Išskirtinis pokalbis su Latvijos prezidentu A.Bėržiniu: Valdininkai sugriaus tik Latviją ar ir Lietuvą?

Išskirtinis pokalbis su Latvijos prezidentu A.Bėržiniu: Valdininkai sugriaus tik Latviją ar ir Lietuvą?

Lietuvoje vis rečiau prisimenama Saulėlydžio komisija, kuri buvo sukurta biurokratiniam aparatui mažinti. Ir per pastaruosius ketverius metus valdininkų sumažėjo vos vienu kitu, kai iš čia emigruojančių gyventojų mastai buvo itin dideli. O Latvijoje - kitaip. Valdininkijos skaičiaus mažinimą inicijuoja pats prezidentas Andris Bėrzinis. Jis pareiškė, kad Latvija per 10 metų išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei valstybė turės tiek biurokratų.

„Respublika“ susisiekė su Latvijos Prezidentūra, o šios šalies vadovas Andris BĖRZINIS maloniai atsakė į klausimus apie užmojus suvaldyti valstybės tarnautojų gausėjimą.

- Ką tik pareiškėte, kad šalies vykdomosios valdžios aparato išlaikymas kainuoja pernelyg brangiai ir dirba neefektyviai - kokie skaičiai jus paskatino padaryti tokias išvadas?

- Sakydamas apie dideles sąnaudas ir žemą veiklos efektyvumą aš kalbėjau ne apie Vyriausybę, o apie visą valstybės valdymą bendrai, tai yra apie tai, kas apima visas vykdomosios valdžios struktūras.

Spalio 24-ąją sukako metai, kai dirba premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama Vyriausybė. Iš esmės aš teigiamai vertinu ministro pirmininko veiklos kryptį, nors kartu, ką jau esu akcentavęs, Vyriausybės, kaip vieningos komandos, darbas valstybei svarbiais momentais ir priimant esminius, pagrindinius sprendimus buvo nepakankamas.

Apie tai aš jau kalbėjau su Vyriausybės vadovu ir gavau jo pažadą, kad ateityje Ministro kabineto įsitraukimas priimant esminius sprendimus bus nuolatiniame V.Dombrovskio akiratyje.

Taip pat paraginau Vyriausybę kur kas didesnį dėmesį skirti prioritetams, įrašytiems jos pačios patvirtintoje Deklaracijoje, ypač rūpintis valstybės piliečių gerove ir šalies ekonomikos konkurencingumu. Vyriausybei taip pat siūliau palaikyti dar glaudesnį ryšį su Parlamentu, o ypač kuriant ir svarstant įstatymų projektus.

- Teigėte, kad šiuo metu apie 2 mln. gyventojų turinčios Latvijos valstybės valdymo aparatas yra pernelyg didelis - toks galėtų valdyti ir šalį, turinčią 40-50 mln. gyventojų?

- Taip, aš kalbėjau apie visą vykdomąją valdžią, valstybės tarnybą, kurioje šiuo metu dirba apie 180 tūkst. žmonių. Akivaizdu, kad tik 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje tai iš tiesų yra pernelyg daug ir iš esmės reiškia tik viena: valstybės valdymo struktūrinės reformos dar toli gražu nebaigtos.

- Ką konkrečiai turėjote omenyje sakydamas, kad jeigu padėtis šioje srityje nepasikeis ir valstybės valdyme dirbs tiek daug žmonių, Latvija išnyks mažiau nei po 10 metų?

- Ekonominė ir finansinė krizė daugiau ar mažiau palietė ne tik Latviją, bet ir visą Europą, kitus regionus. Visa tai mus visus verčia mąstyti, kiek protingai ūkininkavome iki sunkmečio ir ką būtina daryti ateityje, kad nieko panašaus daugiau nepasikartotų.

Per neseniai vykusį savo vizitą Vokietijoje iš šios šalies politikų aš girdėjau vieningą nuomonę, kad mes su Europos Sąjunga savo ūkį tvarkėme pernelyg dosniai ir neapgalvotai. Su tokia nuomone būtina visiškai sutikti.

Kaip žinoma, Latvija buvo pirmoji ES valstybė, kurią recesija, sukelta krizės, paveikė ypač skaudžiai ir stipriai. Dabar mūsų šalis jau yra augimo kelyje, tačiau tai daugiausia užtikrino mūsų verslininkų pastangos, o valstybės struktūrų nuopelnas šioje srityje yra gerokai mažesnis.

Todėl dabar esame ties esminiu ir paskutiniu momentu, kai valstybės valdymo struktūros privalo organizuoti savo darbą taip, kad jis būtų maksimaliai efektyvus ir kokybiškas. Valstybės stuburas yra jos valdymas, o stuburas visada turi būti tvirtas.

A.Kubilius nesiima vertinti, kokia Saulėlydžio komisijos nauda

O kaip Lietuvoje valdininkija jaučiasi? Milžiniška valstybės išlaikytinių armija kartkartėmis perrūšiuojama vyriausybinės Saulėlydžio komisijos posėdžiuose, tačiau jos dydis, o kartu ir našta mokesčių mokėtojams nė kiek nemažėja.

Vakar Vyriausybė prisėdo apsvarstyti Saulėlydžio, arba - valdiškai vadinamos - Valstybės valdymo tobulinimo, komisijos 2009-2012 metų veiklos ir gautos naudos.

Tobulina vieni kitus


Šios komisijos pėdsakai matomi kiekvienoje ministerijoje, kur įkurtos ir specialios darbo grupės šių institucijų veiklai tobulinti. Tokių grupių nariai įprastai yra atitraukiami nuo tiesioginių pareigų vien tam, kad tobulintų savo ir kolegų darbą.

Tačiau apie naudą, kuri gauta ketverius metus tobulinant valstybės valdymo aparato darbą, pasirodo, nieko konkretaus nežino net pats premjeras Andrius Kubilius. Vakar Vyriausybės vadovas pareiškė, kad šios naudos jis net nesiimtų vertinti vien tik pinigais, nes tokie turbūt net nėra suskaičiuoti.

„Aš tikrai nesiimčiau vertinti vien tiktai pinigais. Iš tikrųjų buvo nemažai sutaupyta, visų pirma sustabdant tas tendencijas, kurias paveldėjome 2008 metais: nuolatinį valstybės tarnybos augimą ir vis naujų institucijų kūrimąsi, - vakar teigė A.Kubilius. - Tai ta tendencija tikrai buvo sustabdyta ir valstybės tarnyboje pakankamai žymus etatų skaičius sumažintas, bet dar svarbiau, kad pati Saulėlydžio komisijos pertvarka buvo skirta ne tiktai tokiam mechaniniam taupymui, bet ir siekiant, kad valstybės atitinkamos institucijos savo veikloje įgyvendintų pačius svarbiausius geros vadybos principus, orientuotųsi į rezultatus“.

Bet net oficiali statistika rodo, kad sunkmečiu dėl nedarbo augimo, įmonių bankrotų, masinės emigracijos Lietuvoje vis labiau mažėjo mokesčių mokėtojų, o jų išlaikytinių liko kone tiek, kiek ir buvo iki tol.

2012 metų pirmojo pusmečio „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje buvo 1 mln. 238 tūkst. dirbančių asmenų, tačiau net apie 220 tūkst. jų ėmė algą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Žinoma, ši mūsų šalies masteliu didelė biudžetininkų armija nėra vien valdininkai, bet ir bibliotekininkai, gydytojai, mokytojai ir pan.

Tačiau ir valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius pareigūnus, pajėgos atrodė įspūdingai - jų būta net 71,65 tūkst. Beje, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje ir bedarbių buvo beveik tiek pat, kiek ir išlaikomų valstybės - apie 213,2 tūkst., iš kurių apie 33,7 tūkst. gyveno iš valstybės mokamų pašalpų.

Naudą skaičiuos dar savaitę

Esant tokioms pražūtingoms valstybės ateičiai mokesčių mokėtojų ir iš jų išlaikomų tarnautojų proporcijoms, vyriausybinė Saulėlydžio komisija deklaravo, kad net ketverius metus ji veikė labai intensyviai ir esą naudingai.

Pranešama, kad Vyriausybėje sukurta ir jai pavaldžiose įstaigose savo filialų pristeigusi komisija nuolat „teikė pasiūlymus dėl strateginio valdymo ir valstybės biudžeto formavimo sistemos tobulinimo, viešojo valdymo efektyvumo ir veiksmingumo, valstybės institucinės sandaros tobulinimo, valstybės tarnybos tobulinimo, viešųjų paslaugų sektorių struktūrinių reformų bei efektyvaus valstybės turto valdymo“.

Beveik ketverius metus trukusios Saulėlydžio komisijos veiklos naudos, pasirodo, nežino ne tik premjeras A.Kubilius, bet ir jos ataskaitą rengusi laikinoji Vyriausybės kanclerė Jurgita Šiugždinienė. Ji vakar „Respublikai“ prisipažino, kad norint sužinoti tikslią Saulėlydžio komisijos darbų naudą tam prireiks dar savaitės.

„Komisijos ataskaitą pristatysime kitą pirmadienį, tad dar teks palaukti su rezultatais, - sakė J.Šiugždinienė. - Tuomet žinosime ir tikrą finansinę, ir kitokią naudą. Ar aš jos nežinau šiandien? Žinoma, kad žinau, juk pati rengiau tą ataskaitą. Bet palaukime dar savaitę ir tuomet viską sužinosime“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder