Kandidatai į prezidentus mato tik savo daržą

Politinės kampanijos dalyviais užsiregistravo devyniolika asmenų, tačiau beveik visi jų tylėjo ir neišsakė savo nuomonės dėl padėties Ukrainoje. Tiesa, kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką Benediktą Juodką ir paragino juos „kuo greičiau ištaisyti prezidentės Dalios Grybauskaitės padarytą klaidą“, o Artūras Paulauskas dar kiek anksčiau buvo išplatinęs pranešimą apie įvykius Ukrainoje.

Politologai bei apžvalgininkai, vertindami tokią situaciją, tik kraipo galvas ir stebisi, kodėl kandidatai į postą, kurio vienas svarbiausių darbų – užsienio politikos formavimas, tyli ir neišsako nuomonės dėl vieno svarbiausių pastarojo meto įvykių.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. politologas Mindaugas Jurkynas nelinkęs manyti, kad tokiu būdu kandidatai vengia pasisakyti užsienio politikos klausimais. Jo nuomone, „kandidatai tiesiog laukia, kol priartės rinkimų data.“

„Dabar diskusijos nėra prasidėjusios, dar tik paruošiamasis etapas, dirbama su viešųjų ryšių organizacijomis, ruošiamasi dirbti su žiniasklaida. Be to, ką dabar pasakysi, gali būti pamiršta. Vienokius ar kitokius argumentus neišvengiamai išgirsime, juolab kad ir žiniasklaidos priemonės turės diskusijų laidas. Natūralu, kad kandidatai viešųjų ryšių pagalba išsakys požiūrį į įvairius dalykus“, – portalui LRT.lt kalbėjo M. Jurkynas.

Pasak jo, kandidatai į prezidento postą aktyviausi bus likus mėnesiui iki rinkimų.

R. Valatka: jie jau pavėlavo

Tačiau su M. Jurkynu visiškai nesutinka politikos apžvalgininkas, naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. „Man atrodo keistas toks pasakymas. Priešingai, visi kandidatai ne tai kad nebeturi ko laukti – jie jau pavėlavo“, – įsitikinęs R. Valatka.

Pasak jo, kadaise prezidento rinkimuose dalyvavęs Rolandas Paksas kovą dėl valstybės vadovo posto pradėjo dar likus metams iki rinkimų, o likus pusmečiui esą jau skraidė sraigtasparniu ir ryškino savo pozicijas – kas jis yra ir kuo skiriasi nuo esamo prezidento.

„Jei šie vyrukai [kandidatai į prezidentus, – LRT.lt] lauks ir toliau, kaip siūlo kolega M. Jurkynas, tai gali atsitikti kaip tame posakyje apie traukinį – jis ims ir jų nelauks. Jie daro ne tai, ką turėtų daryti einantys į tokius rimtus rinkimus kaip prezidento. Tautai tai – patys rimčiausi rinkimai, tuo metu kandidatai elgiasi prasčiau ir daro mažiau judesių nei savivaldybių rinkimų kandidatai“, – kritikos negaili R. Valatka.

Panašiai kalba ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo nuomone, kandidatai pasirodė kaip nesugebantys reaguoti į esamą situaciją.

„Čia greičio net nereikėjo – mitingai prasidėjo dar lapkričio pabaigoje. Laiko pasisakyti buvo daugiau negu reikėjo. Progų jie turėjo labai daug – kone kasdien jie rodomi per televiziją, važinėja po provincijas. Čia akivaizdus klaidingas žingsnis“, – pastebi politologas.

V. Dumbliauskas laikosi nuomonės, kad klaidinga galvoti tik apie savo kiemą: „Prezidentas atsakingas už užsienio politiką. Buvo puiki proga kalbėti apie Rytų partnerystę, santykius su Rusija, o kandidatai į prezidentus „užsiciklino“ savame kieme.“

Kai kurie net nenori patekti į antrą turą

Politikos apžvalgininkas R. Valatka mano, kad Lietuvoje apskritai yra smukusi ir tebesmunkanti bendroji politinė kultūra. Be to, anot R. Valatkos, kandidatai, matyt, supranta, kad Lietuvoje užsienio politikos nebėra – su kaimynais latviais bei lenkais esą susipykome, o su skandinavais nieko gero nepasiekėme.

„Skandinavijai atidavėme bankus, valstybės skolą, bet kaip politiniai partneriai jiems mes esame neįdomūs ir nereikalingi“, – tvirtina R. Valatka.

Pasak politikos apžvalgininko, kandidatai į prezidentus greičiausiai supranta, kad apie užsienio politiką kalbėti yra beprasmiška, nes papildomų balsų taip užsidirbti nepavyks.

„Reikia pasakyti, kad kandidatai apskritai nešneka. Netgi kai atkreipiau dėmesį į tai, jog prezidentė, vertindama Ukrainos įvykius, mažumėlę nusišnekėjo, niekas nereagavo, tik N. Puteikis išsiuntė L. Linkevičiui ir B. Juodkai klausimą, kaip vertinti tokį demaršą, o A. Paulauskas išplatino savo pareiškimą apie Ukrainą.

Rimtas kandidatas, pasirengęs valdyti valstybę, iš karto surengtų spaudos konferenciją ir kirstų iš peties taip, kad prezidentas būtų priverstas reaguoti. Dabar, jeigu jie mano, kad elektroniniais paštais galima daryti politiką – belieka gailėtis Lietuvos“, – aiškina R. Valatka.

Pasak politikos apžvalgininko, net ir vienu realiausiu kandidatu į antrąjį prezidento rinkimų turą laikomas socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis atrodo taip, lyg nenorėtų laimėti rinkimų.

„Iš šalies žiūrint atrodo, kad labiausiai nenorėtų laimėti rinkimų  Z. Balčytis. Jis stengiasi išlikti nepastebimu, nematomu, kad, neduok, Dieve, nepatektų į antrąjį rinkimų turą, nes tuomet bus blogai ir jam, ir partijai“, – svarsto R. Valatka.

LRT.lt primena, kad prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją ir sutaps su rinkimais į EP.