"Sunkūs ir todėl, kad jautriai reaguoju į Lietuvos žmones slegiančius sunkumus ir nemoku likti abejinga kito žmogaus skausmui. Sunku buvo ir todėl, kad teko eiti atsakingas pareigas tokiu nelengvu metu. Dažnai nepagailiu priekaištų ir sau, kad gal ne viską padariau siekdama sugrąžinti žmonių pasitikėjimą Seimo institucija, nors tikrai dėjau nemažai pastangų",- interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė apgailestavo, kad nepavyko sustabdyti ir per kelias ankstesnes Seimo kadencijas įsibėgėjusio įstatymų "gamybos" konvejerio, ir pakeisti per du dešimtmečius į sąmonę įaugusios mados, kai Seimo darbas ir Seimo nariai buvo vertinami pagal priimtų projektų kiekybę, o ne kokybę.
Tačiau, I. Degutienės nuomone, yra ir teigiamų dalykų: Seimas tapo drausmingesnis, praktiškai nebeliko abejotinos naudos komandiruočių, nebeliko ir piktnaudžiavimo naudojant parlamentinei veiklai skirtas lėšas, o po šio rudens greičiausiai bus išgyvendintas ir kartais pasitaikęs piktnaudžiavimas balsuoti ne savo vardu.
- Kaip vertinate Seimo ir Vyriausybės 2010-aisiais nuveiktus darbus?
- Baigiantis metams visi peržvelgiame nueitą kelią. Įvertiname ir pavykusius, ir mažiau pavykusius dalykus. Keliais sakiniais apžvelgti ir įvertinti visų metų darbus yra neįmanoma. Reikėtų imti kiekvieną jų atskirai ir vertinti atsižvelgiant į visas aplinkybes. Apie tai šiomis dienomis kalba ir, matyt, dar nemažai kalbės politologai, ekonomistai, apžvalgininkai. Tačiau esu įsitikinusi, kad geriausią vertinimą asmeniškai pasidarys kiekvienas Lietuvos žmogus, kiekvienas rinkėjas.
Jei reikėtų vertinti 2010-uosius tik iš šios dienos pozicijų: besibaigiantys metai buvo labai nelengvi visiems. Tiesa, pavyko sustabdyti ekonominį kritimą žemyn, bet nepavyko sustabdyti emigracijos ir sumažinti nedarbo. Ir tai yra liūdnos metų žinios. Tačiau 2010-aisiais buvo suformuluotas strategiškai svarbus valstybės uždavinys - sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai pabrėžiu, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad be energetinės nepriklausomybės nebus ir visiškos politinės nepriklausomybės. Tikiuosi, kad ateinantys metai leis žengti ir tolesnius svarbius žingsnius energetikos sektoriuje, bei, įveikus geopolitines kliūtis, pasiekti tikrai esminių permainų stiprinant ir energetinį, ir politinį, ir ekonominį savarankiškumą.
Tačiau šiomis paskutinėmis 2010-ųjų dienomis norėčiau atkreipti dėmesį į pavykusius dalykus, į pasiekimus, nes ir šiaip visa kasdienybė dažniausiai yra persmelkta blogų naujienų, skandalų. O geras žinias pernelyg greitai pamirštame.
O juk šiais metais minėjome labai svarbių Lietuvos istorijos mūšių jubiliejus - Durbės 750-ąsias ir Žalgirio 600-ąsias metines. Šventėme ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos 20-ąsias metines. Visose šiose šventėse teko vienaip ar kitaip dalyvauti, ir šie minėjimai tikrai suteikė daug vilčių. Nes jose, dar kaip niekad iki šiol, aktyviai ir gausiai dalyvavo jaunimas.
Tokios datos ir tokie minėjimai rodo, kad lietuvių tauta ir valstybė turi ilgą ir turiningą istoriją, kad, nepaisydami sunkumų ir priespaudos, sugebame išlikti ir būti orūs bei garbingi. Šiandien tai ypač matoma mūsų dabartį lyginant su kita Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dalimi, su Baltarusija, kuri šiomis dienomis išgyvena tokius skausmingus įvykius ir kurią nuo Lietuvos skiria tokia visomis prasmėmis ryški geopolitinė riba.
Taigi 2010-ieji: mes išlikome, mes pratęsėme savo tūkstantmetę valstybingumo istoriją, mes paminėjome 20-ąsias atkurtos valstybės metines. Galiausiai net ir pamatėme šviesą ekonominio sunkmečio gale ir būdama nedidelė valstybė aplenkėme daugybę galingų valstybių pasaulio krepšinio čempionate. Trečia vieta pasaulyje - dar vienas laimėtas simbolinis šių laikų Žalgirio mūšis.
- Kokie Jums asmeniškai buvo 2010 metai?
- Prisipažinsiu: man asmeniškai besibaigiantys metai buvo ir sunkūs, ir reikšmingi. Sunkūs ir todėl, kad jautriai reaguoju į Lietuvos žmones slegiančius sunkumus ir nemoku likti abejinga kito žmogaus skausmui. Sunku buvo ir todėl, kad teko eiti atsakingas pareigas tokiu nelengvu metu. Dažnai nepagailiu priekaištų ir sau, kad gal ne viską padariau siekdama sugrąžinti žmonių pasitikėjimą Seimo institucija, nors tikrai dėjau nemažai pastangų.
Deja, bet nepavyko sustabdyti ir per kelias ankstesnes Seimo kadencijas įsibėgėjusio įstatymų "gamybos" konvejerio, ir pakeisti per du dešimtmečius į sąmonę įaugusios mados, kai Seimo darbas ir Seimo nariai buvo vertinami pagal priimtų projektų kiekybę, o ne kokybę.
Bet yra ir teigiamų dalykų: Seimas tapo drausmingesnis, praktiškai nebeliko abejotinos naudos komandiruočių ir dabar jau girdim pasipiktinimą, kad Seimo valdyba po atidaus kiekvienos komandiruotės aptarimo priima sprendimus nepritarti abejotinos naudos ir tikslingumo išvykoms. Nebeliko ir piktnaudžiavimo naudojant parlamentinei veiklai skirtas lėšas, o po šio rudens greičiausiai bus išgyvendintas ir kartais pasitaikęs piktnaudžiavimas balsuoti ne savo vardu, bet naudojantis kito Seimo nario kortele. Manau, išnyks ir noras atostogauti plenarinių posėdžių metu, kaip kad kartais būdavo iki šiol.
Labai džiaugiuosi, kad Seimo nariai vis labiau suvokia, jog, be įstatymų leidybos, jie turi ir kitą labai svarbią priedermę - parlamentinę kontrolę, nors čia dar reikia daugiau laiko šiam susivokimui įtvirtinti ir išplėsti. Kita vertus, šie metai man asmeniškai labai reikšmingi ir laimingi tuo, kad susilaukiau dar dviejų anūkų - metų pradžioje ir metų viduryje.
- Ko tikitės naujais 2011 metais? Kada, Jūsų nuomone, pagerės Lietuvos žmonių gyvenimas? Ar matote 2011 metais šviesą tunelio gale?
- Tikiuosi, kad kitąmet bent kiek sumažės emigracija ir nedarbas. Tikiuosi matyti daugiau šypsenų visų Lietuvos piliečių veiduose, nes tikrai matau šviesą ekonominės krizės gale. Labai tikiuosi, kad kitąmet skirsime žymiai daugiau dėmesio dvasinėms ir kultūros vertybėms. Visa tai mus įpareigoja kitąmet labai svarbaus valstybės dvasinio virsmo - Sausio įvykių 20-ųjų metinių paminėjimas. Susigražinę tų laikų dvasios stiprybę būsime pajėgūs nuversti kalnus.
- Ko norėtumėte palinkėti sau ir valdžiai 2011 metais?
- Mano palinkėjimas skirtas ne valdžiai, bet visiems Lietuvos žmonėms. O kaip ir sakote: geriausia linkėti kitiems to, ko norėtum, kad linkėtų ir tau. Tad linkiu svarbiausių mūsų gyvenimo prieskonių: tikėjimo, vilties ir meilės. Ir dar kaip buvusi daktarė pridurčiau - geros sveikatos.
Suprantu, kad dar tikrai ne pats lengviausias metas. Tačiau prisiminkime savo senelių ir tėvų patirtį, prisiminkime dar ir labai nesenus mūsų pačių išgyventus laikus: praėję lagerius, Sibiro atšiaurumus, blokadas, sudėtingiausius socialinius, politinius, visuomeninius ir ekonominius virsmus, atlaikysime ir šią pasaulinę krizę. Juolab pamažėl viskas aplink šviesėja. Juk ir tamsiausias metas būna prieš aušrą. Esu tikra, kad didžiausios tamsumos jau praeityje ir diena po dienos sulauksime vis daugiau šviesos, ne tik gamtoje, bet ir mūsų visų kasdienybėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą