Kai šukės - ražienos, o ugnis - bičiulė.

Būrys klaipėdiečių - sveikatos ir dvasingumo ieškotojų - Karklėje, įstaigos "SOS vaikai" stovyklavietėje, surengė sezono pabaigos šventę. Kartu su jais - svečiai iš kitų Lietuvos vietų, parapsichologijos studijų centro "Lotoso žiedas" nariai.
Vasarą šiose patalpose ilsėsis vaikai, o rudenį, kai patalpos ištuštės, kartą per mėnesį jie rinksis vėl.
Rinksis, kad ne tabletėmis, o masažais, meditacija, jogų ar net Tibeto vienuolių pratimais, pagaliau - geru žodžiu padėtų sau ir vienas kitam.
Pašalietį stebintų, kaip drąsiai jie gulasi ant stiklų ar jais vaikšto, kaip bėgioja per žarijas, lengvi it plunksnelės tarsi prityrę jogai išsilaiko ore tarp dviejų kėdžių atramų. Bet patys jie to nesureikšmina. Sveikuolių siela Dalia Kenešienė sako, kad tai jiems tėra tik žaidimai.

Sveikatos - visam mėnesiui

"Kas jūs? - klausiau Dalios Kenešienės. - Kokiam klubui ar judėjimui priklausot?" "Iš pradžių buvo sveikuolių klubas "Daigelis", dalis žmonių perėjo iš Holistinės sveikatos instituto. Bet dabar tai tiesiog vienminčių sambūris. Kartą per savaitę mano bute susirenkame medituoti, kartą per mėnesį čia, Karklėje, - atliekame vienas kitam masažą, gydome vienas kitą taikydami bioenergetinius ar kitus sveikatinimo būdus. Čia gera - susiliejame su gamta, pabūnam prie vandens, akmenų, medžių. Sveikatos įgyjame visam mėnesiui."
Šio neoficialaus, spontaniškai susikūrusio klubo nariai turi ir daugiau tradicijų. Pavyzdžiui, Sekminių dieną, kai augaluose susikaupę daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų, susirenka Dituvoje ir pabyra į mišką rinkti vaistažolių. Vaistažolių ir Ajurvedos žinovė Dalia Kenešienė, jau du kartus išminties sėmusis Indijoje, pataria ir "Vakarų ekspreso" skaitytojams sveikatos semtis gamtoje. Tai galime šiuo metų laiku: išraukime žydinčias pienes, nuplaukime, sumalkime su visais žiedais, lapais ir šaknimis, išsispauskime sulčių. Jei gersime tris kartus per dieną po 50 ml bent 10 dienų - organizmas atsigaus, sukaups taip reikalingo kalcio, jodo, kitų naudingųjų medžiagų.
O sveikuolė Aldona sakė, kad didžiausia šio sambūrio vertybė yra žmonės: "Pirmą kartą atsidūręs čia pasijunti tarsi pasakų šaly. Jauti sau tokį dėmesį, meilę, kad tai atrodo kaip stebuklas. Niekas nežiūri čia į tai, kas ir koks tu, kokį postą užimi. Ir visa tai - nieko nekainuoja!"

Jogų pratimai - kiekvienam

Vaikščiojimo stiklais ir žarijomis, kabojimo ore tarp atramų sveikuoliai išties nesureikšmina. Jie tai laiko žaidimu, padedančiu geriau jaustis, pasitikėti savimi. Stiklai, be to, masažuoja pėdas, nugarą.
"Tai gali kiekvienas", - tvirtino šventės šeimininkai, kviesdami išbandyti jogų pratimą ir to niekada nebandžiusius svečius. Svarbu - maksimaliai atsipalaiduoti ir "atjungti" protą. Tada krentantis bemaž besvoriu tapęs kūnas kitų pačiumpamas ir paguldomas ant dviejų kėdžių atlošų. Taip ir kybo - liečiasi vien čiurnos ir kaklas. Ir tai daro žmonės, toli gražu nelaikantys savęs jogais!
Atlikti šį pratimą bandė ir svečiai. Iš jų nepavyko tik dviem. Įdomu - vienas jų buvo bioenergetikas Kauno technologijos universiteto docentas technikos mokslų daktaras Jonas Algimantas Dainauskas. Jis sakė nesugebėjęs atriboti savo analitinio proto.
Svečias iš Kauno tokį reiškinį, kaip kabojimas ore, teigė matąs pirmą kartą ir pavadino jį fenomenu. Virgulėmis išmatavęs organizmo subtiliųjų struktūrų parametrus, jis nustatė, jog kritimo metu yra visiškai užblokuotas trečiosios akies energetinis centras. Šiam fenomenui vykti, sakė jis, greičiausiai padeda aplinkinių sukurtas bendras energetinis egregoras.

Per šukes - lyg per ražienas

Lipdami ant stiklų žmonės sakė įsivaizdavę, kad tai - tik žolė, ir vaikščiojo per aštrias šukes nelyg per ražienas. Vaikščioti stiklais esą taip paprasta, sakė jie, kad tai lengvai įveikiama ir vaikams. Svarbiausia - nebijoti. O padai po tokios kelionės lieką sveikut sveikutėliai, tik įsispaudžiančios duobutės.
"Žmogus tiesiog nežino savo galimybių, - pasakoja Dalia. - Ruoštis tam nereikia, kaip kiti mano, metų metus. Ir mokytis nereikia. Tik tikėti, kad tu tai padarysi."
Bet šalia besibūriuojančios moterys prieštarauja: "Ir gero mokytojo reikia. Jei mokytojas bijo - bijos ir kiti. Tik Dalios vadovaujami mes galim viską."
Ana pasakoja, kaip pasikeitė, kitu žmogumi - pasitikinčiu, iniciatyviu, aktyviu - virto jos paauglė dukra, kai perėjo per stiklus ir žarijas. O iš pradžių to labai bijojo, priešinosi.
O bioenergetiko virgulės, vaikštant kam stiklais, nejudėjo orientuojamos į padus, kryžkaulio sritį (muladharą) ir trečiąją akį. Kai žmogus atguldavo ant stiklų - užsiblokuodavo ir širdies bei gerklės čakros. Sumažėdavo ir organų, esančių atitinkamų čakrų srityje, energetika.
"Fenomenas, kurį stebiu, - sakė dr. Jonas Algimantas Dainauskas, - tarsi neatsitiktinis patvirtinimas mano šiuo metu studijuojamos Orio teorijos. Viskas yra kolektyvinės sąmonės sukurta iliuzija. Pvz., mums kažkada pasakyta, kad stiklo šukės aštrios ir įsidūrus skaudės. Mes tuo patikim - tai realizuojasi. Sugebėjęs atsiriboti nuo stereotipų padarysi tai, kas atrodo neįveikiama".
"Kaip jautiesi?" - klausiau sveikuolės, nulipusios nuo stiklų. "Kaip po gero masažo", - atsakė.

Auros pakito

Renginio svečias dr. Jonas Algimantas Dainauskas kiekvienam dalyviui suteikė galimybę žvilgtelėti ir į savo auros atvaizdą kompiuteryje, o norintieji tą atvaizdą įamžino nuotraukoje.
Kai kuriems buvo smalsu - ar pakito jų auros atvaizdas po dvasinių praktikų ar masažo? Kompiuteris atsakė vienareikšmiškai: pakito.
Pasak bioenergetiko, šis savotiškas eksperimentas akivaizdžiai pademonstravo, kad ne vien kūną, bet ir dvasią ugdantys metodai kokybiškai keičia subtiliąsias struktūras ir biolauką: "Buvo harmonizuotos žmogaus struktūros, pakilo energetika, auros spalvos tapo aukštesnių dažnių. Žemesnes spalvas - raudoną, rudą, geltoną - pakeitė violetinė, mėlyna. Tai aukštesnio dvasingumo spalvos."
Stiklais, kėdėmis, masažais šventė nesibaigė - kitą dieną, be kita ko, sveikuoliai ruošėsi bėgioti per žarijas. Tai, sakė jie, dar paprasčiau nei vaikščioti stiklais. Tereikia prisijaukinti ugnį...