Kitataučių kelias į Lietuvą - santuoka už pinigus

2008-01-26 12:00

Toks gyvenimas

Už fiktyvias santuokas su lietuvaitėmis kinai pasiruošę sumokėti 15 tūkstančių litų. Su tarpininkų pagalba jie nuotakų už pinigus nesibaimina ieškoti ir internete. Neoficialiais duomenimis, ketinantys legaliai apsigyventi Lietuvoje, trečiųjų pasaulio šalių piliečiai už tokią
galimybę pasiruošę pakloti ir iki 10 tūkstančių eurų.

Viename iš populiarių šalies skelbimų portalų išspausdintas toks skelbimas: "Prašau atsiliepti merginas, kurios už 15 tūkstančių litų atlygį sutiktų su kinų tautybės vyru sudaryti fiktyvią santuoką iki pilietybės legalizavimo".

"Vakarų ekspresui" pavyko išsiaiškinti, kad tai - anaiptol ne pokštas, o rimtas ketinimas. Susisiekusi su tarpininkaujančiu asmeniu ir apsimetusi susidomėjusia skelbimu mergina, žurnalistė išsiaiškino, kad kinas iš gausaus potencialių nuotakų būrio pretendentę jau išsirinko. Tarpininkaujantis asmuo tikino, jog į skelbimą atsiliepė 20 lietuvaičių, tarp jų - ir nėščia studentė, kuriai labai reikėjo pinigų.

Klaipėdos VPK Migracijos skyriaus viršininkę Svetlaną Chodiną dienraščio informacija gerokai nustebino. Iki šiol apie sandorius dėl galimybės legaliai gyventi Lietuvoje ji nebuvo girdėjusi, tačiau šiandien tokiam "verslui" suklestėti, anot jos, yra visos galimybės. Susituokus su lietuve, užsienietis gauna laikiną leidimą gyventi šalyje. Po kurio laiko, išlaikius valstybinės kalbos ir Konstitucijos egzaminą, jam laikinasis leidimas pakeičiamas į nuolatinį.

Trečiųjų šalių piliečiams gauti tokį leidimą ypač sudėtinga. Jeigu ne vedybos, apsigyventi čia jie gali tik būdami aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos kviečiasi darbdaviai, arba kurdami mūsų šalyje verslą.

Užsieniečiai nelaukia, kol juos suras Lietuvos darbdaviai - už atitinkamą sumą jie ieško tarpininkų, galinčių parūpinti leidimus laikinai gyventi šalyje

Rado nišų

Kaunietis, ieškojęs neva savo draugui kinui lietuvės nuotakos už pinigus, neviešindamas pavardės sutiko papasakoti apie trečiųjų šalių piliečių pastangas patekti į Lietuvą aplenkiant įstatymus.

Fiktyvios santuokos, kurias draudžia LR Civilinis kodeksas, - patogus ir mažai rizikingas būdas, - tvirtino vyriškis. Jis teisus, nes iki šiol Lietuvoje nekilo jokios būtinybės tikrinti tokias santuokas. Tuo užsiimančios institucijos nėra ir dabar. Jeigu būtų, įrodyti fiktyvumą būtų beveik neįmanoma.

Kinui moterį suradęs tarpininkas sulaukė pasiūlymų ne tik iš merginų. Anot jo, elektroninį laišką parašė ir vienos respublikinės televizijos žinomos laidos redaktorė, kuri pasišovė kitataučiui žmoną surasti nemokamai - esą už graudžios istorijos nufilmavimą taip yra atsidėkojusi jau ne vienam.

Vyriškis tvirtino žinąs apie panašius lietuvaičių sandorius su albanais, turkais, rusais ir kitų šalių piliečiais, kuriems sunku gauti darbo leidimus. Fiktyvios santuokos kaina, tikino jis, juodojoje rinkoje siekia iki 10 tūkstančių eurų.

Kiti atsikrato

"Man taip pat siūloma tarpininkauti ieškant darbo vietų kinams. Lietuvoje jie sutinka už 12 valandų darbo kasdien gauti 500 dolerių per mėnesį. Ne vienas mano pažįstamas iš to verčiasi - ieško, kur "prakišti" juodadarbius ir parūpina darbo leidimus", - dienraščiui pasakojo kaunietis. Kiek uždirba tarpininkai, jis neatsakė.

Į žurnalistės abejones, ar Lietuva, iš kurios emigruoja šimtai tūkstančių lietuvių, gali sudominti kad ir varganai gyvenančius kitataučius, vyriškis atsakė, jog trečiųjų pasaulio šalių piliečiams durys į tokias šalis, kaip JAV ir Didžioji Britanija, jau užsivėrė, o "Lietuva - tik kaimas, į kurį pravažiuojant užvežami nereikalingi daiktai".

Anot Klaipėdos migracijos skyriaus viršininkės S. Chodinos, Lietuvoje niekam nepavesta kontroliuoti santuokų su užsieniečiais tikrumo, tačiau informaciją, gautą iš mūsų dienraščio, ji pateiks Migracijos departamentui

Galima tik įtarti

Klaipėdoje pernai nebuvo užregistruotų santuokų su Kinijos piliečiais, tačiau lietuvės tekėjo už rusų (18 porų), ukrainiečių (10), baltarusių (3 poros), turko, albano, gruzino ir libaniečio (po 1 porą).

"Galima tik įtarti arba numanyti, jog ne meilė kai kurias poras sieja, tačiau tai - tik spėjimai. Pavyzdžiui, atsivėrus sienoms į Europą, vienu metu pasipylė daug santuokų su pagyvenusiais vokiečiais. Įtariai atrodė ryškus sutuoktinių amžiaus skirtumas", - kalbėjo Klaipėdos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Santuokų tikrumu skyriaus darbuotojos suabejojo ir prieš keletą metų, kai vienas 99 metų JAV pilietis vedė 58 metų klaipėdietę.

Nuo šio senolio nedaug atsiliko ir kitas amerikietis. 95 metų vyras į žmonas išsirinko 64 metų klaipėdietę. Galima numanyti, jog moterims tiesiog reikėjo legaliai išvykti gyventi į JAV.

Lietuvos statistikos departamentas praėjusių metų skaičių negalėjo pateikti, bet 2006 metais šalyje buvo įregistruota 180 santuokų su Rusijos piliečiais, beveik 100 - su Ukrainos, perpus tiek - su Turkijos ir Baltarusijos. Anot departamento atstovės Birutės Stolytės, pastaraisiais metais lietuvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais pastebimai padaugėjo.

Įstatymas draudžia, bet nekontroliuoja

Metrikacijos skyriai ir migracijos tarnybos negali kreiptis į teismą kilus įtarimui dėl vedybų neskaidrumo, nes Civilinis kodeksas tokios teisės praktiškai nesuteikia.

Pagal LR Civilinio kodekso vieną iš straipsnių, santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį. Tačiau tokią santuoką gali ginčyti tik sąžiningas sutuoktinis, t.y. tas, kuris ketino sukurti šeimą, pavyzdžiui, moteris tekėjo norėdama šeimos, o vyras ją sudarė dėl kitų tikslų, apgavo moterį. Santuoką anuliuoti gali tik teismas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovės spaudai Palmiros Martinkienės teigimu, per pastaruosius 7 metus, nebuvo pateiktas nė vienas ieškinys, kurio pagrindas - įtarimai, jog santuoka fiktyvi.

Nacionalinės Lietuvos teismų administracijos atstovai dienraščiui negalėjo atsakyti, ar šalyje yra buvę atvejų, kai nustačius santuokos netikrumą, ji buvo anuliuota - teismai tokių bylų statistikos neveda.

Klaipėdos VPK Migracijos tarnybos viršininkė S. Chodina informaciją, jog internete siūlomi pinigai už vedybas su kitataučiu, ketina perduoti aiškintis Migracijos departamentui.

Iki pilietybės - toli

"Taip lengvai, kaip tikisi, jie pilietybės negaus. Vedus lietuvę, pirmiausia leidžiame šalyje apsigyventi laikinai. Praėjus 5 metams užsienietis laiko egzaminą. Po 7 metų išduodamas leidimas nuolatiniam gyvenimui. Ir tik Lietuvoje pragyvenus 10 metų, deklaravus gyvenamąją vietą ir pateikus duomenis apie pragyvenimo šaltinį, asmuo gali prašyti pilietybės", - vardijo S. Chodina.

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad trečiųjų pasaulio šalių piliečiams kelias į Lietuvą - spygliuotas ir su kliūtimis.

"Darbo leidimą asmuo gauna tik tuomet, kai Lietuvoje darbdavys, paskelbęs apie laisvą darbo vietą, žmogaus nesuranda per mėnesį laiko. Tuomet jis gali kviestis specialistą iš užsienio ir tai tik tuo atveju, jeigu kvalifikacija yra aukšta. Ar išduoti darbo leidimą, sprendžia Lietuvos darbo birža. Kitokių galimybių įsitvirtinti Lietuvoje, išskyrus šią, verslo kūrimą ir vedybas, trečiųjų šalių piliečiams tiesiog nėra", - kalbėjo V. Andriušis.

Pernai į Klaipėdos darbo biržą dėl darbo leidimų kreipėsi apie 1500 užsieniečių.

Yra pigesnių būdų

Apsukresni užsieniečiai, išsinagrinėję visas patekimo Lietuvon galimybes, sužino, jog legaliai apsigyventi pas mus galima ir už tūkstantį litų.

Lietuvoje registruotos bendrovės steigėjui ar nuosavybės bendrininkui, kuriam priklauso bent 10 proc. įmonės akcijų, nereikia leidimo dirbti Lietuvoje. Migracijos departamentas tokiam užsieniečiui išduoda laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje.

Bendroves kuriantiems kitataučiams nekeliama jokių papildomų reikalavimų. Seniau Ūkio ministerijoje savo įmones registruojantys užsieniečiai privalėjo pateikti verslo planą, dabar jiems tereikia pateikti paraišką Registrų centrui ir į sąskaitą įnešti minimalų įstatinį kapitalą - 10 tūkst. litų. Bendrovės nuosavybės bendrininkais gali būti keliolika užsieniečių - jiems užtenka į bendrą kasą įnešti kad ir po tūkstantį litų, ir legalus kelias į Lietuvą - atviras. Po dvejų metų vadinamasis verslininkas gali prašyti leidimo atsivežti šeimą.

Bendrovę galima įregistruoti atvažiavus į Lietuvą ir su turisto viza. Pagaliau, net nebūtina atvykti į šalį - įmonę užsieniečių vardais steigia Lietuvoje pasamdytas asmuo su įgaliojimais.

Kasmet - vis daugiau

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet darbo leidimų trečiųjų šalių piliečiams išduodama vis daugiau: