Juozas Bernatonis užkerta kelią laisvos spaudos cenzūrai

Įstatymo pataisą Seime ketinama įregistruoti šią savaitę ir tikimasi, kad priimti pavyks dar Seimo pavasario sesijoje.

"Žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, kurią paneigus neapsaugotomis ir pažeidžiamomis tampa visos kitos mūsų taip saugomos ir ginamos idėjos. Lietuva ir jos visuomenė dėl savo skaudžios istorinės praeities turėtų ypač suvokti, kokia milžiniška vertybė yra laisvas žodis, kuris garantuoja visuomeninę valdžios kontrolę", - ministerijos pranešime cituojamas J. Bernatonis.

2012 m. vasarą konservatorių vadovaujamas Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo nustatė, kad laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams gali būti taikomi skirtingų dydžių pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tarifai - standartinis 21 proc. arba sumažintas 9 proc. Kuris tarifas kokiam laikraščiui ar žurnalui taikomas, sprendžia ne kokia nors demokratiniu būdu rinkta institucija ar teismas, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

Minimu įstatymu buvo grąžintas pačių konservatorių panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas laikraščiams ir žurnalams, tačiau buvo nustatyta, kad toks tarifas taikomas tik tiems leidiniams, kurie laikosi profesinės etikos. Ši norma, kuri iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti logiška ir pateisinama, reiškia, kad jau minėta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri negali būti prilyginama nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, gali spręsti, kuris laikraštis ar žurnalas už jos nuomonės ir požiūrio neatitinkančias publikacijas gali būti baudžiamas bauda, kuri faktiškai yra didesnė nei dauguma Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų baudų - daugiau nei dvigubai didesniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu.

Priėmęs tokį įstatymą konservatorių valdomas Seimas iš esmės sukūrė tai, nuo ko Lietuvos žmonės išsivadavo atkurdami Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990-aisiais metais - žiniasklaidos cenzūros instituciją. Nors ši institucija ir negali uždrausti vieno ar kito leidinio, tačiau savo sprendimu ji gali jo egzistavimą stipriai apsunkinti ar apskritai padaryti neįmanomą.

"Laikausi nuomonės, kad valstybė privalo rūpintis, kad žiniasklaida, kuri formuoja visuomenės nuomonę svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais, laikytųsi profesinės etikos reikalavimų. Tačiau etika yra ganėtinai abstrakti sąvoka, kurios suvokimas ir interpretavimas absoliučiai priklauso nuo žmonių, kurie priiminėja sprendimus, subjektyvios nuomonės ir supratimo. Todėl, mano įsitikinimu, žiniasklaida negali būti papildomai apmokestinama dėl etikos pažeidimų", - pažymi teisingumo ministras.

Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministrui kyla pagrįstų abejonių dėl tokio reglamentavimo atitikimo svarbiausiam Lietuvos Respublikos įstatymui - Konstitucijai, kuri garantuoja žodžio laisvę ir užtikrina, kad tik teismas galėtų priiminėti sprendimus, pagrįstai ribojančius kertines visuomenes teises.

Kaip ELTA jau skelbė, pastaruoju metu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija neetiškais pripažino du didžiausius nacionalinius dienraščius "Lietuvos rytą" ir "Respubliką", rašiusius apie nacionalizuoto banko "Snoras" aferas bei šio banko bankroto administratorių Neilą Kuperį (Neil Cooper) ir jo pirmtaką Saimoną Friklį (Simon Freakley). LŽLEK per du posėdžius vien "Respubliką" nubaudė 11 kartų.

Balandžio pabaigoje LŽLEK dienraštį "Respublika" priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų.

LŽLEK pirmadienio posėdyje sprendžia ir dėl dienraščio "Vakaro žinios" pripažinimo profesinės etikos nesilaikančiu leidiniu. Pretekstas - trys publikacijos apie tai, ar ne grobuoniškas "Snoro" bankroto administratoriaus N. Kuperio atlyginimas - 100 tūkst. litų per mėnesį ir milžiniški pinigai konsultantams.