Kai valstybę valdo virėjai

Seime dirbtu jau penktą kadenciją, teko veikti ir su profesoriais, akademinio sluoksnio atstovais, kurie turėjo po du aukštuosius, tačiau nebuvo tinkami politinei veiklai

Vienas konkurso "Lietuvos tūkstantmečio vaikai" finalininkų - dvyliktokas - net žagtelėjo sužinojęs, kad Seimo nariui nebūtina turėti aukštąjį išsilavinimą. Tad kas valdo mus? Ar išties net šiandien galioja Rusijos revoliucionieriaus Vladimiro Iljičiaus Lenino ištarta legendinė frazė: "Ir virėja gali valdyti valstybę, jei valdyti ją išmokysime."

Išties, iš 141 Seimo nario mažiausiai 10 nėra baigę aukštosios mokyklos, tačiau uoliai tikina, kad dėl to nejaučia jokio diskomforto. Esą diplomas daugiau proto neprideda, nes rinkėjams svarbu ne titulai, o įgimtas noras viskuo domėtis ir dirbti nesavanaudiškai.

Aukštosios mokyklos nebaigę politikai lyg sutartinai vardija prezidentus, premjerus, Nobelio premijos laureatus, kurie stulbinamų rezultatų karjeroje pasiekė ir be diplomų.

Į parlamentą gali patekti ir įstatymus leisti kad ir laisvo oro direktorius, o į valstybės tarnybą konkurso būdu norintiems patekti žmonėms kartelė iškeliamos labai aukštai.

Profesijų mozaika

Pažvelgus į 141-ą išrinktąjį ir atrinkus tuos, kurie baigė aukštąsias mokyklas, galima sudaryti ištisą profesijų sąrašą. Daugiausiai - teisininkų ir ekonomistų. Tačiau yra ir tokių parlamentarų, kurių profesijos tarsi niekaip nesusijusios su politine veikla. Juoba kai, pavyzdžiui, taikomąją geodeziją baigęs Algis Čaplikas buvo sugebėjęs tapti ir aplinkos, ir sveikatos apsaugos ministru. O gydytojai Juozas Olekas bei Rasa Juknevičienė - krašto apsaugos ministrais.

Mindaugas Bastys ir Stanislovas Giedraitis yra zootechnikai, Vilija Aleknaitė Abramkienė - pianistė, Danutė Bekintienė - biologijos ir chemijos dėstytoja, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys - chemikas dėstytojas. Ligitas Kernagis išmano elektros tiekimą, Jonas Liesys - kūno kultūros mokytojas, Vitas Matuzas - radijo inžinierius, Dangutė Mikutienė - režisierė, Gintaras Songaila - narkologas, Arūnė Stirblytė - tekstilininkė, Egidijus Vareikis galėtų papasakoti apie bioorganinę chemiją, o palangiškis Pranas Žeimys - apie skrydžių valdymo inžineriją.

Tokių, kurie būtų baigę politikos mokslus - vienetai. Tarp jų - klaipėdiečiai Eligijus Masiulis ir Agnė Bilotaitė.

Žeria pavyzdžius

Tačiau yra ir tokių parlamentarų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėjo įgyti aukštojo išsilavinimo, bet sėkmingai dirba Seime. Kai kurie - net nuo 1992 metų. Toks yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Jis iškart tėškė pavyzdį - buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas, 32 žymiausių pasaulio universitetų garbės daktaras Lechas Valensa prieš įsitraukdamas į politinę veiklą dirbo elektrotechniku Gdansko laivų statykloje. Išsilavinimas - profesinis. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras taip pat neturėjo aukštojo išsilavinimo.

"Toks įstatymas, kad parlamentarui privalomas aukštasis išsilavinimas, galėtų būti išleistas nebent Afrikoje. Europoje tokių dalykų nėra. Ne išsilavinimas politiką paverčia geru. Seime dirbu jau penktą kadenciją, teko veikti ir su profesoriais, kurie turėjo po du aukštuosius, tačiau nebuvo tinkami politinei veiklai", - "Vakarų ekspresui" dėstė parlamentaras.

Jis prisiminė, kad Seime stalčiuose guli įstatymo projektas, pagal kurį aukštąjį universitetinį išsilavinimą būtų privaloma turėti tiems, kurie deleguojami į ministrus.

"Bet, pavyzdžiui, buvęs kultūros ministras Saulius Šaltenis - be aukštojo. Demokratinėse valstybėse visada buvo diskutuojama apie išsilavinimo būtinumą politikui, tačiau reikia žiūrėti, ką išties gali padaryti žmogus. Be to, atsirenka ir tauta. Lietuvoje prezidentu, premjeru, ministru, parlamentaru gali tapti aukštojo išsilavinimo neturintis žmogus. Valstybės tarnyboje reikia specialistų, o čia - politiniai postai", - aiškino A. Salamakinas.

Jo manymu, tai, kad ministerijoms vadovauja su jų veikla niekaip nesusiję asmenys, yra gerai, nes tai - politiniai postai.

"Buvęs premjeras Algirdas Brazauskas deklaravo, kad ministerijoms turi vadovaut specialistai, tačiau Vakarų Europoje kaip tik buriamos politikų Vyriausybės. Anglijoje vienas žmogus 4 ministerijoms vadovavo, ir labai sėkmingai", - tikino Seimo narys.

Renkasi tauta

Už disidentinę veiklą Tarybų valdžios iš mokyklos buvo pašalintas parlamentaras Vytautas Bogušis, dėl to jam nebuvo leista studijuoti aukštojoje mokykloje.

"Diskomforto dėl to, kad neturiu aukštosios mokyklos diplomo, nejaučiu. Reikia daug skaityti, šviestis. Žinoma, išsilavinimas reikalingas. Tiems, kurie jo neįgijo, reikia įdėti daugiau darbo. Visgi tauta renkasi ir tik ji gali įvertinti, vertas tu būti Seimo nariu ar ne, jei neįgijai aukštojo mokslo išsilavinimo. Tegul žmonės vertina darbus, pateiktus įstatymų pakeitimų projektus, tavo kalbas", - savo nuomonę dėstė V. Bogušis.

Jo manymu, įgytas aukštasis išsilavinimas yra gerai, tačiau šis faktas išminties žmogui nebūtinai prideda, gali būti ir atvirkščiai...

Petras Gražulis iškart prisiminė buvusį Didžios Britanijos premjerą Vinstoną Čerčilį, kuris mokyklose mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas.

"Aš prie Tarybų valdžios aktyviai pogrindyje dalyvavau, dėl to man ir buvo užkirstas kelias į universitetą, negalėjau dirbti valdiško darbo. Politikas - strategas, o ne specialistas, nes neįmanoma visko išmanyti, kai balsuojama dėl aibės įstatymų. O sveikatos apsaugai medikas negali vadovauti, nes jis gintų savo klano atstovus, o ne pacientus", - nuomonę dėstė P. Gražulis.

Jis tėškė antausį ir premjerui Andriui Kubiliui, kuris, anot parlamentaro, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau išminties tai ministrui pirmininkui esą nedavė.

"Net Aristotelis sakė, kad per krizę reikia mažinti mokesčius, o Kubilius pasielgė atvirkščiai. Juk jei arklio tempiamas vežimas įstringa, pirmiausiai išimi balastą iš vežimo, o ne dar daugiau akmenų į jį prikrauni. Žinote, esu bendravęs su tokiais profesoriais, kurie už kaimo žmogų kvailesni. O kiek dar veikėjų tų diplomų prisipirko..." - sakė parlamentaras.

Nejaučia realybės

Jonas Stanevičius teigė, kad studijas universitete iškeitė į karjerą televizijoje ir visiškai dėl to nesigaili.

"Į Seimą patekau ne per partijų sąrašus, o savo jėgomis ir lėšomis kaip nepartinis save išsikėlęs kandidatas. Tarp politikų, verslininkų, menininkų, žurnalistų yra begalė talentingų asmenų, nebaigusių bakalauro studijų. Ar jaučia diskomfortą Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius, Seimo, Europarlamento nariai, savivaldybių merai ar keliolika mano pažįstamų žurnalistų, keli redaktoriai dėl to, kad pasirinko kitokį kelią į pasiekimus, nei mūsų šalyje įprasta? Nemanau", - svarstė buvęs šoumenas.

Jo nuomone, Seime turi dirbti asmenys, kurie išrenkami vienmandatėse apygardose.

"Yra begalė pavyzdžių, kai įspūdingas studijas baigę asmenys nesuvokia realybės ir jų darbas šalies piliečiams greičiau kenkia nei padeda. Tarp jų įvardinčiau buvusį finansų ministrą Algirdą Gediminą Šemetą. Jei ministras bent pusmetį būtų padirbęs turgaus prekeiviu, niekada nebūtų apmokestinęs visų ūkininkų, amatininkų pajamų", - priekaištus žėrė Seimo narys.

Visgi J. Stanevičiui buvo nesuprantama, kaip mediciną baigęs politikas gali vadovauti krašto apsaugai ar Šiaulių universitete neakivaizdžiai įgijęs pedagogo kvalifikaciją asmuo aukščiausiu lygiu spręsti socialinius klausimus.

Remiantis pateiktomis anketomis, be aukštosios mokyklos diplomo Seime dar dirba Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Laimontas Dinius, Linas Karalius, Vytautas Kurpuvesas, Jonas Ramonas.

"Buvo įvairių cenzų"

Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Kokie yra taikomi cenzai kandidatams į parlamentą, nusako Konstitucija. Dėl aukštojo išsilavinimo ten nieko nepasakyta. Kažkada būdavo išsilavinimo, turto, lyties cenzas. Į Seimą galėjo patekti tik vyrai, turintys nuolatinį darbą, tam tikrą sumą pinigų, išsilavinimą, mokantys mokesčius, tam tikrą laiką išgyvenę Lietuvoje. Tokia sistema buvo pripažinta kaip nepakankamai demokratiška. O Vengrijoje tik tada gali dalyvauti rinkimuose, jei sugebi savarankiškai pragyventi. Jei esi nevedęs - tik nuo 18 metų, o jei vedęs - nuo 16 metų.

Vieną kadenciją Seime buvo atvejis, kai parlamentaras anketoje pamelavo, kad yra įgijęs universitetinį išsilavinimą. Tačiau reikia leisti spręsti rinkėjams. Parlamente yra sėkmingai dirbančių politikų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Rinkėjams mažiausiai svarbus tas išsilavinimas, nes žiūrima į politiko rūpestį, padorumą, sąžiningumą. Juk kiekvienas rinkėjas savo gyvenimą vertina ne pagal aukštąsias materijas, valstybės valdymo subtilybes, o pagal tai, kaip jis pats jaučiasi.