Keturių žmonių žudikas kalės iki gyvos galvos

Nuosprendis

"Kalėjimas iki gyvos galvos", - tokį nuosprendį vakar išgirdo devintą kartą per 30 gyvenimo metų nuteistas Juranas Vaičius (gim. 1974 m.), atėmęs keturių klaipėdiečių gyvybes.

Vieną jo auką padėjęs nužudyti keturis kartus teistas Andrejus Drozdovas (gim. 1977 m.) pataisos namuose turėtų praleisti 11 metų.

Trečias nužudymu kaltintas bendrininkas Rolandas Šimkus (gim. 1975 m.) kalės tik penkerius metus. Mat teismui nepakako jo kaltės įrodymų, o abejonės, pasak teisėjo, traktuojamos kaltinamojo naudai. R. Šimkus bausmę atliks už vagystes ir plėšimą.

Benamis ir jokio turto nesukaupęs pavojingas recidyvistas J. Vaičius pagal nuosprendį turėtų atlyginti nužudytosios menininkės tėvams 66 tūkst. litų materialinės ir moralinės žalos. Dukros netekę žmonės nesitiki tų pinigų gauti.

Nuosprendžiu nepatenkintas J. Vaičius, išvedamas iš salės, rusiškai keikėsi, o A. Drozdovas, proceso metu tikinęs, jog nesmaugė aukos, o tai darė tik J. Vaičius ir R. Šimkus, replikavo: "Ir tai vadinasi teisingumas..." R. Šimkus atrodė apstulbintas teisėjų sprendimo.

Kaltinimą palaikęs apygardos prokuratūros prokuroras Jurijus Petuchovas neskubėjo vertinti teismo sprendimo - skųsti jį ar ne, spręs tik tada, kai susipažins su visais teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tai, kad R. Šimkui kaltinimas nužudymu buvo perkvalifikuotas į plėšimą, labai nenustebęs. Skirdamas J. Vaičiui bausmę iki gyvos galvos, teismas atsižvelgė į nepaprastą jo cinizmą ir moralinę degradaciją: "E. Strigauskaitė suteikė jam pastogę, jį maitino, o jis ją nužudo..." J. Vaičius charakterizuojamas blogai, žudė "etapais", būdamas girtas.

Teismui pakako įrodymų, jog vieną aukų maniakui padėjo žudyti A. Drozdovas. Tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad į nusikaltimą jis buvo įtrauktas, po nužudymo išėjo iš buto ir nesinaudojo nužudytosios daiktais.

R. Šimkaus veika įvertinta kaip plėšimas: kai jo sėbrai smaugė moterį, jis ieškojo bute vertingų daiktų.

Prašė švelnesnės bausmės

Prieš nuosprendį suteiktu paskutiniu žodžiu J. Vaičius neatgailavo dėl kraupių savo poelgių - tik prašė griežtai nebausti A. Drozdovo ir R. Šimkaus. "Aš juos įpainiojau, o juk jie jauni, gali dar sukurti šeimas."

A. Drozdovas gailėjosi dėl to, kad susidėjo su "blogos reputacijos žmonėmis". "Tai didelis nusikaltimas, bet savęs nelaikau žmogžudystės dalyviu", - sakė jis.

Apeliuodamas į teisėjų malonę A. Drozdovas apgailestavo dėl metų, kuriuos turės praleisti už grotų ir todėl nebegalės "nieko pasiekti", prisiminė prieš metus mirusią motiną ir galbūt jo grįžtančio nebesulauksiantį "artimą žmogų".

"Labai gailiuosi padaręs klaidą, - taip savo nusikaltimus paskutiniu žodžiu pavadino R. Šimkus. - Atimtos gyvybės jokie turtai nebesugrąžins. Ne mums atimti tai, kurią davė Dievas. Esu jaunas, galėčiau dar sukurti šeimą... O kalėjimas žmogaus nepataiso, tik suluošina".

Žudė vienišus

Septynis kartus anksčiau teistas benamis J. Vaičius pirmąją savo auką - 73 metų pensininkę Aleksandrą Popovą, gyvenusią Šilutės plente, - pasmaugė 2003 metų sausį būdamas girtas. Tai padarė supykęs, kam moteris pareikalavo išeiti iš jos buto.

Tų pačių metų sausio gale dėl tos pačios priežasties jis pasmaugė 56-erių metų Alfonsą Milešką.

2003 metų kovą pas Paryžiaus Komunos gatvės gyventoją Zofiją Šimaitienę atėjo visi trys, iš anksto susitarę. Įsibrovę pareikalavo pinigų ir degtinės. Moteris atsisakė jų duoti ir buvo pasmaugta telefono laidu. Po to A. Drozdovas išbėgo, o J. Vaičius su R. Šimkum dar dvi paras tame bute gyveno, valgė velionės maistą ir gėrė.

Praėjusių metų sausio 1 dieną J. Vaičius šuns pavadėliu pasmaugė buto, kuriame iš gailesčio buvo priglaustas, šeimininkę žinomą menininkę 36-erių metų Eveliną Strigauskaitę. Iš jos buto žudikas išnešė per 14 tūkst. litų kainavusią darbui naudotą kompiuterinę įrangą, taip pat kitus daiktus, net suvenyrinį žaisliuką. Vogti maniakui padėjo R. Šimkus.

Nužudęs E. Strigauskaitę, J. Vaičius nuo Šilutės plento 84 namo stogo numetė velionės šunį Sibiro laiką, vardu Pašvaistė. Šuo žuvo.

Pasmaugęs aukas, J. Vaičius jas šiltai apklodavo, ir beveik visais atvejais kurį laiką dar gyvendavo jų namuose. Visi nužudyti žmonės gyveno vieniši.

Genovaitė PRIVEDIENĖ