Nors pasaulyje jau pradėta kalbėti apie būtinybę apginti popierinę spaudą nuo ją vis labiau užgožiančio interneto, Lietuva tebedžiūgauja aukščiausiais pasiekimais internetinės sklaidos srityje. Kokie yra tikrieji valdžios, siekiančios kiekvieną kaimo bobutę aprūpinti internetiniu ryšiu, tikslai: susižerti iš internetinių technologijų kompanijų kuo didesnius "otkatus", šitaip kontroliuoti tautą ar galų gale pažaboti laisvą žodį. Juk nelikus alternatyvos, naujienos internete gali "užlūžti" būtent tuomet, kai to kam nors prireiks.
"Mes įsivaizduojame Lietuvos ateitį kitokią: kompiuterizuotas klases, distancinį mokymąsi, elektronines knygas", - ateities vizijas piešia Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Valdas Kišonas.
Džiūgaujama, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų jau naudojasi internetu ir prognozuojama, jog 2015 metais šis rodiklis pasieks 75 proc. ir atitiks Europos Sąjungos narių vidurkį. Netgi žadama dalinė šių paslaugų kompensacija iš valstybės biudžeto, kad tik kiekvieno Lietuvos užkampio gyventojas būtų kompiuterizuotas.
Tiesa, valdžios atstovai pripažįsta, kad viešųjų paslaugų elektroninėje erdvėje efektyvumas kelia didžiulį susirūpinimą, tad nėra ko stebėtis, jog dažnas lietuvis internetu naudojasi tik tam, kad užsiregistruotų socialiniame tinklalapyje, peržiūrėtų nuotraukas ar paklausytų muzikos.
Liūdniausia tai, kad didžiulės lėšos išleidžiamos tautai kompiuterizuoti, o lėšų šviesti visuomenę apie internete tykančius pavojus - nebelieka.
Kodėl siekiama kone kiekvieną šalies gyventoją padaryti priklausomą nuo interneto? Kodėl, nepaisant didelio poveikio vaikų sveikatai, šalyje vykdomi projektai, kurių metu vaikai skatinami mokytis ne iš įprastų popierinių vadovėlių, o iš internetinių skaityklių, kurios, žinia, kainuoja ne vieną šimtą, o geresnės - ir per tūkstantį litų.
Daugeliui aišku, kad šitaip stengiasi išgyventi informacinių technologijų kūrėjai.
Dar šį pavasarį Elektroninės knygos Lietuvoje pradininkai "Vakarų ekspresui" guodėsi, kad mūsų šalyje ši naujovė tik skinasi kelią ir dėl didelės kainos esanti nepopuliari. Ir štai rasta išeitis - įlįsti į švietimo sistemą. Jei po šiemet pradėto vykdyti projekto paaiškės, kad elektroninės skaityklės yra kur kas patogesnės nei įprasti vadovėliai, - nereikia nė įsivaizduoti, kiek pinigų užsidirbs šios naujovės platintojai.
Amerikiečiai susizgribo
Nuo mažų dienų diegiama priklausomybė internetui ir elektroniniam žodžiui ugdo visuomenę, kurią ateityje bus labai lengva kontroliuoti. Kai tampi visiškai priklausomas nuo interneto, iškyla pavojus, kad žinios bet kuriuo momentu gali ir nepasiekti skaitytojų - pasauliniai pavyzdžiai rodo, jog "hakeriai" sugeba įsilaužti į sudėtingiausias interneto svetaines.
Absoliuti dauguma įsilaužimų į kompiuterius iš pasaulinio tinklo lieka nepastebėti. Pasak JAV federalinio tyrimų biuro (FBI), šiuo metu užregistruojami tik maždaug penki procentai nelegalaus landžiojimo po svetimus kompiuterius atvejų.
Tad valdymo modelis, kai internetas "užlūžta" būtent tuo momentu, kai jame pasirodo nepageidaujama informacija, gali būti labai parankus.
Todėl JAV jau prabilta apie tai, kaip reikėtų spręsti tradicinės popierinės žiniasklaidos problemas. Vienas iš siūlymų - organizuoti specialų valstybinį fondą žiniasklaidai remti. Šis fondas esą galėtų būti papildomas pinigais iš vieno ar kelių mokesčių, tarp kurių galėtų būti 5 proc. buitinės elektronikos mokestis. Jei tam būtų pritarta, JAV vartotojai mokėtų šiek tiek brangiau už televizorių, vaizdo grotuvą, kompiuterį ir kitus panašius įrenginius, o surinkti pinigai atitektų žiniasklaidos priemonėms remti.
Baisiau už kirvį
Informacinių technologijų specialistai stebisi, kad žmonės visiškai nieko nesupranta apie privatumą, o tai labai naudinga ne tik verslininkams, bet ir šalies valdžiai ar atitinkamoms jos struktūroms.
Tai, kad visi gyventojai naudojasi internetu ir ten viešina savo gyvenimą, esą yra labai paranku norintiesiems viską kontroliuoti.
"Reikia suvokti, kad internetas yra labai galingas ginklas. Juk nė vienas tėvas neduotų vaikui žaisti su kirviu, o šaunamąjį ginklą retas kuris suaugęs imtų ir pats į rankas. Kad lygiai toks pat ginklas, gal net dar galingesnis, yra internetas, - Lietuvoje dar mažai kas susimąsto", - sako ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.
Anot jo, kiekvienas, įsijungdamas internetą, turi suvokti, kad jis palieka ten pėdsaką. Todėl labai atsargiai reikėtų atskleisti savo asmens duomenis, jei tai nėra gyvybiškai būtina. Pavyzdžiui, "Google" gauna ne tik tų žmonių, kurie yra šios kompanijos paslaugų vartotojai, bet ir jų kolegų duomenis. Tai kelia pavojų ne tik tiesioginiams "Google" vartotojams, bet ir tretiesiems asmenims, kurie su tuo neturi nieko bendra, - pastebėjo A. Kunčinas.
Jo teigimu, nereikia net piktavalių, kurie išvilioja asmens duomenis ir panaudoja juos savo kėslams. Daugelis net neįsivaizduoja, kad yra kompanijų, kurios surenka ir pardavinėja duomenis kitoms kompanijoms.
"Kol kas Lietuvoje vyksta tik skatinimas naudotis internetu, o apie galimą žalą ir tykančius pavojus tylima. Pavyzdžiui, mūsų institucija norėtų pasekti norvegų pavyzdžiu, kurie yra parengę programas jaunimui apie internete tykančius pavojus, bet neturime tam lėšų", - guodėsi A. Kunčinas.
Kas ką kontroliuoja?
Tuo metu Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas nesutinka, kad su interneto pagalba siekiama kontroliuoti tautą. Jo nuomone, greičiau vyksta atvirkštinis procesas.
"Juk visiškai nesunku įgyvendinti, kad pilietis, pateikęs pareiškimą ar prašymą į savivaldybę, galėtų stebėti visą procesą, kur tas prašymas pateko, kas jį kur nusiuntė ir kas nagrinėjo, o vėliau galėtų pareikalauti personalinės atsakomybės. Kad valstybė galėtų kontroliuoti savo piliečius su interneto pagalba, - sunkiai įsivaizduoju. Čia galėtų padėti pavyzdys, kai Kinijos valdžia, matydama, jog sunkiai sekasi sukontroliuoti savo piliečius, bandė uždrausti jiems naudotis "Google" ir dar keliais interneto portalais", - svarstė V. Grubliauskas.
Jis džiaugiasi, kad praėjusiais metais Lietuva užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje ir 5 vietą pasaulyje pagal namų ūkių, prisijungusių prie interneto šviesolaidžio linijomis, skvarbą ir aplenkė tokias šalis, kaip Japonija ir Honkongas bei kaimynę Estiją.
"Kitas aspektas, - kiek tas internetas atveria galimybių. Deja, galiu pasakyti, kad viešųjų paslaugų elektroninėje erdvėje efektyvumas kelia didžiulį susirūpinimą. Pavyzdžiui, projektas "e-sveikata", kuris turėjo palengvinti žmonių kasdienybę, jei būtų galima internetu registruotis pas gydytojus, gydytojai internetu galėtų išrašyti recptus ir t.t Kiek į jį investuota milijonų, o projektas tebežlunga iki šiol", - apgailestavo V. Grubliauskas.
"Internete esate sekami"
Šią savaitę Vilniuje vykstančiame Pasauliniame interneto valdymo forume dalyvaujantis Europos Tarybos Teisės reformų departamento vadovas vokietis Jorgas POLAKEVIČIUS interviu naujienų agentūrai ELTA taip pat perspėjo apie interneto pavojus ir informavo apie iniciatyvas juos mažinti.
Europos Taryba ruošiasi priimti teisinį standartą profiliavimui, informacijos apie žmogų rinkimui internete. Kai esate internete, sekami jūsų pasirinkimai, tai, ką jūs mėgstate. Geriausiu atveju, gaunate reklamų, kurios jūsų nedomina. Blogiausiu atveju galite būti diskriminuojami, nes kiti gali pamatyti, kad jūs neapmokėjote tam tikros paskolos ir tada bankas jums atsisakys duoti kitą arba draudimas atsisakys jus apdrausti, nes matys įrašus apie jūsų ligas.
Problema yra ta, kad daug žmonių nežino apie pavojus internete. Tu gali parašyti žinutę, publikuoti ją kur nors, įdėti "Facebook'e", gali būti, kad tą informaciją pamatys kiti. Galbūt tai ekstremalus atvejis, bet yra daugybė atvejų daugybėje šalių, kad žmonės nebuvo priimti į darbą arba buvo atleisti, nes nuotraukose internete buvo pamatyti girti.
Yra tam tikrų kompanijų naudojamų technologijų, kad tau prisijungus prie puslapio programinė įranga ir naršyklė siunčia informaciją reklamos kompanijoms, kad tu atėjai į tą puslapį, kad paspaudei ant to straipsnio, visai tavęs neinformuodami.
Pagal mūsų siūlomą dokumentą, valdžia turėtų pasirūpinti įstatymais, draudžiančiais veiklas, kurios diskriminuoja arba pažeidžia privatumą. Priėmus jį, būtų užtikrinama, kad žmogus galėtų rinktis, ar informacija apie jį gali būti kaupiama. Kartais būna 50 lentelių ir tu tiesiog spaudi "Sutinku". Aš esu teisininkas, bet ir aš kartais nesuprantu, kas ten norima pasakyti. Abejoju, kad kas nors skaito 50 puslapių tinklapių naudojimo sąlygų. Reikėtų pasiekti, kad žmonės lengviau suprastų, kokius duomenis jie atiduoda. kad jie būtų informuojami apie pagrindinius principus, kas nutinka su jų duomenims ir kokias teises jie turi.
Skaičiai ir faktai
Tyrimų kompanijos "Nielsen" duomenimis, socialiniuose tinkluose lankosi 866 mln. vartotojų arba maždaug kas aštuntas planetos gyventojas. Šiuo metu Lietuvoje vien "Facebook" naudojasi beveik 651 tūkst. asmenų - 18,3 proc. visų šalies gyventojų.
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal paslaugomis internete besinaudojančių gyventojų skaičių. Pasak internetinės rinkos specialistų, pernai, nepaisant kritusių investicijų ir nežymiai mažėjusių pajamų, klientų daugėjo įprastu tempu.
Statistikos departamento duomenimis, pernai internetu naudojosi 58,1 proc. visų 16-74 metų asmenų, 2008 m. - 53,1 procento.
Interneto prieigą namie 2009 m. turėjo 54,7 proc. namų ūkių, 2008 m. - 47,1 procento.
Per aštuonis šių metų mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sulaukė 177 gyventojų skundų - 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Dažniausiai skundžiamasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antroje vietoje - skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių - kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą