Išplauk laivelis - ilgyn naktelės.

Įspūdingos Joninių šventės laužų pašvaistės vakar apšvietė Jono kalnelį ir Danę, margaspalvių žolynų vainikai papuošė miestelėnų galvas, liaudiškos dainos, šokiai, žaidimai užvaldė sielas paskutiniąją tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" dieną.
Keturias dienas trukusi, Klaipėdos 750-mečio jubiliejui skirta, folkloro šventė "Parbėg laivelis" baigėsi. Tačiau margaspalvės, įvairiatautės jos minios miestelėnai dar ilgai neužmirš. Jau iškilminga festivalio atidarymo eisena nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikštės penktadienio vakarą susilaukė gana didelio praeivių dėmesio. Ypač entuziastingai plojimais miestelėnai palaikė temperamentingesniu nei lietuvių folkloru pasižyminčių turkų, kroatų, anglų, latvių šokėjus, muzikantus bei dainininkus. Drauge su eisenos dalyviais gausus būrys žmonių patraukė į Atgimimo aikštę, kur vyko pirmasis didysis festivalio koncertas. Skambėjo jame klaipėdietiškos, žemaitiškos, aukštaitiškos, suvalkietiškos ir dzūkiškos dainos, pynėsi tarptautinės šokių pynės, liejosi alus, tačiau tai buvo tik šurmulingos šventės pradžia.

Saulėlydis mariose

Pati įspūdingiausia šventės diena, pasak festivalio organizatorių, buvo šeštadienis. Tądien folkloristai arkliais kinkytomis karietomis iškeliavo į Žvejo sodybą Karklėje. "Etnografinė aplinka, dainos, šokiai, muzika, pajūrio gamta ir puikus oras subūrė žmones tarsi į magišką ratą. Visą koncertą tvyravo kažkokia ypatinga, labai gera atmosfera. O vakare išplaukėme keltu į marias palydėti saulę. Į šokių sūkurį įsitraukę, bangų ir liaudiškų melodijų užliūliuoti plaukiojome net dvi valandas. O vėliau prisišvartavę prie Šiaurinio rago net nenorėjome išlipti į krantą. Buvo nuostabu!", - vakar dalinosi įspūdžiais Etnokultūros centro direktorė Nijolė Služinskienė.

Jomarkas ir naktišokiai

Kaip ir daugumą Klaipėdos švenčių, taip ir tarptautinį folkloro festivalį "Parbėg laivelis" lydėjo jomarkas "Meridiano" aikštėje, kuriame buvo galima ne tik įsigyti molinį puodą, medinį šaukštą, austą taką, žalvario ar gintaro papuošalą, nertą skrybėlaitę ir pan., bet ir pačiam pabandyti austi, drožinėti, lipdyti molį...
Bene linksmiausioji festivalio dalis - didesni ir mažesni padainavimai bei pasišokimai iki paryčių Klaipėdos senamiesčio skveruose bei kiemeliuose, subūrę klaipėdiečius bei miesto svečius, neabejingus liaudies kultūrai bei muzikai, norinčius pažinti ir pratęsti savo protėvių tradicijas bei papročius.

Švedai neatvyko

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad sugedo į folkloro šventę turėjusių atvykti švedų senovinis laivas "Tove". Nors buvo tikėtasi, jog laivas bus greitai sutaisytas ir spės atplaukti į Klaipėdą iki festivalio pabaigos, deja, darbai užtruko... Klaipėdiečiai taip ir neišvydo nei burlaivio Danės krantinėje, nei jo įgulos.