Išmintis - ne konkurentė grožiui ir jaunystei

Silikoninės krūtys dvidešimtmečių kūnuose, žurnalų viršeliai su jaunomis apsinuoginusiomis gražuolėmis brandžių, veiklių ir išsilavinusių moterų neerzina. Jos nebėga nuo savo metų ir tikina, kad nejaučia jaunystės kulto Lietuvoje, nes tam tiesiog neturi laiko.

Viena garsi moteris, sutikusi kalbėti apie jaunystės kultą, užvaldžiusį ne tik Lietuvą, bet ir visą Vakarų kultūrą, yra įsitikinusi, kad nuo brandos ir senatvės bėga tik tos, kurios nemyli gyvenimo ir nesuvokia, kokį dvasinį turtą ir grožį moteriai atneša kiekvieni metai.

Kita pokalbininkė prisipažino, jog bijoti senatvės nenaudinga ir kvaila, juk ji anksčiau, ar vėliau vis tiek ateis...

Kuo ir kaip gyvena, kodėl neslepia savo metų, nepyksta ant veidrodžių ir nejaučia visuomenės spaudimo dėl amžiaus, sutiko pasidalinti žinomos brandaus amžiaus sulaukusios klaipėdietės.

"Mano metai - mano turtas!"

Danutė VAIGAUSKAITĖ, Klaipėdos universiteto docentė

Kai tapome nepriklausomi, pas mus įsiveržė "Byvio ir Tešlagalvio" kultūra, o su tuo prasidėjo visos kitos bėdos. Buvome nepasiruošę šiai atakai, ypač jauni žmonės tos invazijos neatlaikė. Mus paveikė brukamos tuštybės, neapsaugojome savo vaikų.

Neturiu nieko prieš jauną gražų kūną, kai jis rodomas vietoje ir prasmingai. Dabar komercinėse, tuščiose televizijose gražūs jaunų mergaičių kūnai yra nurašyti, nuvertinti. Jos pačios save nuvertina drąsiai, bet kur ir bet kaip nusimesdamos drabužėlius. Tai yra didžiausias šiandienos mūsų gyvenimo moralės nuosmukis.

Jaunystė visada yra patrauklesnė akiai ir tą suprantu, bet gyvename pasaulyje, kuriame šalia vaikšto ir brandūs, pagyvenę žmonės. Pusiausvyrą praradome, nebėra atsvaros. Todėl kartais man norisi šaukti balsu: "Moterys mielos, apkūnios ir lieknos, senos ir brandžios, kokios jūs gražios!" Bet kuris amžius yra nuostabus, tik reikia save mylėti, nepasiduoti nesąmonėms, veikti!

Mano gyvenimas savotiškas ta prasme, kad Dievulis taip surikiavo, jog visi trys vaikai gimė po ilgų pertraukų. Dukrai - 24, sūnui - 18, o jaunėliui - tik 8 metukai. Organizmo atnaujinimas gimdant vaikus neleido senti. Dabar auginu aštuonmetį ir galvoju, kad esu jauna mama, nors man jau - 51-eri. Brandos ir senatvės suvokimas priklauso nuo požiūrio. Jei dejuosi dėl kiekvienos naujos raukšlelės ir savyje koduosi šiuos faktus - pasensi žaibo greičiu. O jei galvosi, kad metai puošia, jei prisiminsi, kiek visko pragyvenai, tuomet pamilsi save ir savo brandą.

Prisimenu, studentams nuolat kartodavau, kad man - tik 25 metai, nors buvo gerokai daugiau. Per penkiasdešimtmetį įvyko išmintingas lūžis. Nuo tos dienos pasakyti kiek metų su savimi nešioju - nebaisu. Juk metai - tik skaičius popieriuje. Kartu su Vachtangu Kikabidze galiu drąsiai dainuoti "Mano metai - mano turtas!"

"Jei myli gyvenimą, metų neskaičiuoji"

Loreta BOSIENĖ, verslininkė

Šiuo metu esu be galo užsiėmusi, mane supa daug jaunų gražių žmonių. Gal todėl jokie kultai manęs neerzina ir nepasiekia. Statome reabilitacinį centrą, dalyvauju visuomeninėje veikloje, matau aktyvų jaunimą ir pritariu jų iniciatyvoms. Niekuomet neskaičiavau kitų metų ir neskaičiuoju iki šiol, manęs nealina pavydas. Myliu gyvenimą ir žmones, dalykai, apie kuriuos klausiate, manęs neužkabina. Kur kas aktualesnės kitos problemos - socialinės, sveikatos, nepagarba pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems. Štai ką aš pastebiu ir kam tikrai esu neabejinga.

Į jaunystės kultus nesigilinu, neanalizuoju jų, tam net laiko neturiu. Kiekvienas dešimtmetis man gražus, metus skaičiuoju nuveiktais darbais, veikla, išmintimi.

Laukiu tos dienos, kai išeisiu į pensiją ir ramiai, neskubėdama gersiu su draugėmis arbatą. Mano metai galvoje nesisuka, pamirštu apie juos. Jei moteris bijo senatvės - turėtų labiau save mylėti. Kosmetologijos kabinetai, poilsis, psichologo pagalba - visos priemonės tinka.

"Tikiuosi, jog vakarietiškos mados yra laikinos"

Violeta JUSIONIENĖ, meno galerijos direktorė

Viskas laikina - metai, mados ir vakarietiška moralė be išliekamosios vertės. Gal vieną dieną žmonės atsipeikės ir supras, kas yra kas. Televizoriaus beveik nežiūriu, gal todėl asmeniškai su blizgučiais ir nuogo jauno kūno kultu nesusidūriau.

Mane supa dailininkai, visiškai kitokie žmonės, dvasingesni. Šiame būryje žmonių nėra vietos kalboms apie krūtis ar silikoninius implantus.

Dažnai važiuoju į Paryžių - miestą, kuriame gyvena mano dukra. Paryžiaus gatvėse pamatyti merginų su mini sijonėliais ir aukštakulniais beveik neįmanoma. Kartą pastebėjau ir sakau dukrai: "Juk tvirtinai, kad tokių čia nėra, matai - eina!". O ji man atšovė: "Mama, čia juk laisvo elgesio mergina!".

Galima sakyti, kad kultūros skirtingos, bet kodėl pas mus taip viešai demonstruojamos moteriškos grožybės, nerandu atsakymo ir labai tikiuosi, jog tai laikina. Lietuvoje jauni žmonės gyvena ne tik naktiniuose klubuose, žurnalų viršeliuose ar televizijos laidose. Daug jų siekia išsilavinimo, mokosi, sėdi bibliotekose. Viešinti savęs tiesiog nėra kada. Kita problema - kaip atsirinkti vertybes paaugliams, visa galva panirusiems į internetą ir televiziją? Į šį klausimą turėtų atsakyti tėvai.

"Kam bijoti to, kas neišvengiama?"

Valentina LEONAVIČIŪTĖ, aktorė

Man dažnai atitekdavo jaunatviški vaidmenys. Tačiau reikia turėti savikritikos ir suvokti savo ribas. Kai ateina brandus amžius, vaidinti jauniklę nerimta, todėl moterys, nesuvokdamos savo brandos ir kopijuodamos jaunystę rūbais ar elgesiu, atrodo kvailai.

Visą gyvenimą man buvo visiškai vienodai, kaip aš atrodau ir kaip į mane žiūri. Gulasi po peiliu jaunos, įspūdingos. Kam joms to reikia ir kodėl reklamuojasi? Šiandien mačiau laidą apie seną moterį, išgyvenančią, kaip susimokėti už būtiną operaciją. 16 tūkstančių litų ji turėjo susimokėti tam, kad gyventų! Norisi kaukti nesavu balsu, kaip mes gyvenam!

Jaunystės reklamavimo neimu į galvą, juokinga darosi nuo to, kad žurnaluose ir televizijoje diena iš dienos tie patys veidai. Aš nenoriu savęs reklamuoti, nes nesuprantu kam to reikia, jei gerai jautiesi gyvenime. Jei mane kviestų - niekada neičiau. Protingos, gilios moterys paviršiumi nesirūpina, joms kur kas svarbiau, kad sąžinė liktų rami, kad jautrumas ir dėmesys vienas kitam neatbuktų. Bijau, kad jaunoji karta šias vertybes jau praranda.

Ramiai priimu savo metus, gyvenime padeda juokas ir humoras. Juk koks skirtumas, bijosi senti ar ne - senatvės dar nė vienas neišvengė.

"Vyrai - jauno kūno "vartotojai"

Valdas DAMBRAVA, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams

Jaunystės kultas kažkodėl labiau taikomas moterims, o vyrai sėkmingai reiškiasi visose amžiaus kategorijose. Kodėl moterims reikalavimai yra didesni, kodėl taikomi kitokie standartai, man nėra visiškai aišku. Galbūt taip yra, nes jauno kūno "vartotojai" yra vyrai, kaip daugiau uždirbantys, galingesni. Tačiau galima įžvelgti tam tikrus pokyčius visuomenėje. Pavyzdžiui, po truputį keičiasi reklama. Kada ir automobiliai jau nebereklamuojami vien tik vyrams ir taip toliau. Į brandžias moteris politikoje imta žiūrėti daug palankiau, tad galbūt kažkada to ryškaus jaunystės kulto nebeliks, o Lietuvoje, kaip ir BBC, CNN žinias skaitys, orus pranešinės įvairaus amžiaus bei kūno sudėjimo asmenys.

Tikiu, kad konkurencija padarys savo - jaunas, mažiau protingas žmogus negalės prilygti vyresniam, bet protingesniam, daugiau pasiekusiam.

Galima tik spėlioti, kodėl čia, Lietuvoje, tas jaunystės kultas toks ryškus. Gal manoma, kad vyresnieji nesusitvarkys? Juk nemažai kas vis dar mano, jog vyresnės kartos žmonėms kai kurie dalykai - pavyzdžiui, anglų kalba, kompiuteris - yra nepasiekiama. Manoma, kad jų mentalitetas kitoks, labiau sovietinis, kad jie ne tokie imlūs naujovėms, naujoms technologijoms, mažiau tolerantiški. Bet juk taip nėra.

Vaida JUTKONĖ