Kas pakeis mokėjimą į kišenę?

Per 20 nepriklausomybės metų politikų kalbos apie reikalingumą įvesti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą iki šiol vis likdavo kalbomis. Niekas nesiryžo oficialiai apmokestinti ir gydymo paslaugų. Ar sunkmetis - geriausias laikas naujiems oficialiems mokesčiams?

Tik pradėjęs darbą sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pareiškė, kad būtina arba įvesti papildomąjį sveikatos draudimą, arba apmokestinti medicinos paslaugas. Tik tai esą padėtų išgyvendinti korupciją ir nelegalius mokėjimus gydymo įstaigose.

Į "Vakarų ekspreso" klausimą, ar Sveikatos apsaugos ministerija žada skatinti (ir kaip) papildomo savanoriškojo draudimo įgyvendinimą, ar pirmenybę teikti mokesčių už paslaugas įteisinimui, ministro Raimondo Šukio patarėjas Remigijus Bielinskas atsakė, jog ji "rengs teisinę bazę ir kurs prielaidas, kad Lietuvoje atsirastų papildomas savanoriškas draudimas".

Nuomonės

Dr. Audrius ŠIMAITIS, Kornvalio (Jungtinė Karalystė) Karališkosios ligoninės kardiologas konsultantas

Savanoriškas sveikatos draudimas tikrai reikalingas. Tačiau mokesčių ir sveikatos mokesčių sistema turi būti taip sureguliuota, kad žmonės norėtų draustis. Tai turėtų būti kompleksinis pokytis, lygiagrečiai numatantis priemones, mažinančias papildomus mokėjimus. Papildomi mokesčiai ligoninėje taip pat būtų tam tikras prieštaravimas papildomam draudimui, ir vargu ar jie išspręs problemas.

Papildomo sveikatos apsaugos draudimo klausimas taip pat yra ir etikos klausimas. Turėtų būti apibrėžta, kokiomis sąlygomis gydytojai gali dirbti privačiose įmonėse. Pavyzdžiui, ar gali ligoninių vyriausieji gydytojai turėti bet kokių interesų privačiose įstaigose, kaip yra įprasta Lietuvoje? Apie tai ministerija nekalba, nors Vakarų valstybėse tai būtų akivaizdus privačių ir valstybinių interesų konfliktas. Šis neišspręstas klausimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje nėra įvestas papildomas sveikatos draudimas.

Egidijus GUOGIS, Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas

Sveikatos priežiūrai turėtų būti skirtas normalus finansavimas, kad nebūtų litas prilygintas 80 centų. Tokių dalykų niekur pasaulyje nėra.

Savanoriškasis draudimas turėjo būti įvestas labai seniai, juk nemokamos medicinos niekur pasaulyje nėra. Arba ją dengia valstybė, arba moka pats žmogus. O jeigu mūsų valstybė to nesugeba atlikti, tada turi mokėti žmogus. Manau, geriau būtų įvesti savanoriškąjį draudimą, o ne mokesčius, tuomet pinigai pakliūtų į medicinos sritį ir būtų galima kontroliuoti. O mokesčiai sueina į bendrą katilą ir perskirstomi partijoms, politinėms jėgoms ir nebesugaudai, kas kur nueina.

Neringa VENCKIENĖ, Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų draugijos pirmininkė

Kokių nors gerų permainų mes, pacientai, nebesitikime, norisi, kad situacija bent jau nebeblogėtų. Jei finansavimas toliau mažės, tai tiesiogiai atsilieps pacientų sveikatai. Jei įteisins mokesčius už paslaugas, iš ko susimokės neįgalusis? Manau, kyšininkavimo, korupcijos medicinoje niekas neišgyvendins - nei draudimas, nei oficialūs mokesčiai. Pacientas vis tiek norės daugiau dėmesio ir mokės į kišenę.

Alvydas ČESAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas

Manau, pirmiausia reikia racionalizuoti finansų paskirstymą. Savanoriškas draudimas būtų geras dalykas. Bet jis turėtų būti po valstybės kontrolės presu. Kad tai nebūtų vieno žmogaus ambicijos, pasibaigsiančios tuo, kad žmogus mokėjo mokėjo, o kai reikia gauti paslaugą, - neliko pinigų. Draudimas palengvintų žmonių būtį, ir jei tai būtų protingai įgyvendinta - sveikinčiau. Yra kita išeitis - skirti medicinai 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Reikia siekti didinti tą dalį - tuomet gal nereikės ir draudimo.

Alfridas BUMBLYS, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius

Savanoriškas draudimas, manau, neišpręstų visų problemų - išspręstų tik esant turtingai šaliai, kur žmonės gerai uždirba ir gali tam tikrą sumą skirti šiam draudimui. Abejoju, ar sunkmečiu atsiras daug norinčiųjų steigti savo draudiminį fondą.

Būtinai reikia spręsti oficialių mokėjimų už paslaugas gydymo įstaigose klausimą, nes žmonės vis skundžiasi, kad turi nelegaliai mokėti, pirktis medicininius "paketus". Metų metais ta problema egzistuoja, o klausimas nesprendžiamas.

Bet, mano nuomone, pirmiausia reikia įrodyti, kad gydymo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nepakankamai finansuojamos. Kai iš vienos gydymo įstaigos pareikalavau, kad atsiųstų vienos operacijos išlaidų išklotinę, įstaiga kategoriškai atsisakė tai padaryti. Aišku, kodėl, - kad operacijos pilnai apmokamos.

Kai bus parodytos realios visų paslaugų kainos gydymo įstaigose, tada matysime, ar tikrai pacientui būtina primokėti.

Jei tikrai visos paslaugos finansuojamos tik 80 proc. - įstaigos būtų seniai bankrutavusios. Bet kažkodėl nebankrutuoja.

Dėl to tam tikrus sprendimus turėtų priimti ministerija.

Genovaitė PRIVEDIENĖ