Ką žinome apie ES kontorėlių veiklos rezultatus?

Panoro išsikuopti

Europos Parlamentas nustebino - vos prieš dvejus metus Lietuvoje su trenksmu ir pompastika atidarytą ES agentūrą - Europos lyčių lygybės institutą (ELLI) pasiūlyta naikinti arba sujungti su Vienoje esančia pagrindinių teisių agentūra. Įdomiausia tai, kad pastaroji agentūra daugiausia užsiima seksualinių mažumų problemomis - tai „Vakaro žinioms” prieš tuos pačius dvejus metus patvirtino ir pati ELLI vadovė Virginija Langbak.

Tiesa, susisiekti su šia kontora ypač sunku. Įstaiga savo tinklalapyje ne tik neskelbia savo nuopelnų (bent jau lietuviškai jokios informacijos rasti neįmanoma), bet ir savo kontaktus nugrūdo į sunkiai aptinkamą vietą. Nepaisant to, telefonu angliškai atsakinėjantys jos atstovai vakar visą dieną apgailestavo, kad vadovė papasakoti, ką nuveikė per dvejus metus, niekaip neranda laiko, nes visą dieną turi dalyvauti susitikimuose ir pasitarimuose.

Rūpinosi mažumomis?

Beje, kad niekas nepasikeitė, įsitikinti nesudėtinga: nors EK ir siekė, kad vyrų ir moterų visuose darbuose būtų po lygiai, statybose ir toliau dirba tik vyrai, tačiau į siuvimo įmones jie kažkodėl nesiperša - ten pluša moterys. O dar prieš dvejus metus V.Langbak “Vakaro žinioms” miglotai užsiminė, kad atliks kažkokius tyrimus ir kažkokią praktinę veiklą, bet nenorėjo atskleisti, ką tiksliai. Tik dėl vieno dalyko direktorė buvo tikra - institutas galės tirti ir seksualinių mažumų vaidmenų pasidalijimo klausimus.

„Seksualinių mažumų darbas yra dirbamas Pagrindinių teisių agentūros Vienoje (su ja ir ketinama sujungti ELLI, - red. past.). Mes kol kas to nesame įtraukę. Bet aš pati labai daug dirbau su ta sritimi. Jei yra moteris su moterimi partnerystėje, tai ten irgi yra kažkoks vaidmens pasidalijimas. Tad jei bus socialinio vaidmens kažkoks diskriminavimas, tai bus mūsų srities dalis”, - tuomet aiškino V.Langbak.

Dubliuoja viena kitą

Ypatingas Briuselio dėmesys pastaruosius metus krypo į trečiųjų šalių piliečių reikalus. Štai, pavyzdžiui, 2011-aisiais Lietuvoje veikė mažiausiai 10 juos „integruojančių” projektų, dauguma - vienas kitą dubliuojantys. Vien Vilniaus centre šimto metrų atstumu veikia dvi įstaigos - Raudonojo Kryžiaus informacinis centras migrantams ir prie Tolerantiško jaunimo asociacijos įsteigtas Migrantų konsultavimo ir informavimo centras „Plius”. Jis nuo šių metų pradžios gavo 375,8 tūkst. litų tęstinę paramą (panašią gavo ir anksčiau), nors 470 tūkst. litų finansavimu nudžiugintas ir tos pačios asociacijos įsteigtas tuo pačiu užsiimantis Multikultūrinis savanorytės centras. Ataskaitoje pasidžiaugiama, kad pastarasis centras beveik šimtui užsieniečių organizavo diskusijas, vasaros stovyklas, sporto varžybas, fotografijos parodas.

„Gavome tęstinį finansavimą. O Raudonojo Kryžiaus centras kol kas veikia, bet negavo finansavimo. Taip, projektas įgyvendintas pagal tą patį veiksmą. Bet mes subūrėme daug savanorių, o jie - ne”, - skirtumus tarp savo ir kitų panašių įstaigų įvardijo Migrantų konsultavimo ir informavimo centro (MKIC) vadovė Aistė Bartkevičienė.

Ji džiaugėsi, kad per dvejus metus pavyko pasiekti tai, kas suplanuota - nuo 2011-ųjų apsilankė 144 užsieniečiai iš trečiųjų šalių, jie buvo pakonsultuoti, du netgi išlaikė valstybinį pirmos kategorijos Lietuvių kalbos egzaminą, du žmonės išlaikė Konstitucijos egzaminą.

„Jaučiasi, kad yra poveikis šio projekto”, - sakė ji.

A.Bartkevičienė patikino, kad jos vadovaujamas centas, kaip ir kitos ES remiamos kontoros, yra labai griežtai kontroliuojamas, turi atsiskaityti už išleistus pinigus. Tačiau jos nurodytame tinklalapyje tėra pusės puslapio abstrakti ataskaita, o ar ji atitinka realybę, patikrinti galimybių nėra.

Julius VESELKA - ekonomistas, parlamentaras:

ES tapo tokia biurokratine sistema, turinčia pinigų perteklių, kad nežino, kur juos dėti. Todėl ir kuria lygių ir nelygių galimybių institutus bei kitus įmantrius dalykus, dirbtines fantazijas. Nors ES biudžetą reikia mažinti seniai ir išvaikyti bent 50 proc. klerkų. Nes jie kuria naujoves tam, kad galėtų aptarnauti dar daugiau klerkų, galėtų mokėti jiems atlyginimus.

Tinginių yra visur. Nebūtų nuostabu, kad kas nors Briuselyje sugalvotų kelių tiesimo į Mėnulį projektą - tada tuoj pat būtų surengtas konkursas, atsirastų visos reikiamos struktūros - nuo inžinierių iki kelininkų. Visi būtų įtikinti, kad kelio reikia, nes reikia iš ten parsivežti aukso. Tad demokratija pavirto biurokratų savivalės, turtėjimo priemone. O tiems, kas dirba konkretų darbą, vargas. Juk žemdirbiai iki šiol gauna skurdžiausias išmokas. Nes pinigai leidžiami biurokratams aptarnauti.