Ir lietuviai, ir kiti europiečiai pagrindinėmis ES problemomis laiko imigraciją ir terorizmą

„Eurobarometro" apklausos duomenimis, imigracija išlieka dažniausiai tiek lietuvių, tiek kitų europiečių nurodoma problema, iškylanti Europos Sąjungai (53 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių). Daugiau kaip pusė - 67 proc. europiečių pritaria bendrajai ES migracijos politikai. Terorizmas yra antra dažniausiai nurodoma problema (48 proc. lietuvių ir 39 proc. europiečių). Terorizmas minimas daug dažniau nei ekonominė padėtis (19 proc., sumažėjo 2 procentiniais punktais), valstybių narių viešųjų finansų padėtis (16 proc., sumažėjo 1 procentiniu punktu) ir nedarbas (15 proc., sumažėjo 2 procentiniais punktais).

Paprašyti įvardinti, kokios yra didžiausios problemos, iškylančios Lietuvai, daugiau kaip pusė (59 proc.) lietuvių nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą, antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra mokesčiai (25 proc.).

Europiečių, sakančių, kad pasitiki Europos Sąjunga, dalis, palyginti su 2015-ųjų rudeniu, padidėjo 1 procentiniu punktu, iki 33 proc. Tuo tarpu lietuvių, pasitikinčių Europos Sąjunga, dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu, tačiau išlieka palyginti didelė - 58 proc. Vidutinis pasitikėjimo nacionalinėmis vyriausybėmis lygis išliko stabilus - 27 proc. europiečių ir 24 proc. lietuvių.

Lietuviai yra vieni optimistiškiausiai Europos Sąjungos ateitį vertinančių europiečių - 66 proc. Didžiausia dali optimistiškai Europos Sąjungos ateitį vertinančių respondentų gyvena Airijoje (77proc.), Rumunijoje (70 proc.) ir Maltoje (67 proc.). Pesimistiškiausiai Europos Sąjungos ateitį vertina graikai (28 proc. nusiteikę optimistiškai ir 70 proc. pesimistiškai)

Apklausos duomenimis, didžiausiu Europos Sąjungos laimėjimu dauguma tiek europiečių, tiek lietuvių nurodo laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ES - 77 proc. lietuvių ir 56 proc. europiečių. Antroje vietoje yra taika tarp Europos Sąjungos valstybių narių (57 proc. lietuvių ir 55 proc. europiečių).

Kaip ir ankstesnėje 2015 m. lapkričio mėn. atliktoje apklausoje, šios apklausos duomenys rodo, kad europiečiai pritaria Europos Komisijos nustatytoms prioritetinėms sritims. 79 proc. europiečių ir net 93 proc. lietuvių bei 95 proc. latvių pritaria laisvam ES piliečių judėjimui, kad jie galėtų gyventi, dirbti, studijuoti ir užsiimti verslu bet kurioje ES šalyje. Lietuviai su švedais labiausiai iš visų europiečių pritaria ES bendrajai skaitmeninei rinkai (56 proc. europiečių ir 72 proc. lietuvių bei švedų).