Išskirtinis interviu su buvusiu STT direktoriumi Ž.Pacevičiumi: kaip galima paveikti STT?

Trečiadienį baigėsi 5 metus trukusi STT vadovo Žimanto Pacevičiaus kadencija. Ironiška, tačiau ji galėjo ir nesibaigti, nors pats pareigūnas atsisakė siekti dar vienos kadencijos: Seimas rugsėjo 18-ąją slapto balsavimo metu nusprendė palikti Ž.Pacevičių vadovauti; tik spalio 16-ąją pritarė prezidentės teikimui atleisti. Ar tik skyrimas į šį aukštą postą ir atleidimas - politikų rankose? Interviu „Respublikai“ Ž.PACEVIČIUS atskleidė, kad politikai turi galingą instrumentą, kaip susilpninti kovą su korupcija.

- Jau dvi dienas oficialiai nevadovaujate STT, tad ką veikiate tapęs bedarbiu?

- Dar ėjau į darbą ir šiandien (ketvirtadienį - red. past.). Tarkavau popierius - naikinau nebereikalingus dokumentus, ataskaitas. Turėjau susitvarkyti kabinetą, priduoti tarnybinį telefoną, atsiskaityti su buhalterija.

- Sakėte, kad būsite pensininku, o kuo iš tiesų užsiimsite?

- Kol kas jokių pasiūlymų neturiu, tad noriu pailsėti bent mėnesį. Vėliau teks galvoti, ką veikti. Būdamas STT direktoriumi ir negalėjau ieškoti naujo darbo vien dėl galimo mano pažeidžiamumo.

- Kai rugsėjo 18-ąją Seimas pirmą kartą balsavo dėl jūsų atleidimo iš pareigų, bet neatleido, „Respublikai“ užsiminėte, kad turbūt norėsite ir toliau dirbti valstybės tarnyboje.

- Jeigu bus kokių nors pasiūlymų, kam nors valstybės tarnyboje bus reikalingos mano žinios, be jokios abejonės, prioritetą teikčiau tokiam darbui.

- Tačiau toks informuotas žmogus kaip jūs labai tiktų ir privačiam verslui?

- Ne, šiuo klausimu esu kategoriškas - visa ta informacija, kurią aš gavau dirbdamas STT, tikrai nebus panaudota jokiame privačiame versle.

- Kodėl aukštus postus užimantys valstybės tarnautojai įprastai nenoriai atsisako šiltų kėdžių, o jūs tiesiai kalbėjote, kad nebenorite vadovauti STT?

- Aš kaip tik ir norėjau parodyti, kad ne visi valstybės tarnautojai turi elgtis įprastai - laikytis tų aukštų kėdžių. Be to, mano nuomone, STT direktoriaus kėdė tikrai nėra labai šiltas postas. Mano, kaip STT vadovo, kadencija ėjo į pabaigą, todėl aš apsisprendžiau konkrečiai - penkeri metai buvo gana sudėtingas laikotarpis.

- Bet jau net prieš metus užsiminėte, kad nebenorite vadovauti STT?

- Tuomet jau turėjau kitų darbo pasiūlymų valstybės tarnyboje, net panašioje struktūroje, tačiau tai buvo ne statutinės pareigos. Bet norėjau pabaigti šios veiklos kadenciją, o kas ir kuo mane kvietė dirbti - neatskleisiu.

- Ar vadovaudamas STT jautėtės esąs laisvas nuo politikų įtakos, nes dažnai korupciniai tyrimai būna susiję su politinėmis partijomis?

- Laisvas aš pasijutau tik dabar, kai nebevadovauju STT. Pirmasis Seimo balsavimas dėl mano atleidimo parodė, kad tam tikras mano laisvės ribojimas vis dėlto buvo.

Kalbant apie mano vadovavimą STT ir politikų kišimąsi į šią veiklą, galiu tiesiai pasakyti, kad jokio spaudimo niekada nejutau, partijos neribojo ir mano veiksmų laisvės, nesikišo į atliekamus tyrimus bent jau per mano asmenį.

- Ar tikrai jokio spaudimo nepatyrėte ir tais atvejais, kai STT pričiupdavo net valdančiųjų politinių partijų veikėjus, įtariamus kyšininkavimu?

- Ne, tikrai to niekada nebuvo. Manęs niekas neprašydavo kokio nors užtarimo, nes turbūt visi žino, kokia institucija yra STT, todėl jokių ypatingų telefono skambučių nebūdavo. Manau, kad tai susiję ir su 2000 metais priimtu STT įstatymu, kai tarnybos pavaldumas buvo sugalvotas taip, kad politikai jai darytų kuo mažiau įtakos.

Tačiau nereikia pamiršti, kad vis dėlto yra kitų būdų silpninti šią tarnybą ir pirmiausia tai yra STT finansavimo mažinimas, kuris buvo ypač juntamas pastaraisiais metais.

Per krizę pradėjus taupyti viskam, buvo gerokai apkarpyti ir STT pinigai, kas nebeleido į tarnybą priimti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ar išlaikyti patyrusių specialistų.

Dirbti tikrai darėsi vis sunkiau, nes buvo panaikinti iki taupymo mūsų turėti didesni priedai. Visoms statutinėms institucijoms per krizę buvo gerokai sumažintas finansavimas, o mes nukentėjome labiausiai.

- Vadinasi, kyšininkaujantiems politikams nebūtina STT vadovo spausti telefonu, pakanka tik mažinti tarnybos finansavimą?

- Jeigu tokie norai ką nors paveikti yra, pinigai gali tapti vienu iš būdų tai padaryti.

Šiandien STT tyrėjas, kasdien gaudantis kyšininkus, renkantis įrodymus teismui, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 3 tūkst. litų į rankas, o atliekantys operatyvinį darbą juk neskaičiuoja savo viršvalandžių, pasalose praleistų savaitgalių, naktų. Mano, kaip direktoriaus, alga buvo 5700 litų.

Tik per pastaruosius mano kadencijos metus pavyko į tarnybą priimti daugiau naujų žmonių nei jų atleisti, tačiau akcentuoju, kad šie pareigūnai yra naujokai, dažnai ką tik baigę mokslus.

Bet tuo metu mums teko atsisveikinti su 12 labai patyrusių, gerų profesionalų, o šis skaičius STT yra tikrai labai didelis ir svarus. Žinoma, į šių pareigūnų vietas atėjo dirbti nauji žmonės, tačiau naujokai pakankamos patirties įgyja per porą trejetą metų, o tos patirties kasdien reikalaujantys tyrimai juk nelaukia. Be to, per pirmus naujoko darbo metus gali net paaiškėti, kad jis net nėra patikimas ar dėl kitų priežasčių netinkamas tokiai tarnybai kaip STT.

- Lietuvoje šiandien daug siūloma ir imama kyšių?

- Šiuos nusikaltimus yra labai sunku įrodyti, nes labai slepiasi ir duodantys, ir imantys kyšius. Kyšininkavimo mastus geriausiai atspindi korupcijos žemėlapiai. Iki šiol kyšininkavimas itin paplitęs sveikatos apsaugos srityje, viešuosiuose pirkimuose, o, tarkim, policijoje to gerokai sumažėjo dėl didelio pačios Vidaus reikalų ministerijos sistemos imuniteto, vindikacijos tarnybų darbo.

Kyšininkaujama dar tikrai gana nemažai, tačiau ir STT jau padarė tikrai daug, kad korupcijos mastai šalyje sumažėtų. Palyginti su STT giminiškų organizacijų užsienyje veiklos rezultatais, mes labai pasistūmėjome baudžiamojo persekiojimo srityje ir Lietuvoje tik apie 10 proc. už kyšininkavimą teisiamų asmenų šiandien yra išteisinama.

- Ar jūsų nenuvilia tai, kad teismai išteisina apie 10 proc. įtariamųjų korupcija?

- Aš irgi girdžiu, kai žmonės sako - tas kyšininkas, anas kyšininkas, tačiau jo niekas nepagauna, nes negaudo. Bet man atrodo, kad teismuose dirba gana aukštos kompetencijos žmonės, tačiau tikrai tuos korupcinius įstatymus nėra taip paprasta taikyti, priimti tinkamą sprendimą, įrodyti, o pirmiausia - įtariamąjį pagauti.

Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad nutvertas už korupciją valstybės tarnautojas daugiau niekada nebedirbtų valstybės tarnyboje.

- Tačiau kodėl mes apie tokius sprendimus girdime gana retai - už kyšininkavimą būna nuteistas ir iš valstybės tarnybos pašalinamas vos vienas kitas ne paties aukščiausio rango veikėjas?

- Gal toks įspūdis susidaro tik todėl, kad nuo tyrimo pradžios iki teismo sprendimo praeina nemažai laiko ir žmonės tiesiog pamiršta įkliuvusiųjų pavardes. Už korupcinius nusikaltimus Lietuvoje nubaudžiama daugiau asmenų baudomis, tačiau tikrai yra ir sėdusių už grotų.

- Kaip šiais laikais kyšininkai gudrauja, tobulėja?

- STT dirbau nuo pat tarnybos įkūrimo, t.y. 15 metų, prieš tai - policijoje, kur tyriau taip pat su korupcija susijusius nusikaltimus. Be jokios abejonės, per tą laiką tobulėja ir kyšininkai, nusikaltėliai, kurie taip pat įgijo naujos patirties, suvokia teisėsaugos institucijų veiklos naujoves.

Žinau ne vieną atvejį, kai įtariami kyšininkavimu asmenys taiko ir prieš pareigūnus nukreiptas kontrpriemones, technologines naujoves, kad tik jų atliekami nusikaltimai nebūtų užfiksuoti mūsų taikomomis operatyvinės veiklos priemonėmis. Taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai valstybės tarnautojai ar pareigūnai samdo specializuotas įmones, kurios tikrina jų darbo patalpas, jose įrengia, pavyzdžiui, klausymosi aparatūrą slopinančią techniką ir pan.

- Ar tokie valdininkai nekelia įtarimo vien todėl, kad iš kažkur gauna lėšų įsigyti šiai brangiai aparatūrai?

- Žinoma, kad kelia įtarimą, nes skaidriai dirbantis valstybės tarnautojas neturėtų nerimauti, kad specialiosios tarnybos jį ims sekti.

Nors STT parengė įvairių įstatymų projektų, teisės aktais iki šiol nėra reglamentuota, kad valstybės tarnautojai neturėtų teisės naudotis tokia specialia įranga, kuri, tarkim, mums trukdo sekti įtariamuosius. O iš kur kai kurie asmenys gauna lėšų tokiai technikai, tai jau turėtų būti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklos objektas.

- Ar kovojant su korupcija Lietuvoje netrūksta aiškesnių, tobulesnių įstatymų?

- Kartais susidaro įspūdis, kad politikai apie STT, Valstybės saugumo departamentą ar policiją kalba tarsi apie privačias struktūras ir pamiršta, kad jų veiklos sritys yra tik naudos valstybei siekimas.

Todėl ir kai kurie teisės aktai priimami, regis, tik tam, kad būtų apsunkintas teisėsaugos darbas. Juk visai neseniai, svarstant įstatymą, susijusį su kriminaline žvalgyba, kai kurie Seimo nariai garsiai kalbėjo, kad iki trijų parų galintis trukti įtariamųjų sekimas, galimybė laisvai patekti į butus, automobilius esą pažeis žmogaus teises.

Tai yra visiška nesąmonė, kuria sąmoningai klaidinama visuomenė tik tam, kad nusikaltimais įtariami asmenys galėtų gyventi ramiau. Niekas be teisėjo sankcijos negali ir negalės taikyti tokių priemonių, tačiau jeigu jau dabar žmonos ar vyro užsakymu privatūs detektyvai seka sutuoktinius, kalbos apie žmogaus teises kažkodėl net nekyla.

Kalbant apie įstatymus, galima eiti ir paprasčiausiu keliu - tiesiog pritaikyti Lietuvoje Skandinavijos šalių, kuriose fiksuojamas labai mažas korupcijos lygis, teisės aktus. Tačiau ar jie tikrai mūsų krašte veiks taip pat naudingai, jeigu taip smarkiai skiriasi skandinavų ir lietuvių požiūris į kyšininkavimą, jo toleravimas? Svetimi įstatymai dėl Lietuvos piliečių mentaliteto tiesiog gali neveikti, tad aš laikausi požiūrio, kad mūsų žmones reikia tiesiog kantriai ir ilgai šviesti.

- Kaip vertinate politikų reakciją, kai jie, įtarti korupciniais ar kitokiais nusikaltimais, iškart imasi vienodos gynybos: šaukia apie politinę provokaciją, politinį susidorojimą, juodąsias rinkimų technologijas, konkurentų kerštą?

- Rinkimai juk vyksta nuolat, tad specialiųjų tarnybų atliekami tyrimai tikrai nesitaiko prie politinių kampanijų. Tie tyrimai dažnai būna tęstiniai, jie negali baigtis per savaitę, būtinai iki rinkimų kampanijos arba būti atidėti po rinkimų. Tuomet STT ar kitos tarnybos taip pat gautų pylos už tyrimų vilkinimą.

Jeigu yra žinoma, kad asmuo nusikalto, privalu reaguoti iškart, bet jeigu tuo metu vyksta kokių nors rinkimų kampanija, tuomet ir pasipila kaltinimai politiniu susidorojimu.

Aš ir mano kolegos, kurie dirba STT nuo pat įkūrimo, prie tokių dalykų tikrai jau seniai pripratome. Beje, ką tik įvykęs Seimo rinkimų pirmasis turas taip pat parodė, kad kai kurie įtariamaisiais tapę politikai „sudegė“ - visuomenė juos tiesiog atmetė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika