Kaip pragyventi iš pensijos: 27-oji diena

Eksperimentas

27-ąją "Vakarų eksperimento", kaip pragyventi iš pensijos, dieną, birželio 12-ąją, pirmadienį, Danguolė Kokštienė anksti ryte išsirengė į polikliniką užsiregistruoti pas reabilitologus. Talonėlį gavo birželio 20-ajai.

Dienos balansas - 22,93 Lt

Pirmadienį ponia Danguolė išsiruošė ir į vaistinę. Kadangi buvome įsipareigoję lydėti moterį, kai ji pirks kompensuojamuosius vaistus, nuvažiavome jos pasitikti prie namų ir kartu nuvažiavome į jos pasirinktą vaistinę - "Camelia", mat šiame tinkle dabar taikomos 50 proc. nuolaidos ir kompensuojamiesiems vaistams.

Paprastai nuolat vartojamiems vaistams, kaip Danguolė sako, "duonai kasdieninei", ji išleisdavo 30-40 litų. Šį kartą jie tekainavo 16,25 lito. Farmacininkės, atpažinusios eksperimento dalyvę, jai padovanojo ginkmedžio tablečių atminčiai stiprinti.

Po Danguolė važiavo apsipirkti į prekybos centrą. Ten moteris pirko 400 g grietinės indelį - 1,69 lito. Centro vadybininkas patarė nusipirkti ir 400 g koldūnų su mėsa pakuotę - 1,49 lito. Moteris paklausė patarimo, o vėliau, jų išsivirusi ir paragavusi, pasigailėjo, kad nenusipirko daugiau. "Labai skanūs ir pigūs", - pasidžiaugė ji.

Tolesnis maršrutas - į turgų: gal dar aptiks pieno prekeivius. Tačiau tokiu laiku pieno pardavėjų jau nebebuvo, tad senjora nusipirko pundelį krapų - 1 litas.

Dar tą dieną Danguolė nusipirko 6 apelsinus - kainavo 2,50 lito. Taigi iš viso išleido 22,93 lito.

Tądien moteris prisipažino valgymą buvus pakriką: iš ryto - apelsinų sultys, pas draugę - kiaušinienė, fermentinio sūrio keli gabalėliai, triufeliai, arbata. Pas kaimynę, kuri iš bibliotekos parsinešė naujų knygų ir poniai Danguolei paskolino Jurgos Ivanauskaitės eilėraščių knygelę "Šokis dykumoje", gėrė kavos su ledais. O jau vakare išsivirė koldūnų. "Tą dieną "atsibudo" apetitas", - stebėjosi moteris.

Ji labai apsidžiaugė sulaukusi atostogaujančio sūnaus skambučio: "Man visada malonu girdėti jo ramų balsą ir klausimą, kaip sekasi. Tai pats gaiviausias balzamas mano širdžiai",- prisipažino Danguolė.

Kai pensija mokama eurais...

"Vakarų ekspreso" skaitytojai nuolat ragina mus pasidomėti, o kaip gyvena pensininkai užsienyje.

Žinoma, geriausia būtų buvę, jei Švedijoje, Danijoje ar, tarkim, Didžiojoje Britanijoje būtų pavykę "atkapstyti" tikrų tikriausią Danguolės Kokštienės "atitikmenį" - panašaus amžiaus pensininkę bibliotekininkę ir sulyginti jų pajamas bei gyvenimo būdą.

Tačiau Vakarų valstybėse apie pajamas kalbėti - tiesiog blogas tonas ir netgi nepadoru. Ir retas vakarietis tomis temomis linkęs atvirauti.

Tad "Vakarų ekspresas" yra labai dėkingas ponui Manfredui bei tarpininkavusiai jo žmonai už suteiktą informaciją, kuri bent apytikriai atskleidė sistemą, pagal kurią, baigę aktyviąją karjerą, savo gyvenimus tvarko Vokietijos pensininkai.

Manfredas - fizikos daktaras. Iki pensinio amžiaus (65 metų, dabar jam - 70) jis dirbo įvairių lygių vadovu JAV, Italijos, Prancūzijos įmonėse, susijusiose su lazerių gamyba, fizikų laboratorijų aprūpinimu įranga. Dažnai vykdavo į komandiruotes. Visas namų ūkis gulė ant žmonos pečių. Tarp jų - ir namo, kuriam prieš 28 metus buvo paimtas kreditas, statybos rūpesčiai. Visai neseniai kreditas baigtas išmokėti. Būstas pastatytas 600 metrų aukštyje virš jūros, vaizdinguose Heseno žemės kalnuose. Tačiau šioje abiem mieloje gūžtoje didesnę metų dalį ponas Manfredas gyvena vienas, nes su žmona tarsi susikeitė "vaidmenimis" - dabar ji darbuojasi užsienyje ir namo sugrįžta tikt per didžiausias metų arba šeimynines šventes. Tad namų ūkis dabar - ant pono Manfredo pečių.

Kol Manfredas dirbo, jo mėnesio atlyginimas buvo 8000 eurų. Dabartinės jo mėnesio pajamos - 3000 eurų. Bet tai nėra jo pensijos dydis. Paprastai vokiečiai yra užsidirbę kelias pensijas - valstybinę, firmos, kurioje dirbo, ir dar tokią, kuri pas mus vadinama kaupiamąja. Kadangi ponas Manfredas dirbo užsienio įmonėse, valstybinės jis neužsidirbo. Tačiau nedidelę pensiją jam moka firma, kurioje paskutiniu metu dirbo. Jis yra dirbantis pensininkas, kadangi yra sukaupęs didelę patirtį ir į jį konsultacijų kreipiasi nemažai firmų. Tai - antrasis pajamų šaltinis. Trečiasis - indėlio banke palūkanos. Kiek per gyvenimą ponui Manfredui yra pavykę sutaupyti, jis nepranešė.

Atsakydamas į klausimą, kiek kainuoja 210 kv. metrų ploto namo išlaikymas, vyriškis pateikė tokią suvestinę: šildymas - 200, elektra - 120, komunaliniai patarnavimai, žemės mokestis - 130, remontas - 1000, namų tvarkytojai (kartą per savaitę) - 120 eurų per mėnesį.

Automobilio (vairuoja 3-jų mėnesių senumo BMW) priežiūra, benzinas, draudimas - 1000 eurų, valgiui - 300 eurų, kelionėms - 500 eurų per mėnesį.

Ponas Manfredas, kitaip nei mes, skaičiuoja metines išlaidas ir jas dalija mėnesiams. Maždaug 300 eurų jis nurodė skiriąs aprangai, 300 - įvairioms šventėms, "Liūtų" klubo nario mokesčiui. Dar jis kiekvieną mėnesį moka 500 eurų už draudimą ligos atveju.

Paklaustas, ką jis sau gali leisti ir ko ne, atsakė, jog taip iš esmės neteisinga klausti: "Vienas žmogus gali sėdėti namuose, gerti alų, diskutuoti su draugais ir būti laimingas. O kitam reikia Havajų ar Kilimandžaro".

Jo interesų ratas labai platus - jis liberaldemokratų partijos, o taip pat Heseno žemės parlamento narys (tai - nemokamos pareigos). Nepaprastai domisi istorija, politika ir ekonomika, taip pat kompiuteriais. Nors, pasak jo žmonos, yra sukaupęs gilias ir universalias žinias, lanko 3-ojo amžiaus universitetą.

RYTOJ SKAITYKITE:

* Kur atostogauja Vokietijos pensininkas

* Ko bijo ponas Manfredas

* Kaip skaičiuojamos vokiečių pensijos

Gražina JUODYTĖ