Kino lopšys pavirto kino provincija

Žurnalistinis tyrimas

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie kino demonstravimo istoriją Klaipėdoje. Buvusius sovietinius kino teatrus įsigiję verslininkai vienbalsiai tvirtina, jog kino verslas - nepelningas. Keleto kino teatrų vietoje jau įsikūrė parduotuvės. Vietoje kitų projektuojami nauji komercinių biurų, viešbučių statiniai.

Po teismų parduoda

Pagal architekto Gyčio Tiškaus projektą naujame gyvenamųjų namų rajone apie 1971-1972 metus pastatytas pirmasis visuomeninis prekybos ir pramogų kompleksas - parduotuvė "Aitvaras", restoranas "Bildukas" ir kino teatras "Vaidila" - buvo apdovanotas Lenino premija ir sovietmečiu laikomas Klaipėdos architektūros pasididžiavimu.

Kadaise klestėjęs kino teatras "Vaidila" dabar - renovuotinos būklės. Jo patalpose jau kurį laiką veikia senų baldų komisas. Beveik metus laiko šios patalpos yra parduodamos, tačiau pirkėjo neatsiranda.

"Patalpų bendras plotas - 1946,33 kv. m, žemės sklypas - 42,8 a (žemė nuomojama iš valstybės), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - komercinė, galimas paskirties keitimas į daugiaaukščių namų statybą", - taip nekilnojamo turto agentūros pristato buvusio kino teatro pastatą Klaipėdos centre, įkainotą daugiau kaip 12 mln. litų.

Prieš trejus metus kino teatro "Vaidila" pavadinimas nuskambėjo kriminalinių įvykių kronikose. 2005 m. trejiems metams nelaisvės už sukčiavimą nuteista buvusi UAB pramogų, prekybos ir paslaugų rūmų "Vaidila" valdybos pirmininkė Silvestra Povilavičienė.

Kino teatro "Aurora" architektūrinė vertė galbūt paaiškės tik tada, kai pastatas jau bus nugriautas

Ji 1993 m. vienam notarų biurui pateikė suklastotą steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo jai neva suteikti įgaliojimai parduoti kino teatrą. Remiantis šiuo protokolu, "Vaidila" už 380 tūkst. litų buvo parduotas kaunietei Margaritai Bieliauskienei, tačiau pardavėja šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. S. Povilavičienė ilgą laiką buvo dingusi iš teisėsaugininkų akiračio ir sulaikyta tik 2004 m.

Pritaikius amnestiją, nuteistajai bausmė buvo penktadaliu sumažinta. Padarytą žalą ji turėjo atlyginti civilinį ieškinį pareiškusiai bendrovei UAB "Senasis Vaidila".

Vietoje "Auroros" - daugiaukštis viešbutis

1953 metais Klaipėdos žvejų kultūriniams poreikiams aptarnauti buvo atidarytas naujai pastatytas puošnus kino teatras "Aurora". Po oficialios dalies čia pirmą kartą buvo demonstruojamas meninis filmas "Sidabrinės dulkės". Kino teatre buvo 330 vietų žiūrovų salė, erdvus fojė, balkonas, kuriame įrengtas spaudos kioskas ir bufetas. Patalpos buvo išpuoštos ornamentais, veidrodžiais, apstatytos gerais baldais. Daugelis klaipėdiečių mena, kad "Auroroje" buvo rodomas ne tik kinas, bet vykdavo ir šokiai.

2005 m. buvusį "Auroros" pastatą įsigijusi UAB "Kaminera" vietoje buvusio kino teatro ketina pastatyti 30 aukštų viešbutį. Bendrovės direktorius Arūnas Tūma įsitikinęs, kad atgaivinti šioje vietoje kino teatrą būtų neperspektyvu. "Jeigu "Žemaitija" miesto centre bankrutavo, tai čia, miesto pašonėje..." Viešbučių verslo rinkoje UAB "Kaminera" jau turi patirties. Jai uostamiestyje priklauso viešbutis "Parkas".

"Planuojama, jog netoli antrosios perkėlos ateityje atsiras kruizinių laivų terminalas, todėl viešbutis čia reikalingas", - įsitikinęs A. Tūma.

Pokalbininkas tikisi, jog detalusis teritorijos planas bus baigtas po 2-3 mėnesių, ir pyksta, jog dėl naujos statybos tenka kariauti su teritorijos kaimynais, su Savivaldybės valdininkais ir paveldosaugininkais.

"Kai įsigijome buvusį kino teatrą "Aurora", Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė sutikimą rekonstruoti pastatą. Klaipėdos savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai iš pradžių neleido statyti daugiaaukščio statinio. Kai suprojektavome 9 aukštų pastatą, - pasiūlė statyti aukštesnį, iki 30 metrų aukščio, dviejų tūrių susikirtimo kompozicijos pastatą. Dabar sugalvojo, kad "Aurora" gali būti vertingas sovietinės architektūros paveldas. Kad tik pareketuotų", - piktinosi A. Tūma, manantis, jog "Aurora" tiek pat vertinga, kaip ir Chruščiovo laikais statyti gyvenamieji namai.

Jurga PETRONYTĖ