Jubiliejaus išvakarėse naikinami naujosios Klaipėdos simboliai.

Praėjusią savaitę nuo prekybos centro "Aitvaras" sienos buvo nuplėštas ąžuolinis pano.
AB "Pajūrio aitvaras" direktorius Alvydas Kiauleikis teigė esą jis kėlė grėsmę praeiviams. Tuo tarpu į redakciją skambinę klaipėdiečiai piktinosi, kad prieš pat miesto šventę naikinamas vienas iš didingiausių meno kūrinių, puošęs miestą daugiau kaip 20 metų, tapęs vienu iš uostamiesčio simbolių.

Kėlė grėsmę

Pasak Alvydo Kiauleikio, ąžuolas, iš kurio nudrožtas pano, daugelyje vietų buvo sutrešęs, o kai kurios detalės suvirinimo vietose vos vos laikėsi. Net didesniam vėjui papūtus 40-50 kg sveriančios medžio skeveldros galėjusios nukristi. Tai esą kėlė nemažą grėsmę praeivių saugumui.
Be to, pano laikančioms geležinėms konstrukcijoms buvo išgręžtos didelės skylės sienoje. Žiemos metu ji nuolat drėkdavo ir šaldavo, todėl, pasak bendrovės vadovo, būtinai reikėjo kažką daryti.
"Kai pastatas buvo privatizuotas, nei pano, nei viso meninio ansamblio, apimančio ir medinius pavadinimus bei skulptūras fontane, likimas nebuvo apsvarstytas. Mes kreipėmės į Savivaldybę, prašydami juo pasirūpinti, nes pastato savininkams restauruoti, tiksliau - pakeisti daugiau kaip pusę pano detalių, per brangiai kainuoja, o ir nepriklauso. Miesto valdžia jokių priemonių nesiėmė. Tad mes nusprendėme jį nuimti.
Pano autorius mus tikino, jog šis darbas - meninė vertybė, miesto simbolis. Drįsčiau suabejoti, ar supuvę medžiai yra vertybė", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kiauleikis. Direktorius patikino, kad ateityje dabartinius "baisius" ąžuolinius "Bilduko", "Aitvaro" bei "Vaidilos" užrašus turbūt taip pat pakeis šviečiančios reklamos. O paskutiniąja suardyto ansamblio dalimi - neveikiančiu fontanu, privalanti pasirūpinti miesto valdžia.

Rūpinasi siena

Pasiteiravus, ar pano bus sunaikintas, ir kas užims jo vietą, ponas A. Kiauleikis negalėjo tiksliai atsakyti.
"Šiuo metu mūsų pagrindinis rūpestis iki miesto jubiliejaus sutvarkyti pastato sieną: apšildyti ją, užkamšyti skyles. O vėliau, ką daryti - spręs savininkai. Pano detalės dabar yra kieme. Nežinau, kas bus su jomis daroma".
A. Kiauleikis pastato savininkų neįvardijo.

Pelnė premiją

"Vakarų ekspresas" išklausė ir kelių architektūrinio-meninio "Bilduko" ansamblio autorių.
"Aitvaras" buvo pirmas visuomeninis prekybos centras sovietmečiu pastatytuose naujuose rajonuose, - prisiminė architektas Gytis Tiškus. - Jo apipavidalinimas mums buvo pirmasis tokio pobūdžio užsakymas. Jo idėja buvo urbanistinė. Taip pat norėjosi papuošti pėsčiųjų zoną šalia prekybos centro. Tai padaryti užsimojo klaipėdiečiai. Fontano skulptūras kūrė V. Skirgailaitė ir Efremovas, pano - E. Malinauskas, aš - užrašus. Jokių ypatingų medžiagų tuo metu nebuvo, tad pasirinkome ąžuolą. Juk šis Lietuvos girių galiūnas gerai prižiūrimas 100 metų laikosi. Ansamblis pavyko. Mes už jį pelnėme tuometinės Sovietų sąjungos ministrų premiją. Tuomet tai buvo labai aukštas ir, beje, vienintelis toks įvertinimas ir didelė garbė miestui".

Nepasiūlė, kuo pakeisti

G. Tiškaus teigimu, po privatizacijos šios vertybės neteko savo reikšmės, imta viską naikinti.
"Kai vieną pastatą valdo keli šeimininkai, architektūroje veši eklektika: sudedami skirtingi langai, pastatas nudažomas keliomis spalvomis. Visiška netvarka, - apgailestavo G. Tiškus. - Skaudu, kad architektas yra autorius tol, kol suprojektuoja ir pastato, o vėliau į jo nuomonę niekas dėmesio nekreipia. Manęs, kaip vieno iš šio ansamblio autorių, niekas neklausė, kaip elgtis su pano. Aš nesu iš principo prieš, kad šis ansamblis ateityje, o gal ir dabar būtų pakeistas, bet tuomet reikia pasiūlyti į tą vietą taip pat ką nors vertingo.
O apskritai architektai mano, jog kai kurie stalinistinės architektūros pastatai turi būti restauruojami bei saugomi kaip to istorijos laikmečio paminklai Klaipėdoje, taip pat kaip senamiestis. Praeis eilė metų ir "Bildukas" taip pat "atsidurs" senamiestyje", - sakė G. Tiškus.

Miestui nereikia pano?

Pano autorius Edvardas Malinauskas tik atsiduso: "Ką čia su piniguočiais pakariausi. Miestui nereikia šio pano, ką aš galiu padaryti? Mano net leidimo niekas neklausė. Jiems prireikė sienos blizgančioms reklamoms, kokių visas pasaulis pilnas, ir viskas. Būtų bent įspėję, kada ketina naikinti - būčiau bent nusifotografavęs...
Šis pano buvo - vienintelis. Norėjau, kad jis būtų Klaipėdos, miesto prie jūros, simbolis. Todėl pavaizdavau žvejus, senovinius laivus.
Pano sukurtas 1974 ar 1975 metais. Tiesa, ąžuolas, iš kurio jis padarytas, reikalavo nuolatinės priežiūros. Kada miesto meras buvo A. Žalys - jis rūpinosi šiuo meno kūriniu. Nuolat padažydavo, patvarkydavo.
Po A. Žalio pano buvo apleistas, tarsi pamirštas, todėl šiek tiek patręšo. Tačiau tokios būklės jis dar galėjo puošti pastatą ne mažiau kaip 20 metų nekeldamas grėsmės praeivių saugumui. Pažiūrėkit kiek metų visiškai neprižiūrimi mediniai kryžiai kapinėse išsilaiko", - sakė E. Malinauskas.

Neturi įtakos verslininkams

Klaipėdos miesto vyriausioji dailininkė Irena Banaitienė teigė, jog Savivaldybė siūlė nenukabinti šio meno kūrinio.
"Aš nesu aukščiausia pareigūnė, priimanti sprendimus. Siūlymas išlaikyti pano buvo priimtas po pasitarimų su miesto Architektų bei Dailininkų sąjungų nariais. Deja, tik siūlymas, į kurį nebuvo neatsižvelgta".

"Pamačiau, kad nuėmė - net širdį suspaudė..."

Vakar uostamiesčio gyventojų teiravomės: "Ar pasigedo klaipėdiečiai daug metų "Aitvaro" pastatą puošusio pano?".

Kostas

- Pastatas buvo taip gražiai sutvarkytas, o dabar, matyt, žada viską sukūrenti... Juk čia tiek daug darbo buvo įdėta! Be to, norint tokią kompoziciją iš medžio sukurti, reikia nemažai pinigų. Manau, kad pano pavaizduoti laivai ir žvejai labai tiko Klaipėdos kraštui. Tikrai gaila, kad nuėmė, buvome pripratę. Dabar siena atrodo nekaip. Gal ką kita pakabins? Bet vis tiek taip, kaip anksčiau, jau nebebus.

Edvardas

- Lyg ir sako, kad ruošiamasi pano restauruoti ir tada vėl pakabinti. Na, bet galėjo palikti, kam reikėjo ardyti, negi kam nors trukdė? Miestui labai tiko, gražiai atrodė. Vis dėlto Klaipėda - jūrinis miestas. Buvau pripratęs, 11 metų čia gyvenu. O jei senojo pano nerestauruos, turėtų ką nors kita ant tos sienos pakabinti. Dabar pastatas baisiai atrodo. Jei dar ir tas skyles paliks, visai bus "bardakas".

Jūratė

- Žinoma, pasigedau! Aš nesu sena klaipėdiškė, bet man šita kompozicija visą laiką asocijavosi su mūsų jūra, Klaipėda. Tai tarytum Klaipėdos simbolis. Tad kai pamačiau, kad jį nuima, man širdį suspaudė. Nemanau, kad šią kompoziciją reikėjo nuardyti, juk ji dar labai gražiai atrodė, nesupuvusi, matyt, iš ąžuolo padaryta. Nesuprantu, ką jie čia gražesnio sugalvos. O jei nieko nesugalvos, visai liūdna bus.

Angelė

- Pasigedau. Viską, kas liko iš pano, mums į kiemą sukrovė. Gal nereikėjo taip daryti, juk tiek ilgai jis ant tos sienos buvo pritvirtintas. Liūdna. Gal sutvarkys - medis papuvęs, buvo reikalinga restauracija - ir vėl pakabins, bet kad taip sukrauta kieme...

Valė

- Pasigedau vakar eidama į parduotuvę. Aš tame pastate ilgus metus išdirbau. Man atrodo, kad pano čia tikrai buvo labai reikalingas. Bet kas čia jį taip barbariškai nuėmė, aš tiesiog neįsivaizduoju. Tai barbarizmo auka. Juk kad tokį dalyką sukurtum, reikia įdėti daug meilės ir idėjų, o čia per vieną dieną viską suardė, sumetė kažkur - sukūrensim... Labai liūdna. Ir taip pas mus Klaipėdoje mažai tokių meno kūrinių, o čia taip elgiamasi. Gal sugrąžins į vietą, bet ką begali reikšti nuimtas ir kažkur numestas daiktas? Manau, tam žmogui, kuris sukūrė pano, širdis turėjo perplyšti. Reikėjo tik gerų rankų, ir jis būtų sutvarkytas, atrodęs kaip naujas.

Irena

- Mačiau, kad nuėmė, bet man atrodo, jog gerai padarė. Medis jau buvo apipuvęs. Pano kėlė grėsmę pro šalį praeinančių žmonių sveikatai: galėjo nukristi kokia detalė ir sužeisti. Tad gal ir gerai, kad nuėmė. Tačiau vis tiek gaila. Pripratusi buvau. Aš netoliese gyvenu, vis pasižiūrėdavau, gražus buvo. Gal reikėtų jį atnaujinti ir vėl pakabinti? Tai būtų geriausias variantas. Nes tokią sieną palikti negalima, negražu. Net jeigu ją ir aptvarkys, padailins, pastatas nebus toks gražus, kaip anksčiau.