Iš "Snoro" liko ragai ir nagai

Slepia, už kiek pardavė

Prieš keletą dienų „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis pasirašė paskolų portfelio pardavimo sutartį su UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Sandorį finansuos „Deutsche Bank AG“ kartu su neįvardijamais Liuksemburge registruotais investiciniais fondais.

Už kokią sumą parduotas vertingiausias bankrutavusio „Snoro“ banko turtas, kol kas slepiama, nes dar negauti sandoriui reikalingi reguliaciniai leidimai. Juos gavus, pinigų „Snoro“ sąskaitoje tikimasi sulaukti iki kitų metų sausio pabaigos.

Tačiau kyla įtarimų, kad „Snoro“ turtas, kaip ir trejus metus iki šiol, parceliuojamas pusvelčiui. Pernai lapkritį buvo oficialiai skelbta, kad paskolų portfelis, kurio vertė 1,6 mlrd. litų (beveik 463,4 tūkst. eurų), bus parduotas tarptautiniam investicinio banko vadovaujamam konsorciumui, kuris pateikė geriausią pasiūlymą iš kone 100 susidomėjusių tarptautinių pirkėjų.

Kita oficiali žinia - 2014 m. gruodžio 31 d. „Snoro“ paskolų portfelio grynoji vertė, įvertinus suformuotus atidėjinius, siekia 258,3 mln. eurų. O „Snoro“ kreditorių komitetas yra nustatęs jo minimalią bazinę kainą tik 169,685 mln. eurų.

Tiek skandalingai pagarsėjęs buvęs „Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper), tiek G.Adomonis dievagojosi, kad derėtasi dėl geriausių įmanomų pardavimo sąlygų banko kreditoriams.

Paklaustas, kodėl sandoryje dalyvauja niekam nežinoma šviežiai įsteigta bendrovė, kurioje dirbo vienintelis direktorius, o jos akcininkas registruotas Nyderlanduose, G.Adomonis paaiškino, kad tai buvo pirkėjo sprendimas, greičiausiai sąlygotas mokestinės aplinkos.

„Jis turėjo steigti čia arba atstovybę, kad taptų mokesčių mokėtoju, arba registruoti bendrovę - tai techninis klausimas. Turbūt jiems labiau tiko bendrovė...“ - mano jis.

Paskolų portfelį sudaro paskolos, vartojimo kreditai, lizingo ir kitos skolos sutartys, įskaitant nutrauktas ir neveiksnias paskolas juridiniams bei fiziniams asmenims.

Tačiau bankroto proceso metu už skolas buvo perimta nemažai turto - namų, butų, sklypų, gamybinių patalpų. Ar šis turtas irgi atiteks paskolų portfelio pirkėjui, „Snoro“ banko bankroto administratorius G.Adomonis atsisakė detalizuoti.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad ten yra ir gerų paskolų, ir blogų, o daugiau kol kas negaliu komentuoti. Sandoris neuždarytas, dar reikia daug darbų padaryti, nenoriu pakenkti sandoriui“, - išsisukinėjo pašnekovas.

Vaiduoklių aukcionas

Jau rytoj varžytinėse bus bandoma parduoti apie 250 bankrutavusiam „Snorui“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų - žemės sklypų, namų, butų, kitų pastatų.

Iš jų bene brangiausiai įvertintas administracinių, gamybinių pastatų ir sandėlių kompleksas sostinės Žirmūnų g., jo pradinė kaina varžytinėse - daugiau kaip 1,578 mln. eurų. Tačiau daug metų neprižiūrimi pastatai virto vaiduokliais, ir ko nors vertas nebent sklypas, ant kurio jie stūkso.

Parduodama ir apleista buvusi poilsio bazė Vilniuje, Žolyno g., kurią vietos gyventojai iš tolo lenkia, mat pastatus okupavę valkatos. Už šį kompleksą varžytinėse tikimasi gauti daugiau nei 1,55 mln. eurų - tokia pradinė kaina.

Nekilnojamojo turto specialistai šaiposi, kad „Snoro“ parceliuotojai skubėjo išpardavinėti automobilius, paveikslus, seifus, stalus, spintas ir kėdes, o nekilnojamojo turto objektus laikė „geresniems laikams“, kol pabrangs. Rezultatas visiškai priešingas - nenaudojami pastatai apšepo, prarado savo vertę ir vargu ar pavyks juos parduoti už pradinę kainą.

Pardavinėti iš pradžių tik tą „Snoro“ banko turtą, kuris vertas mažiau nei 1 mln. litų (apie 290 tūkst. eurų), buvo kreditorių komiteto sprendimas. Deja, kreditoriams, išskyrus valstybei priklausantį Indėlių ir investicijų draudimo fondą, kuris komitete groja pirmuoju smuiku, iš to jokia nauda nė nesišviečia.

G.Adomonis apie supūdytą brangų „Snoro“ nekilnojamąjį turtą į kalbas nesileido. Mat, jo nuomone, žiniasklaidoje rašoma daug netiesos.

„Galima gintis, bet galima ir patylėti, tai mes taip pasirinkome - geriau patylėti, negu veltis į kažkokius ginčus“, - teigė G.Adomonis.

O tiesa ta, kad per visą bankroto procesą iki 2014 m. pabaigos buvo parduoti 54 nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje už bendrą 12,2 mln. eurų sumą (iš jų beveik 7 mln. eurų gauti pardavus tik 6 objektus, kurie buvo įvertinti daugiau nei 290 tūkst. eurų, 10 tokių brangių nekilnojamojo turto objektų dar vis pardavinėjami, o 5 laukia, kol „Snoro“ kreditorių komitetas patvirtins jų kainą). O iš viso „Snoras“ tuo metu turėjo 309 nekilnojamojo turto objektus ir kas mėnesį perima po kelis naujus. Pūdyti dar yra ką.

Valentinas MAZURONIS, EP narys, buvęs Seimo laikinosios „Snoro“ komisijos pirmininkas:

Jau nekalbant apie tai, kad „Snoro“ paleidimas į bankrotą buvo labai skubotas ir Lietuvai visiškai nenaudingas, vykstantis bankroto procesas yra siaubingas - taip negalima elgtis! Šimtai milijonų padovanoti užsieniečiams administratoriams, o kur tie milijardai, kuriuos jie žadėjo sugrąžinti į „Snorą“?

Iš esmės, pinigai grįžo tik iš paskolų, jie ir be jų būtų grįžę, o turtas išparceliuotas labai prastai ir itin pigiai. Ir dabar vėl kokį 100 mln. eurų padovanojo vokiečių bankui su paskolų portfeliu.

Mano manymu, tokie perleidimai, skolų pardavimai yra geriausias būdas išplauti ar pradanginti pinigus, nes to turto vertinimas tik tariamas, objektyviai įvertinti neįmanoma. Pirko už vieną sumą, o už kiek tą turtą parduos - niekas nežino ir nesužinos.

Neabejotinai ydinga ir nekilnojamojo turto pardavimo strategija. Ne kartą buvau Utenoje, kur pačiame miesto centre stūksojo nebaigtas „Snoro“ pastatas. Nesuprantu, kodėl jie delsė jį pardavinėti (šiuo metu parduotas - red. past.), nes pusiau įrengtas, nešildomas pastatas nuo šalčio ir šilumos svyravimo ciklų nori nenori pradeda drėgti, pelyti, trupėti. Kuo vėliau jį parduodi, tuo mažesnė vertė.

Kad ir ką paimtume - ar „snoriukus“, ar lizingo kompaniją, ar „Lietuvos ryto“ akcijas, ar verslo uostą, - čia valstybė, prieš bankrotą nacionalizavusi „Snorą“, patyrė didžiulius nuostolius. Ir, neabejoju, patirs dar daugiau, nes valstybės įgalioti asmenys abejingai žiūri, kaip švaistomas turtas, ir nesiima reikiamų veiksmų.