Jei galėtų, iš Lietuvos emigruotų ir gyvūnai

Be pinigų nėra ir darbų

Dar 2013 m. skelbta, kad Aplinkos ministerija siekia pertvarkyti Lietuvos zoologijos sodą ir padaryti jį vienu moderniausių Baltijos regione. Iš ES tais metais buvo gauta pinigų pirmiesiems darbams atlikti - parengti galimybių studiją ir techninius projektus. 2015 m. gruodį Lietuvos zoologijos sodas džiaugėsi sėkmingu projekto „Pasirengimas Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimui“ įgyvendinimu. Tačiau žvėreliai ir dabar gyvena senuose voljeruose, o jų pasižiūrėti atėję lankytojai „grožisi“ apgriuvusiais ar vietomis kosmetiškai padažytais sodo statiniais.

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad sodo rekonstrukcijos planai neliko tik planai: „Jau esame pažengę gana toli - parengta 14 techninių projektų ir gauti statybą leidžiantys dokumentai. Atrodytų - imk ir statyk, bet reikalas sustojo. Kodėl? Yra procedūros, kurių aš negaliu apeiti, o ką nors padaryti neturint pinigų - neįmanoma.“

Direktoriaus teigimu, investicinis projektas jau senokai pateiktas Aplinkos ministerijai, tačiau atsakymo dar nesulaukta. ES 2014-2020 m. projektinės lėšos - 11,5 mln. eurų, - numatytos skirti rekonstrukcijai, vis dar yra rezervuotos. Toliau vyksiančioms procedūroms galioja 6 mėnesių terminas.

„Mes pavaldūs Aplinkos ministerijai, dabar jau niekas nuo mūsų nepriklauso. Planavome darbus pradėti 2015-2016 m., 2020 m. baigti, o dabar laukiame - viskas vyksta pagal ES tvarką, procedūras, - sako Zoologijos sodo vadovas. - Tiesa, finansavimo viskam, ką esame numatę atlikti, mums reikėtų trigubai daugiau - gal čia ir yra esminis trukdis, kad mes negalime išjudėti. Už 11,5 mln. eurų sutvarkytume tik 3-4 prioritetinius pastatus, o turime net 14 techninių projektų. Bet jei būtų skirti bent tie 11,5 mln. eurų, pasirašyta finansavimo sutartis, jau galėtume kažką pradėti.“

Lietuvai sodas reikalingas

2013 m. Lietuvos zoologijos sodą vertino Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA). Penkeriems metams jam buvo suteiktas kandidato būti asociacijos nariu statusas - tada jis vėl bus vertinamas, kiek pasistūmėjo.

„Asociacija mūsų lietuviškais tempais nėra patenkinta. Baiminamės, kas bus, jeigu mes nespėsime net pradėti rekonstrukcijos. Kol jie mato mūsų pastangas, viskas gerai, tačiau mes vaikštome peilio ašmenimis, nes parodyti galime tik popierius, o ne realius darbus“, - sako A.Didžiokas.

Labiau pažengusioms šalims, anot jo, yra garbė turėti zoologijos sodą. Vokietija, pavyzdžiui, turi apie 60 zoologijos sodų. Tačiau jie sugeba į dramblyną investuoti apie 50 mln. eurų ir nesuka galvos. Dėl to pas juos ir apsilanko 2 mln. lankytojų per metus, tad investicijos gana greitai atsiperka. Daug kur išplėtotas komercinis požiūris.

A.Didžioko įsitikinimu, Lietuva turi turėti zoologijos sodą, ir verta jį turėti daug geresnį, nei yra, tačiau tam reikia pinigų. O pinigų šiandien yra tiek, kiek yra. Kosmetiniai remontai, deja, gyvūnų gerovės nepagerina ir voljero nepadidina. Reikia naujos koncepcijos, naujos filosofijos, naujo požiūrio.

„Lietuvos zoologijos sodas dabar yra toks, koks yra, tačiau jis toks vienintelis: su savo reljefu, beveik 80 metų istorija, „cinkeliu“, tad keisti čia nieko nereikia - reikia tik rasti galimybę pagerinti gyvūnų gerovę“, - įsitikinęs įstaigos vadovas.

Pasak A.Didžioko, kasmet sodui išlaikyti skiriama apie 1,5 mln. eurų. Didžiausia dalis šių pinigų nukeliauja darbuotojų atlyginimams, kita - pašarams, trečia - komunalinėms išlaidoms. Statyboms, rekonstrukcijoms, remontams pinigų prašoma iš rėmėjų, bet tai, ką pavyksta gauti, tėra lašas jūroje. Apie 300 tūkst. eurų sodas uždirba iš parduodamų bilietų. Pavyzdžiui, Estijos zoologijos sodo finansavimas 10 kartų didesnis nei Lietuvos.

Vilties, kad ateityje pavyks gauti didesnį finansavimą iš valstybės, sodo direktorius neturi: „Mūsų misija - gyvūnus išsaugoti ir parodyti, kitaip sakant, - švietimas. O švietimas niekad nebuvo pigus ar atsiperkantis.“

„Jeigu gausime europinį finansavimą rekonstrukcijai, tai bus didelė pradžia ir reikia jos kabintis, nes nuo 2002 m. nebuvo daroma nieko, - įsitikinęs A.Didžiokas. - Tai bus didžiausia investicija į Lietuvos zoologijos sodą šiame amžiuje, ir viskas, kas bus padaryta, bus padaryta dėl gyvūnų gerovės. Tai vienintelė galimybė, kuria turime pasinaudoti, nes tokia bloga padėtis, kokia yra, negali tęstis. Kitų galimybių aš nematau. Nebent visą sodą atiduoti privatininkui, bet ką jis padarytų su gyvūnais ir sodu - aš nežinau. Manau, valstybė turi tą sodą valdyti.“

Zoologijos sodo vadovas teigia nežinantis, kas laukia ateityje, bet tikisi, kad gal kada nors pasikeis valdžios požiūris į tokias įstaigas, o gal Lietuva „prasigyvens“... Kol kas Lietuvos zoologijos sodo kolektyvas daug dirba, gal klysta, bet daug ir padaro.

Algirdas Genevičius, Aplinkos viceministras:

Daug keliauju ir lankausi įvairiuose zoologijos soduose. Tiesą sakant, net įtariu, jog jei mūsų zoologijos sodu stipriai užsiimtų kokia nors tarptautinė gyvūnų globos organizacija, turėtume problemų. Laimė, jie žino, kad mes stengiamės situaciją pakeisti.

Pradžia buvo sunki - buvo daug prižadėta, ypač finansinių išteklių. Tačiau dažnai, kai pažadama politiniu lygmeniu, tas paleistas į orą šūvis būna ne visai tikslus. Tikrovė, paaiškėja, kitokia...

Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija - labai galingas projektas, ir užtikrintai galiu pasakyti, kad europinės lėšos jam tikrai bus skirtos. Kodėl viskas taip klimpo? Yra gyvūnai ir entuziastai, kurie su tais gyvūnais dirba, ir yra statybų dalis. Entuziastų vizijos turi būti labai sukoreliuotos su statybų dalimi, o jeigu nubrendame į fantazijų pasaulį, tada jau jokių pinigų neužtenka ir kyla klausimas, ar apskritai verta rekonstruoti, ar geriau ieškoti naujos vietos ir statyti viską nuo pradžių. Buvo ir tokia galimybė svarstoma, nes gyvūnams miesto centras nėra pati geriausia aplinka. Dar vienas galimas kelias - viską griauti ir statyti naujai, tačiau tokios rekonstrukcijos kaina labai didelė. Vis dėlto galiausiai buvo nuspręsta rekonstruoti tai, kas yra esamoje teritorijoje, neviršijant sumos pinigų, kurią realiai galime gauti.

Kadangi techniniai projektai už europinius pinigus jau parengti, kelio atgal nėra - darbai turi vykti. Jau 5 mėnesius ministerijos specialistai dirba su visais tais dokumentais. Planuojame, kad po gero mėnesio šiam projektui bus skelbiami viešieji pirkimai.

Manau, panaudojus pinigų sumą, kurią planuojama skirti, zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai. Viliuosi, kad tada jis taps patrauklus privačiam verslui. Jau pasiryžusi daugiau prisidėti ir Kauno savivaldybė. Visos valstybinio pavaldumo šviečiamosios įstaigos finansine prasme verčiasi sunkiai, bet verčiasi. Žinoma, lengviausia yra kažko atsisakyti. Tačiau atsisakyti Lietuvos zoologijos sodo - tai reikštų užbraukti dalį mūsų istorijos, Tado Ivanausko viso gyvenimo įdirbį. Tai tikrai nebūtų gera išeitis.

Įspūdžiai

Laidų ir renginių vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė su šeima daug keliauja po pasaulį ir neretai apsilanko zoologijos soduose. „Vakaro žinioms“ ji teigė, jog bene didžiausią įspūdį Europoje jai padarė Berlyno zoologijos sodas, neseniai lankėsi zoologijos sode Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Manau, klausimas, ar gyvūnai nesikankina, lankantis zoologijos sode kyla bene kiekvienam, tačiau vaikštai, grožiesi ir nori tikėti, kad gyvūnai ten mylimi ir prižiūrimi, - sako moteris. - Kai matai, kad jie maitinami, sąlygos jiems sudarytos geros, girdi, su kokia meile ten dirbantys specialistai apie tuos gyvūnus kalba, susidaro vaizdas, kad gyvūnais ten rūpinamasi, o tai yra svarbiausia. Tuose parkuose norisi būti, ten gražu, žalia, gausu augalų, gyvūnai dideliuose aptvaruose, tad tikrai nekyla jokių neigiamų emocijų.“

A.Stašaitytė-Masalskienė teigia nesilankiusi Lietuvos zoologijos sode, tačiau iš kitų pasakojimų ir to, ką teko skaityti spaudoje, susidariusi vaizdą, kad po to, ką jau teko matyti pasaulyje, Kaune geriau ir nesilankyti.

„Zoologijos sodas Lietuvai reikalingas, nes pas mus vaikai jau greitai karvės nuo arklio nebeatskirs ir teks kurti zoologijos sodus su naminiais gyvūnais. Tačiau tokiose vietose visų pirma gyvūnams turi būti sudarytos labai geros sąlygos. Kol neturėsime pakankamai lėšų gyvūnams normaliai išlaikyti ir žmogaus akiai patrauklų vaizdą sukurti - net nežinau, ar tokios vietos turi egzistuoti“, - sako moteris.

Didžiąją dalį pasaulio išmaišęs keliautojas Rimvydas Širvinskas teigė zoologijos soduose apsilankantis gana dažnai, nors jam tai ir nėra malonu. Anot jo, dabar visas pasaulis pereina į kitą lygį - zoologijos sodus vis dažniau keičia gamtos parkai, rezervatai.

„Narvuose uždarytus gyvūnus nori matyti vis mažiau žmonių, tad atitveriamos didelės teritorijos, kur gyvūnai galėtų gyventi kuo laisviau, - teigia R.Širvinskas. - Neseniai teko lankytis gyvūnijos parke Mauricijuje, kur gyvūnai gyvena beveik laisvėje, jiems sudarytos kuo natūralesnės sąlygos. Žmonės į parką įvežami specialiu autobusiuku, jie negali nei tų gyvūnų liesti, nei šerti - tik stebėti. Tai yra daug geriau nei zoologijos sodai.“

Dažniausiai tuos parkus išlaiko turistai, tad apsilankymas juose kainuoja gana daug. Vis dėlto žmogus, mokėdamas tuos pinigus, jaučiasi gerai, juo labiau kad dauguma tokių parkų užsiima kokių nors gyvūnų išsaugojimu, siekia didinti vienų ar kitų gyvūnų populiaciją.

Keliautojas neneigia - zoologijos sodas yra galimybė kai kuriems žmonėms pamatyti tuos gyvūnus, kurių jie gyvenime niekada nepamatytų. Tačiau tai galima pateikti ir visiškai kitaip. Tik problema - Lietuva nėra ta šalis, kuri sugebėtų tokį parką išlaikyti ar pritraukti į jį pakankamai lankytojų.

„Man teko girdėti, kad Kauno zoologijos sodui labai sunku išsilaikyti, reikia pinigų jam atnaujinti. Tada ir susimąstai, ar tikrai Lietuvai reikia tokio zoologijos sodo, kuriame iš paskutiniųjų stengiamasi išlaikyti gyvūnus, kuriems net negalime sudaryti reikiamų gyvenimo sąlygų“, - svarsto R.Širvinskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"