Jurgis Razma: už kurios vietos Viktoras Uspaskichas paėmęs socialdemokratus?

Dar pernai spalio mėnesį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ir kokių tik nebuvo argumentų, o kartais jų tikrai nebuvo, bet komisija pagaliau suburta ir susirinko tik šiemet balandį. Jai vadovauti ėmėsi Petras Gražulis, nors tam įnirtingai ir priešinosi opozicija. Komisija išvadas buvo įpareigota pateikti balandžio 4 dieną. Balandžio 27-ąją nėra nei išvadų, nei dokumento, kad komisijos veikla pratęsta. Kažin ar daug būtų, kurie lažintųsi, kad iki Europos Parlamento rinkimų komisija nieko ir nenuspręs.

Kai savi valdžioje, gali ne tik teismų, bet ir prokuratūros duris atidarinėti kojomis. Panašu, šią taisyklę gerai išmokęs parlamentaras V. Uspaskichas jį nuteisusius teisėjus viešai išvadinęs nusikaltėliais, bailiais ir nesavarankiškais. Žurnalistams Darbo partijos patriarchas ant teismų savo nuoskaudas liejo grįžęs iš Rusijos, vos išlipęs iš lėktuvo. Esą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje jį už sukčiavimą ketveriems metams nelaisvės nuteisę teisėjai nusikalto.

„Aš jums tiesiai šviesiai kalbu – jie nusikaltėliai priimdami tokį sprendimą. Tegul apskundžia mane, jie pabijos, jie bailiai“, –2013 07 28 sakė tuometis Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Uspaskichas.

Teisėjų taryba nepabijojo apginti teismų vardo ir apskundė parlamentarą Generalinei prokuratūrai. Už nepagarbą teismams ir teisėjams, atlikusiems tiesiogines pareigas, gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Dar pernai spalį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą. Praėjo beveik du mėnesiai, kol Seimo Pirmininkė šį klausimą įtraukė į darbotvarkę. Tačiau tada Seimas laikinosios komisijos nesudarė, nes jos vadovu siūlytas P. Gražulis. Šiemet pagaliau buvo pritarta sudaryti tokią komisiją ir kad jai vadovautų tas pats P. Gražulis.

„Seime mes tikrai turėjom laiko ir galimybę tą klausimą greitai ir tvarkingai išspręsti. Aš šiek tiek stebiuosi socialdemokratų pozicija ir tam tikru dviveidiškumu, nes iš vienos pusės jie lyg ir sako, kad yra už principingą to klausimo išsprendimą, bet štai jie balsavo, kad komisijos vadovu būtų P. Gražulis, kuris, na, mes iškart sakėm, kad veiks taip, kad tos komisijos darbas bus apsunkintas. Tai kyla klausimas, už kurios vietos, liaudiškai kalbant, V. Uspaskichas paėmęs socialdemokratus, kad jie akivaizdžiai veikia jam palankiu būdu“, – klausia Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

Komisija išvadas dėl V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo buvo įpareigota pateikti iki balandžio 4-osios. Balandžio 1-ąją susirinkusi laikinoji komisija išklausė ne tik prokurorą, bet ir Viktorą Uspaskichą, kuris vėl pakartojo tą patį, ką buvo sakęs ankščiau: teisėjus išvadino nusikaltėliais, priklausomais ir bailiais. O komisijos nariams pateikė vienuolika esą teisme neatsakytų klausimų, kurie daugiausiai susiję su Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Daugiausia valdančiosios daugumos komisijos narių balsais nuspręsta papildomai kreiptis į prokuratūrą, teismų tarybą, atlikti papildomą lingvistinę ekspertizę. Komisijos narys Arvydas Anušauskas dėl tokių sprendimų išėjo iš komisijos posėdžio.

„Klausimynas nelietė mūsų svarstomo dalyko, jisai lietė jo visai kitą bylą, dėl kurios sprendimai Seime jau buvo priimti ir neliečiamybė buvo panaikinta. Šiuo atveju tiesiog pasistengta komisijos darbą taip suvelti, kad mums tiesiog teko palikti komisiją tuo metu, kai ji priėmė tuos minėtus sprendimus, kurie nukėlė sprendimų priėmimą į nežinomą ateitį. Greičiausiai tai buvo sutarta pačioj valdančioj koalicijoj dėl komisijos darbo sužlugdymo“, – mano Seimo Laikinosios komisijos narys A. Anušauskas.

Išties, komisija iki šiol išvadų nepateikė. Negana to, nesikreipė į Seimą ir dėl jos veiklos pratęsimo.

„Paruošėm valdybai sprendimą, kad būtų pratęsta komisijos darbo laikas. Bet, kaip jūs žinot, šis klausimas buvo kažkaip ar Seimo valdybos pražiūrėtas – nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – sako Seimo Laikinosios komisijos pirmininkas P. Gražulis.

Seimo Pirmininkė kartoja tą patį, kad klausimą svarstyti uždelsta atsitiktinai.

„Komisija siūlė pratęsti darbą, kaip tik nebuvo posėdžių tuo metu ir gavosi toks teisinis momentas, kad aiškinomės, kokia forma mes galim pratęsti darbą, nes terminas buvo išėjęs. Tai grynai techniniai dalykai“, – tikina Loreta Graužinienė.

Seimo Pirmininkė žada, kad klausimas dėl komisijos darbo pratęsimo Seimo darbotvarkėje bus antradienį, o jos darbą pratęsti esą bus prašoma iki gegužės 30-osios, tai yra jau po 25-ą dieną vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuose dalyvauja ir V. Uspaskichas. Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad su V. Uspaskichu susijusioms byloms vilkinti išnaudojamos ne tik teisinės gynybos, bet ir politinės priemonės.

„Jei p. Uspaskichas taps Europos Parlamento nariu, vėl iš naujo reikės pradėti naujas procedūras tam, kad galėtų būti tęsiama byla. Vėl vyktų diskusija, vėl reikėtų pereiti visas procedūras, kurios yra numatytos tokiu atveju, ir gali būti, kad po naujų rinkimų Europos Parlamento sudėtis irgi bus kiek kitokia, įvertinant kraštutinių partijų tokiose šalyse, kaip Prancūzija, populiarumą ir tų partijų simpatijas Rusijos režimui, gali būti, kad tos diskusijos dar ilgiau užsitęs ir visa tai dar labiau nusikels į ateitį“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. R. Vilpišauskas.

Rinkimai – priemonė politinėms ambicijoms įgyvendinti. Tačiau paskutiniu metu rinkimai tapo puikia galimybe išvengti teisinės atsakomybės. Tam politikai išnaudoja užimamas pozicijas valdžioje, kita vertus, prie to prisideda ir rinkėjai, atiduodami balsus už tokiomis galimybėmis besinaudojančias politines jėgas.