Jeigu niekas Lietuvoje nebepadeda, dar gali padėti Seimo kontrolierius R. Valentukevičius

Lietuvoje gyventojų kasmet mažėja, tačiau biurokratų, tenkančių vienam gyventojui, vis daugėja. Kuo daugiau biurokratų, tuo daugiau jų vaikomų interesantų. Vieni dar ne visai užvaikyti, todėl neįsižeidžia ir nesiskundžia. O labiau užvaikytieji, įskaudintieji, o gal tik savaip suvokiantys savo pilietines teises, kasmet skundžiasi Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui. Mat Seimo kontrolierius, padedamas 12 patarėjų, tiria piliečių skundus dėl valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Štai ir klausiame Romo VALENTUKEVIČIAUS. Gal Lietuvoje situacija keičiasi? Piliečiai mažiau skundžiasi?

- Skundų skaičius beveik nesikeičia. Vienokių skundų daugiau, kitokių mažiau, tačiau bendras skaičius visais metais maždaug vienodas. Apie keli tūkstančiai skundų kasmet.

- O kokių nusiskundimų daugėja?

- Dabar padaugėjo skundų iš uždarų laisvės apribojimo įstaigų. Iš įkalinimo įstaigų ir psichiatrinių ligoninių. Daug skundų gauname dėl savivaldybių ir valstybinių institucijų ne taip atliekamo viešojo administravimo. Dauguma tokių skundų būna pagrįsti. Vis dar nesibaigia žemės klausimai.

- Bet žemės reforma oficialiai jau baigėsi. Net apskrities viršininkų administracijos jau panaikintos.

- O žemės klausimai vis vien likę. Nauja kategorija - sodų bendrijose kylantys ginčai dėl sklypų. Ginčai tarp žmonių ir žmonių ginčai su valstybe dėl žemės privatizavimo. Žmonės kartais negali privatizuoti vieno, dviejų ar trijų arų. Štai ir rašo mums skundus.

- Gal keičiasi skundų temos? Kas šiuo metu žmonėms aktualiausia?

- Yra per šimtą tokių temų. Aktualiausios - aplinkosauga, statybos projektų derinimas. Labai aktualus ir viešasis administravimas. Kai kurios valstybinės institucijos turi regionų departamentus. Dėl jų darbo žmonės dažnai skundžiasi. Daug skundų dėl Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms pavaldžių įstaigų. Neabejoju, kad dauguma valdininkų dirba sąžiningai, tačiau yra ir tokių, kurie į žmogų žiūri pro pirštus. Vis kartoju, kad pagal Konstituciją valdžia tarnauja žmogui. Tačiau būna ir atvirkščiai. Kalbu apie eilinius pareigūnus. Paradoksalu, kai žmogus parašo skundą, mes imamės šiuo klausimu domėtis, o po savaitės ar dviejų žmogus praneša - ačiū, mano klausimai jau išsisprendė.

- Vadinasi, pakanka, kad valdininkas išsigąstų Seimo kontrolieriaus, ir reikalai iškart pajuda?

- Būna ir taip. Bent jaučiamės žmonėms naudingi.

- O kokios populiariausios mūsų valdininkijos nuodėmės, kai tenka bendrauti su paprastais, neįtakingais interesantais?

- Terminų nesilaikymas. Nors kai pradedi tyrimą, pamatai, kad galėjo žmogui atsakyti per savaitę. Kita bėda - neaiškūs atsakymai. Pavyzdžiui, parašo, kad, remiantis tokiu ar kitokiu Vyriausybės nutarimu, žmogui kažkas nepriklauso. O kur žmogui rasti tą Vyriausybės nutarimą? Ar valdininkas negali rašte paaiškinti Vyriausybės nutarimo turinio klientui suprantama kalba?

- Visais laikais būna ir vadinamųjų etatinių skundikų. Visada dėl kažko nepatenkintų.

- Etatinių skundikų yra. Nežinau, ar parašysite, tačiau kartais jie suaktyvėja per tam tikras fazes.

- Per pilnatį?

- Panašiai. Praeina mėnuo - ir vėl parašo. Bet yra tokių aktyvių žmonių, kurie skundus rašo ne dėl savo, bet dėl kaimynų problemų. Yra ir svieto lygintojų, pilietiškai aktyvių žmonių.

Yra žmonių, kuriuos veikia fazės. Jei priėmimo diena sutampa su priešpilniu ar pilnatimi, tada lauk netikėtumų. Tačiau vis vien bandai žmogų nuraminti, į jo problemas įsiklausyti. Žmogui svarbu žinoti, kad jį supranti. Supranti jo bėdą, rūpesčius.

- Minėjote, kad populiaru skųstis iš įkalinimo įstaigų. Kuo šie piliečiai yra nepatenkinti?

- Įkalinimo įstaigose atliekame stebėseną pagal tarptautines konvencijas. Įkalintieji skundžiasi dėl blogų gyvenimo sąlygų. Teko lankytis Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose. Patalpos ankštos. Maždaug trisdešimčiai nuteistųjų tenka tik po 1,5 kv.m ploto. Nuteistieji ir dėl to aktyvūs, nes kai kuriems pavyksta laimėti prieš Lietuvą Strasbūro teisme. Sužino žmonės, kad vienas kitas Strasbūre laimi - ir patys į Seimo kontrolierių kreipiasi. Nes prieš paduodant skundą Strasbūrui, reikia, kad skundas būtų tiriamas ir Lietuvoje. Ir dėl prokurorų darbo mums skundžiasi. Kad per ilgai tiriamos bylos, kad negauna informacijos ir panašiai.

Lankomės pataisos namuose. Jei ten skundai nepasiteisina, tiesiai šviesiai pasakau - gerbiamieji, čia vis dėlto yra įkalinimo įstaiga. Mano credo - sakyti žmonėms tiesą. O jei žmogus teisėtai skundžiasi, stengtis jam padėti. Tačiau jei žmogus neteisus, stengiuosi jam išaiškinti, kur klysta.

- Ar nebūna pikta dėl netobulos valstybės? Dėl valdininkų, kurie tyčiojasi iš interesantų ir taip griauna pasitikėjimą valstybe bei jos autoritetą?

- Kai darai dėl žmonių ką nors gero, tai ir pačiam gera. Tiesa, būna dienų, kai susikaupia daug problemų, išgyveni. Bet esu optimistas. Ne tiek daug metų mūsų atkurta nepriklausoma valstybė gyvuoja. Manau, kad padėtis šiek tiek gerėja. Bet ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, biurokratai. Skambinau Saulėlydžio komisijai, kad visokių žinybų, kontorėlių pristeigta daugybė. Jei kurios nebūtų, žmonės net nepastebėtų. Tos kontorėlės - tai tik dar vienas barjeras žmonėms. Aišku, be biurokratijos jokia valstybė neišsivers, tačiau norėtųsi, kad jie visi dirbtų sąžiningai.