoti poilsiautojai, čia paliekantys kalnus šiukšlių. Vandentiekininkai guodžia, kad tai geriamo vandens kokybei įtakos neturi, o
aplinkosaugininkai konstatuoja, jog baudomis žmonėms kultūros nepridėsi.

Praėjusį šeštadienį "Vakarų ekspreso" žurnalistai įsitikino, kad prie pat Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo esančiame miško keliuke kone kas 50 metrų stovėjo po automobilį, degė laužai, buvo žvejojama, iškylaujama ir šiukšlinama.

Poilsis draudžiamas

Vilhelmo kanalas yra hidrogeologinis draustinis. Jo vanduo maitina trečiąją Klaipėdos vandenvietę, kuri aprūpina vandeniu pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus.

AB "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, Vilhelmo kanalo pakrantėje besimėtančios šiukšlės, stovintys automobiliai klaipėdiečių geriamo vandens vandens kokybei įtakos neturi.

Praėjusį šeštadienį "Vakarų ekspreso" žurnalistai įsitikino, kad prie pat Vilhelmo kanalo esančiame miško keliuke kone kas 50 metrų stovėjo po automobilį, nors tai draudžia įstatymai.

"Mūsų tyrimų duomenimis Vilhelmo kanalo vandenį organinėmis medžiagomis labiausiai teršia Tyrų ir Svencelės pelkės bei polderių siurblinės. Prieš trejus metus trečiosios vandenvietės vandens ruošykloje įrengėme vandens valymo įrenginius, kurie užtikrina reikalavimus atitinkančią vandens kokybę", - sakė L. Makūnas ir pridūrė, jog pagal šiuo metu galiojančią vandenvietės apsaugos tvarką žmonės prie Vilhelmo kanalo ilsėtis negali.

Anot pokalbininko, šiuo metu yra ruošiamas naujas trečiosios Klaipėdos vandenvietės sanitarinės zonos specialusis planas. Pagal jį Vilhelmo kanalo apsauginė zona tęsis 6,5 km: 3,5 km - pačioje vandenvietės teritorijoje ir 3 km į pietus nuo jos.

"Projektas jau parengtas ir suderintas. Iki metų pabaigos turėtų įsigalioti, tačiau šiuo metu vandenvietės sanitarinė zona driekiasi iki pat Lankupių, kur prasideda kanalas. Tai reiškia, kad prie kanalo žmonės ilsėtis negali. Draudžiama maudytis ir žvejoti jo vandenyje. Žinoma, kad tokia apsauga yra per griežta ir jos niekas nepaiso, nes Vilhelmo kanalas neturi aiškaus šeimininko", - sako L. Makūnas.

Oficialiai Vilhelmo kanalas pripažintas valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu. AB "Klaipėdos vanduo" rūpinasi kanalu trečiosios vandenvietės teritorijoje. Anot L. Makūno, pro vandenvietės tvorą prasmunkančius žvejus vaiko patys įmonės darbuotojai, o kai nesusitvarko kviečia apsaugos tarnybas.

"Kitas kanalo atkarpas tikriausiai turėtų prižiūrėti Klaipėdos bei Šilutės rajonų savivaldybės, aplinkosaugininkai", - svarstė AB "Klaipėdos vanduo" direktorius.

Aplinkosaugininkai atlaidūs

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio teigimu, specialūs inspektorių reidai prie Vilhelmo kanalo organizuojami nebent žuvų migracijos metu, kai šiame vandens telkinyje pasirodo brakonieriai.

Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai tvirtina, kad seniūnijos nespėja tvarkyti kanalo pakrančių, nes žmonės labai nekultūringi.

10 rajonų nuo Skuodo iki Pagėgių prižiūrintis departamentas, anot pokalbininko, didžiausią prioritetą teikia kovai su nelegalia žvejyba tinklais bei nelegaliais įrankiais Šilutės rajone. Išskirtinis dėmesys tenka ir ypač jautrioms pajūrio, pamario, Kuršių nerijos zonoms.

"Pro Vilhelmo kanalą inspektoriai prasuka mažiausiai du kartus per savaitę važiuodami į kitus reidus. Šiais metais jie užfiksavo šioje vietoje apie 10-15 pažeidimų. Dažniausiai pasitaikantis - vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos pažeidimas, kai automobilis pastatomas arčiau nei 25 metrai nuo vandens. Tiesa, tarp Vilhelmo kanalo ir šalia esančio miško yra daugiausiai 10 metrų atstumas, tad automobiliai prie jo stovėti iš viso negali", - pastebėjo A. Kairys.

Bauda už automobilio statymą vandens pakrantės apsaugos zonoje siekia nuo 50 iki 100 litų.

Vilhelmo kanalas eina pro Lužių botaninį ir Kliošių kraštovaizdžio draustinius. Draustiniuose yra nemažai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Įstatymai teigia, jog šalies draustiniuose "negali būti išskirtos rekreacinės paskirties zonos". Draustinių atmintinės informuoja, jog čia statyti automobilius, palapines, deginti laužus ir t.t. galima tik tam skirtose specialiose vietose.

"Už laužų deginimą, šiukšles tik įspėjame ir priverčiame jas susirinkti. Nubausti už tai praktiškai neįmanoma. Net už rankos pagautas šiukšlintojas kaltės išsigina", - kalbėjo A. Kairys.

Žvejoti meškerėmis, anot aplinkosaugininko, Vilhelmo kanale galima.

"Suprantama, jog žvejai nori ir laužą susikurti, dešrelę išsikepti. Žmonės nori pailsėti gamtoje", - pastebėjo pokalbininkas.

Seniūnijos nespėja

Nors vasara dar tik įpusėjo, nebaudžiami nekultūringi poilsiautojai Vilhelmo kanalo pakrantes baigia paversti tikru šiukšlynu. Plastikiniai buteliai, alaus skardinės, šukės popieriai, net padangos ir kitos buitinės šiukšlės paliekamos ne tik savavališkoje stovyklavietėje, bet ir tiesiog ant keliuko. Atrodo, kad jų čia niekada niekas nerenka.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alšauskas teigė, jog seniūnijoms skiriama lėšų tokioms šiukšlėms surinkti. Pavyzdžiui, Priekulės seniūnijai, pro kurią teka Vilhelmo kanalas praėjusiais metais buvo skirta per 12 tūkst. litų.

"Šiais metais lėšų šiek tiek mažiau, bet taip pat buvo skirta. Dėmesys skiriamas, bet to neužtenka. Seniūnijos nespėja tvarkyti, nes žmonės labai nekultūringi", - liūdnai konstatavo specialistas.

Šiurpina turistus

Miško keliuku pro Vilhelmo kanalą nuo Klaipėdos iki Pjaulų kaimo veda Pamario dviračių trasa. Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, šią trasą, kaip ir kitus Vakarų Lietuvos dviračių kelius, mėgsta ne tik užsienio turistai, bet ir vietiniai gyventojai.

"Pastaruoju metu pastebime ypač didelį aktyvaus poilsio poreikį. Turizmo informacijos centre žmonės labai džiaugiasi suradę dviračių trasų žemėlapius. Didelių nusiskundimų šiais keliais nesame girdėję. Žinome, kad keliautojai dviračiais pastebi gamtoje paliktas šiukšles ir tarpusavyje aptarinėja žemą lietuvių kultūrą. Mums jie apie tai nekalba, tačiau jaučiame dėl to gėdą už savo tautą", - sakė turizmo informacijos centro direktorė.

Istorija

Vilhelmo kanalas buvo iškastas 1865-1873 m. prancūzų karo belaisvių.

Kanalas pavadintas tuometinio Vokietijos kaizerio Vilhelmo I vardu. Jis buvo skirtas sielininkams ir valtininkams išvengti kelionės per audringas Kuršių marias.

Prie Lankupių pastatytas šliuzas kanalą saugojo nuo Minijos potvynių. Per kanalą buvę nutiesta 10 tiltų. Po Antrojo pasaulinio karo laivybai nenaudojamas kanalas nuo marių buvo atskirtas šliuzu.

Jurga PETRONYTĖ