Iš Frankfurto knygų mugės - tuštesnėmis sąskaitomis, bet pilnomis galvomis idėjų.

Tęsinys. Pradžia vakar dienos "Vakarų eksprese".

Vakar "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad iš Tarptautinės Frankfurto knygų mugės sugrįžo trijų uostamiesčio leidyklų (S. Jokužio leidyklos spaustuvės, "Libra Memelensis", Klaipėdos universiteto leidyklos) atstovai, pasaulinės reikšmės kultūriniame renginyje pristatę Klaipėdoje leidžiamas knygas. Vakar pasidalinę įspūdžiais apie mugės atidarymą, ekspoziciją, Lietuvos prisistatymą joje, šiandien leidėjai Saulius Jokužys ir Kęstutis Demereckas pasakoja skaitytojams apie klaipėdietiškų leidyklų sėkmę ir jų produkcijos pripažinimą, ir apie tai, ką nutyli kiti mugėje dalyvavusieji.

Kodėl ne Klaipėdos kraštas?

Daugelis klaipėdiečių prieš Tarptautinę Frankfurto knygų mugę stebėjosi, kodėl garbės viešnios Lietuvos prisistatymo programoje neįtraukta Prūsijos, Klaipėdos krašto - istorinio ir geografinio tilto tarp Lietuvos ir Vokietijos tema. VšĮ "Dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje organizacinis komiteto" direktorė R. Drazdauskienė šį klausimą nutylėjo. Ką jūs apie tai manote?

Kęstutis Demereckas: Kalbėjome apie tai su viceministre Marčiulionyte. Ši tema buvo siūlyta Frankfurto knygų mugės organizatoriams, tačiau jie lengviau pasirinko žydų holokausto temą. Pasirodo, Prūsijos, Klaipėdos krašto tema Vokietijoje dar labai skaudi. Juolab, kad tuo pačiu metu Europoje buvo sprendžiamas Karaliaučiaus klausimas.
Buvome nusiminę, kad Lietuvos leidyklų ekspozicijoje Klaipėdos stendas buvo pačiame gale, tačiau ekspozicija buvo taip keistai apsukta, kad įėjus pro pagrindinį įėjimą - pirmiausia buvo matomi būtent mūsų leidiniai. Todėl prie mūsų stendo prieidavo žymiai daugiau žmonių, nei prie kitų Lietuvos leidyklų.

Kas žino Lietuvą, žino ir Neringą

- Ką iš Klaipėdos leidyklų pristatytų leidinių lankytojai čiupo pirmiausiai?

K. D.: Leidyklos "Libra Memelensis" stende populiariausias buvo fotografijų albumas apie Neringą. Nesvarbu iš kokios šalies žmogus, jei jis girdėjo apie Lietuvą, tai girdėjo ir apie Neringą. Turėjome progos dar sykį įsitikinti, kad Neringa yra toks stebuklas, kuriuo Lietuva gali didžiuotis prieš visą pasaulį. Mugės lankytojams buvome išleidę ir mažytę dovanėlę - 2003 m. stalo kalendoriuką su Neringos fotografijomis.
Saulius Jokužys: Mūsų leidykla taip pat buvo išleidusi krūvą mažų kalendoriukų įvairiomis temomis. Taip pat pirmiausia dingo kalendoriukai su Neringos fotografijomis.

Klaipėdoje - aukšta spaudos kultūraK. D.: Klaipėdos universiteto leidyklos pristatyti leidiniai susilaukė išskirtinio akademinės visuomenės dėmesio. Leidėjai net iš Malaizijos konsultavosi su šios leidyklos direktore Lolita Zemliene, kaip leisti jūrinių terminų žodyną. Jie nori išleisti tokį patį anglų-malaiziečių kalbomis.Vokietijoje gyvenančios lietuvaitės teiravosi antrojo A. Stanevičiaus išleistos poezijos knygos "Mudviejų vakaras" tomo. Taip pat paklausą turėjo ir jo fotografijų albumai.S. J.: Daugelis leidėjų, apžiūrinėdami mūsų stendą, o taip pat ir kitų Lietuvos leidyklų produkciją, stebėjosi spaudos kultūra, gyrė leidinių dizainą, technologijas. Patys vokiečiai neįpratę prie tokių kokybiškų leidinių, nes ten leidėjai labai paskaičiuoja, kiek verta knyga. O mes viską darome labai sąžiningai ir kruopščiai.K. D.: Net keista, bet priekaištų jokių negavome.

Išpirko viską

- Ar mugėje vyko prekyba knygomis?

S.J.: Frankfurto knygų mugė - pasaulio kultūros elito forumas, ne knygų turgus. Tik paskutinėmis mugės dienomis po pietų buvo galima parduoti atsivežtus leidinius ir nusipirkti tai, kas patiko. Visos Klaipėdos leidyklos per tas kelias valandas pardavė viską, ką atsivežė.
Mūsų leidykla už simbolinę 1 euro kainą pardavinėjo į vokiečių kalbą išverstą lietuvių pasaką "Eglė žalčių karalienė". Atgal parsivežėme tik kelis reklaminius egzempliorius.
Pribloškė lietuvių išeivių, norėjusių įsigyti "Eglę žalčių karalienę" lietuvių kalba, antplūdis. Nebuvome jam pasiruošę, knygas atvežėme vokiečiams ir užsieniečiams. O turėjome fanų, knigofilų lietuvių, šišioniškių, atvykusių į mugę iš toliausių Vokietijos miestų.
K. D.: Dalį knygų kiekviena leidykla padovanojo lietuviškajai Vasario 16-osios gimnazijai.

Atrado ne tik pasaulis, bet ir Didžioji Lietuva

Vykote į mugę savarankiškai, patys mokėjote už ekspozicijos plotą, kelionę. Koks buvo vilniečių leidėjų, kurie gavo paramą iš valstybės, santykis į jus?

K. D.: Iš tiesų, už visų trijų uostamiesčio leidyklų ekspozicijos plotą mugėje mokėjo Saulius Jokužis. "Libra Memelensis" ir Klaipėdos universiteto leidykla jam labai dėkingos už tokį palaikymą ir paramą, nes nedidelės mūsų leidyklos nebūtų sukrapščiusios tiek pinigų. 6 tūkst. litų, kuriuos išleidome kelionei "Librai Memelensis" - labai daug. Už tokią sumą jau butų galima išleisti nedidelę vaikišką knygelę.
S. J.: Grįžome tuštesnėmis sąskaitomis, tačiau pilnomis galvomis naujų idėjų ir pasiūlymų. Iš tikrųjų, tokios kelionės turėtų būti remiamos, juk mes Frankfurte atstovavome Lietuvai ir Klaipėdai.
Mūsų, klaipėdiečių, trijų leidyklų dalyvavimas Frankfurto knygų mugėje atvėrė akis ne tik vokiečiams bei pasauliui, bet ir Didžiajai Lietuvai.
Nustebinome vilniečius, kurie užrietę nosis, kad mes esame ir be jų pagalbos leidžiame leidinius, kurių spektras nuo žodynų iki meno albumų. Vilniuje dauguma leidinių yra valstybės dotuojami. Mes negauname beveik nė vienos dotacijos, viską darome iš savo išskobtų idėjų.
K. D.: Ne vienas sakė: "Kokios gražios klaipėdiečių knygos". Beje, mugėje nebuvo leidinių iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Tik Vilnius, Vilnius ir dar kartą Vilnius, šalia kurio mes tikrai atsistojome mūru.
Pamenu, kai pirmą kartą 1999 m. Tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje bendroje lietuvių knygų ekspozicijoje Klaipėdai turėjo atstovauti "Libra Memelensis" leidykloje išleistas albumas "Klaipėdos uostas" - mes vėliau atskridę ekspozicijoje savo leidinio neradome. Kai paklausėme vilniečių, tada ištraukė iš kažkokios spintelės ir padėjo. Šiemet vien leidyklos "Libra Memelensis" išleistos 7 knygos pateko į pagrindinę Lietuvos knygų ekspoziciją. Mums tai labai svarbus faktas.
S. J.: Kiekvienas kovoja už save. Jei neturi palaikymo, protekcijos gali būti nustumtas, užkištas į tamsesnę kertelę. Mes nesame įpratę kovoti, o reikia. Šiemet mes tai padarėme.

Nėra knygos apie A. Sabonį?

- Ko, jūsų nuomone, trūko Lietuvos leidyklų ekspozicijoje?

K. D.: Šiaip sau, neteikdami tam didesnės reikšmės, į mugę nusivežėme pluoštą turistinių informacinių-reklaminių leidinukų apie Klaipėdos rajoną, Šilutę, Šilalę ir nustebome, kad lankytojai juos labai vartė. Lietuviai išeiviai ieškojo gimtųjų vietų, rodė jas mums. Vengrai, vokiečiai leidėjai domėjosi, kaip mes darome tokio pobūdžio leidinius.
Informacinės leidybos sritis nebuvo pakankamai atspindėta Lietuvos ekspozicijoje, mugės lankytojai pasigedo daugiau tokio pobūdžio leidinių. Mano nuomone, trūko albumų, knygų, pristatančių Lietuvą kaip turizmo šalį, kurios pasididžiavimas - graži natūrali gamta.
Daug kas prašė nors vieno leidinio apie Arvydą Sabonį, "Žalgirį". Vilniečiai A. Sabonio nereklamavo, atvedė pas mus. O mes, klaipėdiečiai, net nežinome, ar yra tokių leidinių apie garsiausią pasaulyje lietuvį.

Sudomino vaikų literatūra

- Mugės metu užsimezgė kontaktai, iš kurių galima tikėtis konkretaus rezultato?K. D.: Labai svarbu, kad visos mugėje dalyvavusios leidyklos įtrauktos į pasaulinį katalogą, į Lietuvos meno leidinių, geriausių knygų, vaikų literatūros katalogus. Pavyzdžiui, vaikų literatūros kataloge įtraukta informacija apie dvi "Libra Memelensis" leidykloje išleistas N. Kepenienės knygas. 1999 m. N. Kepenienės knyga "Džiovintas debesėlis" pripažinta antra geriausia knyga, 2001 m. "Po riestainio saule" - geriausia vaikiška knyga Lietuvoje.Mugės metu užsimezgė kontaktai su anglų, vokiečių leidėjais, kuriuos sudomino šios knygos. Tikimės, kad šios jos bus išverstos į kitas kalbas ir pradės savo kelią į platesnę tarptautinę auditoriją, nes jos to vertos.S. J.: Mugėje įgavome naujos patirties apie knygų marketingą. Užsimezgė labai daug kontaktų su kitų šalių leidėjais. Tikimės, kad jų dėka S. Jokužio leidykla-spaustuvė pateks į prestižinių Europos leidyklų sąrašą.Ir dar supratome, kad į Frankfurto knygų mugę reikia važiuoti kiekvienais metais ir dirbti, kad pasaulis apie mus žinotų dar ir dar daugiau.

Ačiū už pokalbį.