Kas kam Muzikiniame teatre krečia kiaulystes

Kiaulės metai

Neregėtas, negirdėtas dalykas, kad kaži kokio provincialaus Klaipėdos muzikinio teatro kičo stiliumi pastatyta operete susidomėtų išranki ir pretenzinga sostinės publika.

Kad į eilinį spektaklį sulėktų visas respublikinės žiniasklaidos žiedas, kad pagarsintų didžią, tik mažai kieno suprastą naujieną: "Išsaugokite mūsų teatrą! Kūrybai - taip, Žigaitytei - ne!".

Plakatą su tokiu šūkiu uostamiesčio artistai praėjusį savaitgalį išskleidė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, išėję nusilenkti po gastrolinių spektaklių J. Štrauso operetės "Šikšnosparnis" ir Z. Liepinio operos "Paryžiaus katedra".

"Nuo pat pirmos darbo dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre patyriau didžiulį psichologinį, spaudos, finansinį ir darbuotojų presingą. Iškęsiu ir šią teisinę egzekuciją, nes širdyje jaučiuosi teisi", - kartoja pavaldinių iš posto verčiama A. Žigaitytė-Nekrošienė

Toks buvo dalies Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo protestas prieš teatro vadovę Audronę Žigaitytę-Nekrošienę. Kita kolektyvo dalis - spektakliams grojęs orkestras - užprotestavo protestą, pakildami ir išeidami iš teatro duobės.

Publika audringai plojo. Gal palaikė protestuotojus, gal spektaklis patiko?.. "Kas ta Žigaitytė?" - klausinėjo nesusipratėliai, piktindamiesi kaimiečių vulgariai nutrauktu estetiniu katarsiu.

Dabar jau tikriausiai visa Lietuva žino, kas ta Žigaitytė. Lietuvos televizija jau kitą rytą suteikė herojei iš Klaipėdos tiesioginį eterį. Pirmadienį ir visą savaitę uostamiesčio teatro intrigoms nepagailėjo ploto spauda. Trečiadienį Žigaitytę ant kilimėlio iškvietė kultūros ministras Jonas Jučas. Seimo Kultūros, sporto ir švietimo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas atrūko 300 kilometrų į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ketvirtadienį, kad išgirstų gyvą susiskaldžiusio kolektyvo žodį. Net iškalba negarsėjantis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pratrūko didaktiniu pareiškimu apie žlungančią uostamiesčio muzikinę teatrinę kultūrą.

Tik Audronei Žigaitytei-Nekrošienei solistų grasinimai streikuoti ir politikų raginimai susitaikyti - nė motais.

"Nuo pat pirmos darbo dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre patyriau didžiulį psichologinį, spaudos, finansinį ir darbuotojų presingą. Iškęsiu ir šią teisinę egzekuciją, nes širdyje jaučiuosi teisi", - sakė vadovė viešame teatralų susitikime su Seimo nariu V. Domarku.

Žinoma, teisi. Nes teisinėje Lietuvos valstybėje nėra įstatymų, kurie suteiktų teisę kolektyvui išsirinkti vadovą ar bent susipažinti su konkurse dalyvaujančių pretendentų programomis, ir nėra įstatymų, nurodančių atestuoti vadovą.

Nes savivaldą deklaruojančioje valstybėje yra sostinėje, Kultūros ministerijoje, sprendžiama, kad Klaipėdai daugiau nereikalingas Muzikinis teatras, propaguojantis operetes bei miuziklus, kad atėjo laikas uostamiestyje pradėti operos epochą.

Ir ne tik Lietuvoje - visame pasaulyje, visose organizacijose egzistuoja viena auksinė taisyklė: bosas visada teisus. Jei bosas neteisus - skaitykite iš naujo.

Jurga PETRONYTĖ