Kas laukia Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“

Paskutinė „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose trys partijos neperžengtų 5 proc. barjero – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Darbo partijos (DP) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) reitingas siekia tik apie 2 proc.

Gausiausia Lietuvos politine jėga įvardijama Darbo partija, kuri vienija daugiau kaip 20 tūkst. narių, praėjusių metų rudenį neįveikė 5 proc. barjero daugiamandatėje apygardoje ir nepateko į Seimą. Maža to, jos lyderiai ir vienmandatėse apygardose patyrė fiasko.

Po nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų partijos vadovo postą paliko Valentinas Mazuronis, o naująja Darbo partijos pirmininke gruodį išrinkta Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Tačiau net keli DP lyderiai nusprendė, kad jiems su naująja vadove ne pakeliui, ir paliko partiją.

„Nauja partijos pirmininkė išdėstė savo požiūrį į partijos perspektyvą, veiklą ir panašiai. Aš manau, kad mūsų bioritmai nesutampa (...) Man su Ž. Pinskuviene nepakeliui“, – BNS teigė V. Mazuronis. Netrukus apie pasitraukimą iš šios partijos pranešė ir jai laikinai vadovavęs Vytautas Gapšys.

Tuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“, kuriai kai kurie politologai pranašavo nepatekimą į Seimą, peržengė reikiamą 5 proc. barjerą ir iškovojo 8 mandatus. Nepaisant to, kad partija rinkimų rezultatais buvo patenkinta, šią partiją paliko jos pirmininkas Rolandas Paksas. Partijos vairas perduotas Remigijui Žemaitaičiui.

Kas laukia šių dviejų politinių jėgų Lietuvos politinėje arenoje?

„Darbiečiai“ taps „zombių“ partija?

Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas LRT.lt sako, kad, vertinant šias dvi partijas, matomas vienas aiškus dalykas – jos nebeturi jokio visuomenės dėmesio.

„Tikrieji šių partijų lyderiai pasitraukę, o naujieji lyderiai, nors ir žinomi, toli gražu negali lygiuotis į prieš tai buvusius. Viešojoje erdvėje šių partijų faktiškai nematome. Visos jos išgyvena laikotarpį, kai neturi nei metodų, nei įrankių gauti kokio nors visuomenės dėmesio“, – apibendrino A. Katauskas.

Visa ši situacija, pasak ryšių su visuomene specialisto, neleidžia tikėtis, kad kažkuri iš šių partijų gali užsidirbti didelių pliusų ar pasikelti reitingus, nes tam esą reikia stiprių politikų ir stiprios komunikacijos.

„Šios partijos jau turėjo savo galimybių, o dabar rinkėjai visas viltis sudėję į  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Ar gali atsirasti naujas stiprus lyderis DP, ar TT lyderis R. Žemaitaitis gali sėkmingai komunikuoti ir rinkti reitingo balus artimiausiu metu? Kol kas tuo abejoju. Visą iniciatyvą yra perėmusios kitos parlamentinės partijos – liberalai, konservatoriai, socialdemokratai“, – dėstė A. Katauskas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas M. Jastramskis sako, kad Ž. Pinskuvienės išrinkimas „darbiečių“ pirmininke buvo didelis minusas.

„Ji yra reitingų apačioje pagal palankių ir nepalankių vertinimų santykį. Galbūt kažkas Širvintose ar aplinkiniuose rajonuose ją vertina gerai, bet visoje Lietuvoje vertinimas labai neigiamas. Stipresnis žmogus, lyderis galėtų pakelti krizės ištiktą partiją, bet panašu, kad ta struktūra iš inercijos nyksta ir labai sunku kalbėti apie DP ateitį“, – LRT.lt komentavo M. Jastramskis.

Pasak TSPMI politologo, partijoms, kurios nepatenka į parlamentą, yra keli galimi veiksmų scenarijai.

Pirmas scenarijus – prie kažko prisijungti. „Logiškai žiūrint, DP šiuo metu realiausia būtų prie kažko prisijungti, jei kas nors norėtų su jais jungtis. Antras scenarijus galėtų būti sėkmingas grįžimas, tačiau, esant tokiai „darbiečių“ situacijai, tai padaryti būtų sudėtinga. Manau, kad DP lieka variantas kelerius metus būti „zombių“ partija, kurioje narių stipriai sumažėja, bet kažkas palaiko tą gyvybę ir partija turi narių savivaldybėse“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas abejoja, ar DP susijungus su kita politine jėga iš to būtų galima gauti naudos. „Nepamenu atvejo, kada jungimasis įvyktų sėkmingai ir kažką duotų. Turbūt tai buvo į naudą tik jungiantis Lietuvos demokratinei darbo (LDDP) ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijoms“, – primena A. Katauskas.

TT turi stipresnes pozicijas?

„Tvarkiečiai“, M. Jastramskio teigimu, skirtingai nuo DP, gali užimti kažkokį vertybinį vektorių. Pasak politologo, jie gali bandyti būti radikaliais dešiniaisiais.

„Aišku, jiems tas dalykas gali būti kiek sudėtingas, nes to turi ir LVŽS bei konservatoriai. Bet jie galėtų užimti euroskepticizmo nišą. Svarbus ir lyderio klausimas, nes R. Žemaitaitis nėra ta figūra, [kuri ištemptų partiją]. Duomenys apie žmonių populiarumą rodo, kad daugelis netgi nežino R. Žemaitaičio. Kita vertus, Lietuvos rinkėjai balsuoja labai nestabiliai, o naują partiją įkurti sudėtinga, todėl nereikia atmesti galimybės, kad TT ir DP struktūromis gali kas nors pasinaudoti. Galbūt į šias partijas gali ateiti naujas ar populiaresnis politikas arba šios partijos gali susijungti“, – svarsto M. Jastramskis.

Lyginant R. Žemaitaitį ir Ž. Pinskuvienę, daugiau potencialo, pasak M. Jastramskio, turi TT vedlys. „Manau, kad R. Žemaitaitis turi daugiau erdvės kurti, keisti partijos įvaizdį nacionaliniame lygmenyje. Ž. Pinskuvienė po to, kai žiniasklaidoje buvo nemažai kalbėta ir rašyta apie jos valdymo metodus Širvintose, nemanau, kad turi tokių galimybių“, – LRT.lt sakė TSPMI politologas.

Savo ruožtu ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas teigia, kad krypti į euroskepticizmą ir gauti iš to naudos „tvarkiečiams“ gali būti sudėtinga, nes daugelis lietuvių teigiamai nusiteikę Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. 

„Nebent įvyktų netikėtų pokyčių. Tačiau pripažinkime, kad, įvertinus viską, šioje partijoje nėra charizmatiškų žmonių, kurie galėtų didinti partijos matomumą. Jiems reikia rasti būdų išeiti į plačiąją žiniasklaidą, socialinius tinklus. Tik taip gali pasiekti rinkėją. Eteris dabar uzurpuotas ir šioms dviem partijoms jame vietos nėra.

TT turi net savo frakciją Seime ir jie turi galimybę pasirodyti viešojoje erdvėje. Rinkimai baigėsi, prasideda nauji rinkimai – netrukus įvyks prezidento, savivaldybių tarybų rinkimai, kurie bus taip pat labai svarbūs. Abi šios partijos turi stiprias struktūras. Kol kas matau stipresnes TT pozicijas. DP pasiekė dugną ir ji turėtų daryti agresyvius ir stiprius žingsnius, kad atgautų bent dalį savo turėtų pozicijų“, – LRT.lt komentavo A. Katauskas.