Juozas Olekas: profesionalai padarė viską, kas jų galioje, ieškodami dingusio "An2" ir įgulos

"Laikausi principo neužsiimti pigiu politikavimu ir, vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus, leisti dirbti profesionalams, geriausiai išmanantiems savo darbą. Tai įprasta tarptautinė praktika ir būtinybė tokių operacijų metu",- ketvirtadienį iš Seimo tribūnos pareiškė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jo įsitikinimu, už žmonių paiešką ir gelbėjimą jūroje atsakingi profesionalai padarė viską, kas buvo jų galioje, ieškodami dingusio orlaivio "An-2" ir jo įgulos narių.

"Valstybei rūpi žmogus ir jo gyvybė. Pirmosiomis valandomis buvo pasitelkti visi reikiami ir net gausesni, negu reglamentuoja mūsų teisės aktai, pajėgumai paieškai vandens paviršiuje, darant prielaidą, kad dingę pilotai turi visas reikiamas gelbėjimo priemones, ir tikintis juos rasti gyvus. Remiantis tarptautiniu Aeronautikos ir jūrinių paieškos ir gelbėjimo žinynu, atliktais skaičiavimais ir darant prielaidą, kad pilotai pasinaudojo visomis įmanomomis gelbėjimosi priemonėmis (plaustu, hidrokostiumais, liemenėmis), gelbėjimo operaciją šiuo konkrečiu atveju buvo rekomenduojama vykdyti 13 val. (&) Sekmadienį vakare sprendimas baigti paieškos operaciją buvo priimtas rekomenduojamą laiką viršijus du kartus (praėjus 26 val.)",- Seimo nariams aiškino J. Olekas.

Jo teigimu, kaltinimai, kad visuomenė nebuvo informuota apie nelaimę, yra nepagrįsti.

Ministras nesutinka padaręs klaidų ir teigia, kad ketina tęsti politinės lyderystės reikalaujančius darbus.

"Tęsiu politinės lyderystės reikalaujančius darbus - toliau bus įgyvendinamas dar 2007 m. inicijuotas oro erdvės stebėjimo sistemos projektas, vykdomas trijų modernių paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo projektas. Šios priemonės padės efektyviau veikti skaudžių nelaimių atvejais ateityje ir sustiprins Lietuvos paieškos ir gelbėjimo pajėgumus"- sakė J. Olekas.

Pasak jo, šios kadencijos metu yra nuveikta daugybė darbų, tiesiogiai stiprinančių šalies gynybos pajėgumus ir didinančių visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

"Skyriau ir skirsiu visas kaip politiko pastangas, siekdamas gerokai sustiprinti šalies pasirengimą gynybai. Didėja tarnaujančių karių skaičius, modernizuojama ginkluotė, pasiekti susitarimai NATO dėl didesnio sąjungininkų karinio buvimo Lietuvoje, sėkmingai suteikiama visa reikalinga parama Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų kariams, inicijuoti ir vykdomi Lietuvos gynybai ypač svarbių prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos ginkluotės įsigijimų projektai, tariamasi su Vokietija dėl savaeigės artilerijos sistemų įsigijimo, pasistūmėta įgyvendinant pėstininkų kovos mašinų projektą. Taip pat sustiprinti kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumai, apskritai kariuomenės gebėjimas veikti greičiau ir efektyviau. Atliekamų darbų sėkmę geriausiai iliustruoja didelis visuomenės pasitikėjimas krašto apsauga ir Lietuvos kariuomene", - tvirtino J. Olekas iš Seimo tribūnos.

Pateikdamas statistiką, ministras informavo, kad nuo 2009 m., kai Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo vykdyti valstybinę žmonių paieškos ir gelbėjimo funkciją, per metus vidutiniškai yra atliekamos 27 tokio tipo operacijos.

"Kiekviena iš jų svarbi, kiekvienos iš jų metu yra kovojama dėl žmogaus gyvybės. Vis dėlto per laikotarpį nuo 2009 m. būdavo atvejų, kai dingusiųjų nepavykdavo rasti",- apgailestavo ministras. Jo duomenimis, iš viso 2009-2014 m. jūra negrąžino 23 asmenų. Pavyzdžiui, 2011 m. dingusiais pripažinti šeši, o 2009 m. - net septyni asmenys. Visais tais atvejais gelbėtojai dėjo visas įmanomas pastangas, tačiau jos buvo bevaisės.

Krašto apsaugos ministras apgailestavo, kad dažnai, neįsigilinus į konkrečius faktus ir detales, daromos išankstinės išvados pasmerkti, mažinančios pasitikėjimą savo valstybe ir jos institucijomis.

"Kviečiu visus politikus bendromis pastangomis stiprinti pasitikėjimą savo valstybe, Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis", - ragino ministras J. Olekas.

Interpeliaciją parašais iš viso parėmė 33 Seimo nariai iš Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Kaip numato Seimo statutas, gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos rengia tam sudaroma redakcinė komisija.

Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Jame turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.