Jaunieji policininkai jokių pagundų nebijo

Nors šalyje kasmet auga policininko profesiją pasirenkančių dailiosios lyties atstovių skaičius, Šiauliuose šiemet tarp policijos naujokų daugiau vaikinų. Ko naujokai tikisi iš šios profesijos, ką tikisi jai duoti patys? Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje darbą neseniai pradėjusi Kornelija Kareivaitė sako, kad pirmiausiai tikisi padėti žmonėms. „Stengsimės visur vadovautis policijos misija - ginti, saugoti ir padėti, - teigia K.Kareivaitė. - Turime tiek praktinių, tiek teorinių žinių - jas visas panaudosime tarnyboje. O ko tikimės? Gal tiesiog nuoširdaus „ačiū“ iš žmonių, kuriems padėsime“.

Koks velnias atnešė jaunus žmones į policiją? Ar ne labiau būtų apsimokėję išvažiuoti padirbėti į fabrikus Airijoje ar pasiieškoti kito - lengvesnio ir geriau apmokamo darbo? Toje pačioje Patrulių rinktinėje tarnybą pradėjęs Aistis Savickas purto galvą. Pasak pareigūno profesiją pasirinkusio šiauliečio, ši profesija yra ir įdomi, ir perspektyvi. „Atlyginimas tikrai nėra pagrindinis svertas, lėmęs mano pasirinkimą, - sako A.Savickas. - Policininkų atliekamas darbas vertinamas, o ir atlyginimai policijoje kiekvienais metais didėja, juos žadama didinti ir toliau“. Kolegai antrina ir K.Kareivaitė. „Policininko profesijai svarbiausia pašaukimas, - sako jaunoji patrulė. - Alga tikrai nėra prioritetas - aš, ko gero, į policiją dirbti eičiau net tuo atveju, jei už darbą būtų mokamas minimumas. Esu baigusi socialinio darbo studijas, o jų metu įgyta patirtis labai praverčia ir dirbant policijoje. Pavyzdžiui, ir smurto artimoje aplinkoje problemos, ir kovą su šia negerove reglamentuojantys įstatymai man buvo žinomi dar prieš pradedant mokytis Lietuvos policijos mokykloje“.

O kaip su pagundomis, kurių policininko tarnyboje beveik tiek pat daug, kiek ir gydytojų bei kitų reikalingų žmonių darbe? K.Kareivaitė it kirviu nukerta - dabar esą jau nebe tie laikai, kai pažeidimą padarę veikėjai galėdavo tikėtis išsisukti nuo atsakomybės. „Keičiasi kartos, keičiasi ir visuomenės mentalitetas, - sako K.Kareivaitė. - Ateinanti nauja karta vadovaujasi visai kitomis vertybėmis. Esame kitaip išauklėti, o ir policijos mokykloje mums buvo diegiama, kad vertybė yra ne imti, o duoti. Keičiasi ir visuomenės požiūris į policiją - nei atliekant praktiką, nei pradėjus tarnybą Patrulių rinktinėje susidurti su neteisėtais pasiūlymais neteko“. Kelių policijos tarnyboje Šiauliuose darbuotis pradėjęs Julius Bertauskis sako, kad jaunosios teisėsaugininkų kartos nepakantumas kyšiams gerai žinomas ir su įstatymais pyktis linkusiems veikėjams. „Manau, jauni pareigūnai tikrai sulaukia mažiau siūlymų susitarti arba tokių bandymų išvis nebūna“, - svarsto J.Bertauskis.

Kasmet į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, todėl viešąją tvarką prižiūrintiems pareigūnams būtina išmanyti ne tik įstatymus, bet ir mokėti vieną kitą užsienio kalbą. Jaunieji Šiaulių policijos pareigūnai sako, kad lengvai galėtų susikalbėti anglų kalba. Prireikus galėtų prabilti ir rusiškai - šios kalbos pagrindus įgijo mokykloje. Gal jauniesiems Šiaulių policininkams tik su tikru žemaičiu sunkiai pavyktų susikalbėti. Bet ir iš tokios situacijos, tiki pareigūnai, išeitį būtų galima rasti.

O ar geras jaunųjų policijos pareigūnų fizinis pasirengimas? Ar jie gerai moka muštis? „Mes nesimušam, - šypsosi K.Kareivaitė. - Mes naudojame savigynos veiksmus, turime po amunicijos diržą su ginklu, elektros impulsiniu prietaisu, kitomis specialiosiomis priemonėmis. Jėgos naudojimas tėra kraštutinė priemonė, reikalinga tada, kai žodžiais išspręsti konflikto nebeįmanoma“. Pasak jos kolegės Ingridos Jurkutės, net 80 proc. konfliktinių situacijų pareigūnams pavyksta išspręsti kalbantis su pažeidėjais. Likusi dalis - ta, kai pareigūnams tenka griebtis jėgos. Pasak pašnekovių, nuvykus aiškintis buitinį konfliktą moteriai pareigūnei lengviau sekasi rasti taikų sprendimo būdą, nei jų kolegoms vyrams. Galbūt taip yra dėl to, kad dažnas pažeidėjas kur kas mažiau skeryčiojasi, kai prieš jį stovi dama. „Moterys yra švelnesnės, geriau sugeba valdyti konfliktinę situaciją, todėl į tokius konfliktus visada racionaliausia siųsti mišrų ekipažą - moterį ir vyrą“, - sako K.Kareivaitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“