Kaip gyvename? Emigruojame

Emigrantų eilė

Iš Šiaulių emigracija nemažėja ir šiemet. Savivaldybės priimamajame pati didžiausia eilė — deklaruoti gyvenamosios vietos. Apie dvidešimt žmonių. Dauguma jauni. Ir dauguma deklaruoja išvažiavimą iš šalies.

Vienas iš vyrų prisipažįsta išvažiuojąs į Norvegiją. Ne pirmą kartą, žino, kad darbo turės — statybose.

„Dirbi, siunti pinigus šeimoms. Situacija čia pagerės gal po 10— 15 metų, tada ir pagalvosime, ar grįžti“, — sako vyras.

Jaunas vaikinas ir jo draugė oficialiai deklaruos emigravimą į Didžiąją Britaniją.

„Aš šešti metai Anglijoje, studijuoju nemokamai, — pasakoja vaikinas. — Tik šiemet studijas padarė mokamas. Gyvenimas ten brangesnis, bet sistema geresnė — studijas su darbu galima suderinti, o pas mus, kiek girdėjau, tai padaryti sunku.“

Deimantė ir Aleksas — jauna pora, augina vaikelį. Sparnų iš Lietuvos nekelia, nes vyras turi darbą. Atėjo deklaruoti kitos gyvenamosios vietos mieste. Jaunos šeimos nuomonė apie emigraciją vienareikšmė: „Labai gerai, šaunu. Jeigu tik žmonės randa, kur išvažiuoti ir užsidirbti, tegu tik važiuoja.“

„Mano pusė giminės užsieniuose, beveik visi mūsų draugai,“ — sako Aleksas.

Alina ištekėjusi už užsieniečio, atvažiavo įregistruoti dukros, gimusios Londone. Nori, kad jai būtų suteikta Lietuvos pilietybė. „Nemanau, kad čia grįžtume. Aš jau pasirinkau kitokį gyvenimą.“

Šiauliečiai pirmauja

„Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto ekspertai yra atlikę šalies savivaldybių gyventojų finansinės situacijos palyginimą. Šiauliai pagal daugelį rodiklių dažniausiai yra “per vidurį“. Bet išsiskiria dviem ypatybėmis: ypač didele emigracija ir palyginti nedideliu nedarbu.

Pagal emigraciją šiauliečiai šalyje pirmavo tik prasidėjus krizei — 2009 metais. Instituto tyrimo duomenimis, tūkstančiui gyventojų mieste teko 11,5 emigranto. Tai buvo antras pagal dydį rodiklis tarp savivaldybių. Šalies vidurkis buvo 6,5 emigranto.

2009 metais apskrityje ir šalyje pagal emigracijos rodiklio dydį po Šiaulių rikiavosi Akmenės rajono (11,2 emigranto 1000 gyventojų) ir Šiaulių rajono (10,9 emigranto 1000 gyventojų) savivaldybės. Apskrityje mažiausia buvo linkusių emigruoti Kelmės rajono gyventojų (emigravo 5 iš 1000 gyventojų).

Pernai, preliminariais duomenimis, emigracijos srautas iš Lietuvos padidėjo keturis kartus — iki 80— 90 tūkstančių. Šiauliuose — pustrečio karto.

Savivaldybės duomenimis, 2009 metais išvykimą į užsienį deklaravo 1505 šiauliečiai. 2010 metais — 3763. O vienoje iš miesto seniūnijų — Rėkyvos — per metus emigrantų padaugėjo keturis kartus: nuo 21 iki 98.

Galima aiškinti, kad emigracijos statistika pernai didėjo dėl emigrantų legalizavimosi. Deklaravo ankstesnius išvykimus, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau ir šiemet emigrantų nemažėja — nuo metų pradžios iki vasario 25 dienos emigravo jau per 380 šiauliečių.

Tądien, kai Savivaldybėje kalbinome emigrantus, vien per pirmąją priėmimo valandą išvykimą iš šalies deklaravo 6, o per visą priėmimą — 14 emigrantų.

Buvo ir deklaruojančių grįžimą. Bet jų — tik trys. Vienas vyras grįžo, nes, kaip prisipažino, buvo apgautas: nerado pažadėto darbo Anglijoje. Dar du jaunuoliai deklaravo sugrįžimą iš Danijos.

Algos mažesnės nei šalies vidurkis

Pajamos lemia šeimų gerovę, o visose Šiaulių apskrities savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis (VDU) į rankas yra mažesnis nei šalies vidurkis.

„Swedbanko“ ekspertų duomenimis, Šiaulių apskrityje didžiausias vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų trečią ketvirtį buvo Akmenės rajone — 1526 litai. Šalies vidurkis tą ketvirtį buvo 1621 litas.

Šiaulių mieste — 1476 litai, Pakruojo rajone — 1420 litai. Tik Akmenės rajonas ir Šiaulių miestas pagal VDU patenka į šalies savivaldybių pirmąjį dvidešimtuką. Akmenės rajonui tenka 12 vieta, Šiauliams — 17 vieta.

Mažiausias VDU apskrityje ir vienas mažiausių šalyje yra Radviliškio rajono savivaldybėje — 1228 litai. Tai priešpaskutinė vieta — 59 vieta tarp šalies savivaldybių.

Tik šiauliečių senjorų padėtis šalies kontekste — viena iš geresnių. Šiauliuose vidutinė pensija yra viena didžiausių šalyje — 6-ta pagal dydį tarp 47 savivaldybių ir sudaro 821 litą. Tyrimo išvadomis, tai nulemta Šiauliuose buvusių pramonės įmonių, kuriose dirbo daug aukštos kvalifikacijos specialistų.Tada jie gavo didesnius atlyginimus, o dabar didesnes pensijas.

Šalyje vidutinė pensija yra 811 litų. Šį vidurkį apskrityje dar perkopia tik Pakruojo rajonas, kurio senjorų vidutinė pensija sudaro 814 litų. Mažiausia vidutinė pensija yra Kelmės rajone — 721 litas.

Nedarbą mažina emigracija

Nedarbas vasario pradžioje Šiauliuose buvo vienas mažiausių šalyje — 11,2 procento — trečias žemiausias rodiklis tarp visų savivaldybių. Bet iš to maža džiaugsmo — Šiauliuose nedarbą mažina didelė emigracija. Darbdaviai jau neranda aukštos kvalifikacijos specialistų.

2010 metų pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybė pateko tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose laisvų darbo vietų buvo daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

Žemesnis už šalies vidurkį (14,4 proc.) nedarbas dar yra Pakruojo ( 12,9 proc.), Radviliškio (13,1 proc.) ir Šiaulių rajono (13,8) savivaldybėse.

Apskrityje didžiausi nedarbo rodikliai, o šalyje vieni didžiausių, yra Akmenės rajone (18,9 procento) ir Kelmės rajone (18,5 procento). Joniškyje nedarbas taip pat pakankamai didelis — 16,7 procento.

Potencialo yra

Šiauliečiai ekspertų vertinami kaip pakankamai inciatyvūs ir verslūs, nes šalies gyventojų verslumo vidurkį viršija. Tai pirmiausia siejama su pakankamai gausia ir jauna darbo jėga Šiauliuose.

Pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių 1000 gyventojų Šiauliai yra penkti tarp kitų savivaldybių, o pagal bendra gyventojų skaičių — ketvirti. Miesto populiacijos jaunumą lemia universitetas, kitos mokslo įstaigos, nes pritraukia jaunimą iš kitų savivaldybių.

Tačiau Šiauliai, nuo seno buvę vienu svarbiausių Lietuvos pramonės centrų, pagal 1000 gyventojų tenkančių 30,6 ūkio subjektų skaičių dabar yra tik septinti. Pagal 24,7 verslo liudijimų skaičių 1000 gyventojų — aštunti tarp savivaldybių. Šalies vidurkis — 20,8 verslo liudijimų 1000 gyventojų.

Komentaras

Šiauliečių pasirinkimas akivaizdus - emigruoti

Odeta Bložienė, „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje direktorė:

— Šiauliečiai, palyginti su kitų savivaldybių gyventojais, finansinių įsipareigojimų, skolų daug neturi. Tačiau Šiauliai yra tas miestas, kurio gyventojai labiausiai linkę emigruoti. Šiauliečių pasirinkimas — geriau emigruoti, nei dirbti už mažesnius atlyginimus.

Be to, Šiauliai turi daug jaunų žmonių, kurie baigę mokslus, matyt, čia neįsitvirtina ir renkasi kurį laiką padirbėti užsienyje. Tai irgi didina emigracijos rodiklį. Nedarbo rodikliai Šiauliuose gan žemi, bet juos gerina ženkli emigracija.

Ne vien apie Šiaulius, bet ir apie kitus miestus kalbant, reikia pasakyti viena — jaunimas gali grįžti ten, kur yra darbo vietų ir perspektyvos jam įsitvirtinti, uždirbti tiek, kad galėtų kurti ir išlaikyti šeimas, įsigyti būstą. Visa infrastruktūra taip pat turi atitikti poreikius.

Darbo vietas kuria verslas, kuria investicijos. Tai ir reikia galvoti, kaip pritraukti investicijų. Kol nebus realių darbo vietų ir poreikius atinkančio darbo užmokesčio — jokiais pažadais emigravusių atgal neprisiviliosime.

Emigracija dar nėra tokia, jog žmonės neplanuotų grįžti. Tai — sprendimo ieškojimas čia ir dabar. Manau, kad daugelis dar sieja ateitį su Lietuva. Bet tik ekonomikos pagerėjimas šalyje gali sugrąžinti žmones. Iš kitos pusės, reikia nepamiršti, jog jaunas žmogus lengvai įsitvirtina kitoje šalyje. Ir kuo ilgesnis laikas praeina gyvenant svetur, tuo sunkiau yra grįžti.

Skaičiai ir faktai

2009 metais išvykimą iš šalies deklaravo 1505 Šiaulių miesto gyventojų, o 2010 metais — 3765.

Šiemet nuo metų pradžios jau emigravo per 380 šiauliečių.