Keliasdešimt tūkstančių litų alga valstybės įmonėse - ne prabanga

Niekas nesako, kad solidžios valstybės įmonės solidus vadovas turi dirbti už minimalią algą, tačiau... Sunku protą priversti suvokti, kad net nuostolingai dirbančių valdiškų bendrovių direktorių vidutinė alga siekia 10, 20 ir daugiau tūkstančių litų.

Per daug

„Taip, yra valstybės įmonių, kurių vadovų atlyginimai kelia tam tikrų klausimų, ypač energetikos srityje, - akcentavo Seimo narys Jurgis Razma. - Ypač didelė disproporcija uždaromos atominės elektrinės vadovo atlyginimo (26 tūkst. litų per mėnesį - red. past.).” Parlamentaras svarstė, gal vadovaujantis personalas leido dideles premijas ar priedus išsimokėti.

„Klaipėdos naftos” vadovo alga irgi per didelė. Aiškinsiuosi su ministru, kas vyksta. Buvo tokia nerašyta taisyklė, kad atlyginimas neturėtų viršyti 20 tūkstančių, o šitų ir kai kurių kitų įmonių direktorių - jau virš!” - Seimo narys nurodė, kad turi būti protingos ribos. Bet ar tokios ribos rimtai protingos?

Kita vertus, energetikos įmonės esą sprendžia strateginius uždavinius, be to, atsisakę žalingų sutarčių, sutaupo milijonus, tai gal, girdi, nėra didelė nuodėmė, jei vadas gauna daugiau. „Bet ir visus nuopelnus sudėjus, atlyginimai kai kur yra aiškiai per dideli”, - pridūrė J.Razma.

V. Matuzui neleista skelbti algų

Tuo tarpu naujų mokesčių kūrimo grupės Seime didysis iniciatorius Vitas Matuzas teigia, kad ir sumažinus valstybės įmonių direktoriams algas, be mokesčių kėlimo valstybė neišgyventų. „Bet kai išlaidas numatyta sumažinti puse milijardo litų, vadovai niekur nedings, privalės susimažinti apetitą”, - įtikinėjo jis.

Kodėl anksčiau jie to nepadarė, ir visiems buvo gerai? Pasak V.Matuzo, direktoriai galėjo piktnaudžiauti prisidurdami priedus ar premijas, bet, kita vertus, labai jų algų irgi neapkarpysi, nes į privatų verslą išbėgios. Jo nuomone, normali alga valstybinės įmonės vadovui - apie 5 vidutiniai atlyginimai, arba 10,5 tūkst. litų. Prie to, esą, ir einama.

„Prieš trejus metus atlikau tyrimą ir buvau šokiruotas, kai sužinojau, kokius atlyginimus gauna iš biudžeto išlaikomų įstaigų vadovai, - prisiminė jis. - Norėjau viską viešai paskelbti - neleido! Asmens privatumą pažeistų. Tada sakau - galima ir be pavardžių. Vis tiek ne - nesunku, sakė, būtų iššifruoti.”

Nei vagys, nei bepročiai

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prieš kurį laiką pareiškė, kad už 5 tūkst. litų algą valstybės sektoriuje dirba tik „bepročiai arba vagys”. Bet „Vakaro žinių” duomenimis, ir pagal E.Masiulio matus jie - nei bepročiai, nei vagys.

„Aš turėjau omenyje tik įmonių, kurių metinės apyvartos - milijardinės, kur dirba apie 10 tūkstančių darbuotojų - vadovų atlyginimus, - dabar teisinosi ministras. - Mažesnėse įmonėse, žinoma, kad vadovai neturėtų maudytis piniguose.”

Andrius NARBEKOVAS - Kunigas, profesorius:

Kodėl žmonės taip gviešiasi turto? Kodėl tokie godūs? Turbūt dėl to, jog tokia žmogaus prigimtis. Pagadinto žmogaus...

Turėtume suprasti, kad visa, kas sukurta ar Dievo duota, priklauso visiems žmonėms. Todėl su gėrybėmis, tegul ir privačiai priklausančiomis, elgtis turėtume laikydamiesi aiškių principų - teisingumo ir meilės.

Vyskupas ir Bažnyčios mokytojas šv. Jonas Auksaburnis yra sakęs, jog “su vargšais nesidalyti savo gėrybėmis - reiškia, iš jų vogti ir jiems atimti gyvybę.” Esmė ta, kad Lietuva yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausia uždirbančių yra pats didžiausias. Ir nesvarbu, kad, pavyzdžiui, įmonės vadovas didžiulį atlyginimą gauna nepažeisdamas įstatymų. Reikia vertinti moralinę pusę. Mat mokėjimas neteisingo atlyginimo, lupikavimas, naudojantis žmonių neišmanymu, - visi šie dalykai yra prilyginami vagystei. Todėl taip elgdamiesi pažeidžiame Dievo įsakymą “Nevok”, nors įstatymiškai ir nenusižengiame.

Bažnyčia kviečia laikytis dviejų dorybių - susivaldymo ir teisingumo. Ragina susivaldyti, neprisirišti prie savo gėrybių. Pagalvokime čia ir dabar - sukaupto turto anapus neišsinešime. Bet tikrai išsinešime naštą, jei ką nors apvogėme, apgavome, apsukome.