Jie nori kyšių

Na, ir kaip šiuo opiu klausimu susitarti? Ir kaip kovoti? Lietuvoje su vis dar pasitaikančiomis piliečių ydomis paprastai kovojama didinant prekių akcizus. Branginant rūkomąsias prekes bei neblaivius skysčius. Su alkoholizmu papildomai siūloma kovoti uždarant alkoholio pardavimo skyrius ir prekiaujant tais buteliais bei skardinaitėmis tik specialiose parduotuvėse. Taip pat siūloma apriboti pardavimo laiką. Tad kodėl visą šį stebuklingą prevencinių priemonių paketą nenuleidus ir ant gydymo įstaigų?

Tarkime, SAM paskelbia, kad nuo kovo 1 d. šalies gydymo įstaigose įvedamas kyšio-dovanos akcizas. Ta dovana taip pabranginama, kad retas pacientas gali sau tokią prabangą leisti. Kyšis tampa brangesnis nei Japonijos aukcione pardavinėjamas tunas milžinas. O kas būtų toliau? Lygiai taip pat, kaip ir su sunkiai įperkamomis cigaretėmis. Gyventojai šiek tiek nuliūstų. Trumpam dėl kyšio-dovanos gripo karantino ištuštėtų poliklinikos. O vėliau žmonės prisitaikytų. Imtų siūlyti akcizais neapmokestintus kontrabandinius kyšius. Tarkime, sutartą dieną medikai sustotų prie Neries, Nemuno ar kitos upės. O kyšius jiems atplukdytų ichtiandrai. Dovanas taip pat galėtų dalyti Velykų bobutės, Morės ir Kalėdų Seneliai. Tik gavėjai prieš tai turėtų padeklamuoti eilėraštį.

SAM, remdamasi abejotina piliečių išblaivinimo teorija, galėtų apriboti kyšio-dovanos įteikimo laiką. Tarkime, šiai paciento ydai leistų pasireikšti tik nuo 12 val. iki 13 val. Ar įrengti anoniminį kyšio-dovanos langelį. Vos kas nors, tarkime, gūdžią naktį įmeta dovaną, langelyje suskamba skambutis. Budinti slaugutė pribėga - o čia jau pūpso „kūdikis“.

Galima susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija, kad kiekvienas dovanos teikėjas kartu pateiktų ir savo pajamų deklaraciją. Taip pat raštišką suaugusių šeimos narių ir laiptinės kaimynų sutikimą. Patvirtintą seniūno parašu. Bei pažymą, kad yra stabilios psichikos ir saugiai vairuoja. Lietuviai taip nemėgsta biurokratijos, taip vengia visokių inspekcijų, kad veikiau sutiktų įsistatyti prieš daktarytę „kiaulės akis“. Nei vazotis su popieriais.

Pinigai už medikų paslaugas ir toliau cirkuliuos. Nes nesutariama, kas yra dėkingumo dovana, o kas yra kyšis. Nors tai klasifikuoti labai paprasta. Jei pacientas, sergantis plaučių uždegimu, duoda iškart, vadinasi, jis nesusipratėlis. Nes tik kvailys mokėtų savo plaučių uždegimui, lūžusiai kojai ar sinusitui. Galų gale tokį fokusą galima atlikti ir namie. Gydytojo trukdyti nebūtina. Bet kai medikui duoda jau išgydytas pacientas, jis jau teikia dėkingumo dovaną. Nes jokios prievartos nėra. Joks medikas nepuola smaugti ar kraustyti kišenių. Nekriokia - niekše, stok! Atsilygink! Tuoj iškviesiu skyriaus vedėją. Žmonės, laikykit! Padėkite tą sprunkantį niekšelį sugauti!

Nedavusio žmogaus apsauginiai nestabdo. Policijos nekviečia. Leidžia išeiti iš gydymo įstaigos. O jei išgijęs ir neatsilyginęs žmogus jaučiasi tarsi pavogęs iš ligoninės švirkštą, tai tik jo asmeninis reikalas. Už jausmų pasaulį medikai neatsako.

Sveikata yra didžiausias turtas. Nors tie turtai ir kosėja, ir pačiaudi. Ir prižiūrimi menkiau nei nuosavi automobiliai ar nauji batai. Kita vertus, sudaiktėjusioje visuomenėje mes jau norime nusipirkti sveikatos kaip dešros. Iškart. Visą puskilogramį. Manome, jei papildomai sumokėsime, gydytojas mums kažkaip stebuklingai įsriegs galingesnį plautį. Vardinį. Pagamintą Koko Šanel. Niekada nekosėjantį. Su penkerių metų garantija nuo pneumonijos. Jei plautį laikysime toliau nuo elektros šaltinių. O jei ne - gausime antrarūšį plagiatą. Pagamintą Kinijoje. Tokį patį kaip ir papildomai nesumokėjusi kaimynė. Patys matome. Tai jau ne medicinos, bet psichosocialinė problema.

O gal turime per daug pinigų? Pacientai choru dejuos, kad neturi. (Kiek tose dejonėse tiesos - jau kitas reikalas.) O gal esame per daug jausmingi? Linkę atsilyginti? Tokiu atveju reikėtų primokėti ir troleibuso vairuotojui. Kad sėkmingai nuvežė į Žirmūnus. Užmokėti troleibuso bendrakeleiviui. Kad geranoriškai šypsojosi. Palikti auką prie šviesoforo. Kad sužibo žaliai. O einant per perėją mėtyti centus sustojusiems vairuotojams. Kad praleido ir nesuvažinėjo.

Nėra kitos profesijos, kurią taip kasdien bombarduotų kyšiais. Tad sąžiningas medikas turėtų kasdien jaustis kaip bombarduojamoje Sirijoje. Kyla noras iš savo kabineto pabėgti į Vokietiją. Nes paciento NATO lėktuvais neužsiundysi. Jei apšauksi - pakils spaudimas. Dar nualps. Be to, imsi ar neimsi, vis vien ir tas brukantis pacientas, ir „Transparency International“, ir SAM, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tave jau laiko kyšininku. Potencialiu. Ir pati absurdiškiausia pacientų reakcija. Patys kyšius grūda, ir patys virkauja dėl kyšininkavimo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“