Jūrinis turizmą plėtosime pakeliui į jūrinę valstybę?.

Pirmojo kruizinio laivo prisišvartavimo Klaipėdos kruizinių laivų terminale išvakarėse, gegužės 13 d., Lietuvos jūrų muziejus sukvietė valdžios, mokslo institucijų, verslo organizacijų atstovus į konferenciją "Jūrinis turizmas: galimybės, problemos ir perspektyvos".

"Vandenys tapo dykviete"

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai 25-erius metus kaip niekas kitas gerai matė besikeičiantį į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų vaizdą. Tad pradėti konferenciją suteikta garbė Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjui ir ilgamečiui direktoriui A. Každailiui. Ieškodamas atsakymo į ilgus amžius aktualų, ir ypač pastaruoju metu aštriai keliamą, klausimą "Ar Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe, ar valstybe prie jūros?" pranešėjas dabartinę situaciją palygino su fantastiniu vaizdu iš Markeso knygos:
- Vandenų supamos salos valdovai padalino jūrą kvadratais ir metodiškai sunaikino kiekvieną iš jų. Sala liko apsupta dykvietės". Skaudu konstatuoti, tačiau daugelis tautiečių pajūriui apibūdinti teranda nuvalkiotą epitetą "gintarinis", - pesimistiškai pradėjo savo kalbą A. Každailis.
Nuodugniai apžvelgęs istorinės Lietuvos ir jūros santykių raidos peripetijas, pranešėjas pateikė keletą optimistiškų išvadų. Lietuva valstybe prie jūros - realiai tapo tik po Klaipėdos krašto prijungimo 1923 m. Per 50 metų okupacijos šio krašto santykiai su jūra tapo aktyvūs, tačiau tai nebuvo Lietuvos valstybės santykiai. Taigi dabar - Lietuva yra pakeliui į jūrinę valstybę.

Galimybė įsiveržti į turizmo rinką

Kad jokie klystkeliai šiame kelyje nesuviliotų žmonių, pasiryžusių užsiimti jūriniu turizmu, Valstybinio turizmo departamento atstovas G. Indriūnas nušvietė vandens turizmo teisines vingrybes ir ekonominę naudą, šios verslo šakos galimybes, raidos perspektyvas.
- Kariniai konfliktai, SARS viruso protrūkis pakoregavo pasaulio turistinių kelių maršrutą. Geografiškai geroje padėtyje esanti ir gamtinių išteklių nestokojanti Lietuva šiuo metu turi puikią galimybę įsiveržti į pasaulinio turizmo rinką, pasiūlydama saugų ir ramų poilsį keliautojams mūsų šalyje. Deja, mes dar neturime pakankamai gerai sutvarkytos infrastruktūros, neturime lėšų reklamai. Džiugu, kad pradeda veikti Kruizinių laivų terminalas, tačiau ateinančiais metais jis ketina priimti tik 25 laivus, tuo tarpu kai latviai jau priima 50, o estai - 250 laivų... Jachtų prieplaukų Klaipėdos piliavietėje, Smiltynėje, Šventosios uosto sutvarkymas, pasenusių žvejybinių laivų pritaikymas reakreaciniams poreikiams - tai sritis, reikalaujanti dar labai daug darbo, - akcentavo teisininkas.

Grėsmė gamtai

Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovė L. Dikšaitė konferencijos dalyvius supažindino su saugomose teritorijose kylančiomis problemomis, kai susikerta turizmo ir aplinkosaugos interesai.
- 2002 m. panaikinus mokestį už keltus, milžiniškai išaugo turistų antplūdis į Nacionalinį Kuršių nerijos parką. AB "Smiltynės perkėla" duomenimis praeitais metais perkelta 2,8 milijono žmonių, iš kurių 700 tūkstančių pasiekė Neringą ir perpus viršijo 300 tūkst. žmonių ekologinę talpą šioje saugomoje teritorijoje. 661 500 perkeltų transporto priemonių, 26 kilę gaisrai - taip pat kalba apie unikaliems gamtiniams ištekliams iškilusią grėsmę, - įspėjo L. Dikšaitė.

Parengtos rekomendacijos

Ypač didelis dėmesys skirtas kruiziniams laivams ir su jais susijusiam turizmui. Šia tema konferencijoje pranešimus skaitė I. Šidlauskienė (Klaipėdos savivaldybė Užsienio ryšių skyrius), L. Gudelionytė-Gylienė, A. Kaupas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Kliūtis jūrinio turizmo plėtrai apžvelgė N. Puteikis (Klaipėdos laivų remonto įmonė). O Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė pristatė "Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksą Kopgalyje".
Po konferencijos dalyviai daug diskutavo, rengdami rekomendacijas Lietuvos įvaizdžio formavimo darbo grupei dėl jūrinio turizmo plėtros Lietuvoje.
Įdomią ir įtemptą darbo dieną vainikavo džiugus delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymas.