Ir lietuviai arklieną valgė vietoj jautienos

Už arklieną ačiū kaimynams

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad arklienos rasta trijų rūšių konservuose: „Troškintos jautienos“, „Troškintos jautienos skardinėje“ ir „Turistų pusryčiuose iš jautienos“. Konservais su arkliena buvo prekiaujama didžiuosiuose prekybos centruose (rasta beveik 30 tūkst. dėžučių).

Konservus gamino Latvijos bendrovė „Kursu Zeme“. Beje, tai jau antroji latvių bendrovė, kuri į rinką tiekė klastotos mėsos gaminius. Prieš kelias dienas Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba arklienos aptiko ir perdirbėjo „Forever“ produkcijoje, nors ant šių produktų etikečių duomenų apie minėtą mėsą nebuvo nurodyta.

J.Milius: tai - kriminalas

VMVT direktorius Jonas Milius vakar pranešė, kad bendrovei „Kursu Zeme“ uždrausta į Lietuvos rinką tiekti produkciją. Informacija apie suklastotą jautieną perduota Europos skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemai (RASFF).

Tarnybos vadovas sako, kad ši įmonė turėtų sulaukti rimtų sankcijų iš atsakingų Latvijos institucijų, nes tai - kone kriminalinis nusikaltimas.

„Kai kurie mano, kad tai išpūstas skandalas. Tačiau mums atrodo, kad tai rimtas signalas. Tai vartotojų apgaudinėjimas. Tai ženklinimo ir ne tik ženklinimo pažeidimai, nes ta arkliena nebuvo perėjusi veterinarinės sanitarinės kontrolės. Mes nežinome, ar tai buvo sergantys arkliai, ar buvo naudojami antibiotikai. Negalime kišti galvos į smėlį ir sakyti, kad nebuvo nieko baisaus“, - kalbėjo J.Milius.

Šiuo metu atliekami laboratoriniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar konservuose naudota arkliena buvo saugi - t.y. ar tai nebuvo sergančių gyvulių mėsa.

„Yra dvi žalos: viena dėl saugos, o kita - moralinė. Kaip vartotojas, aš turiu žinoti, ką valgau. Pavyzdžiui, gal aš nenoriu valgyti savo draugo - žirgo, kurį aš myliu?“ - retoriškai klausė VMVT vadovas.

Tiesa, suklastotos mėsos Lietuvoje gali būti ir daugiau. Tarnyba yra atrinkusi 50 maisto produktų mėginių, siekiant išsiaiškinti galimus jų sudėties klastojimo atvejus.

Kol kas ne visų tyrimų rezultatų sulaukta. Pavyzdžiui, dar nebaigti jautienos konservų iš Prancūzijos, Olandijos tyrimai. Pasak Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko, tikrinami visi produktai, kurių sudėtyje yra jautienos: konservai, koldūnai, įvairios lazanijos, makaronai su mėsa, sultiniai, kuriuose yra jautienos ir kt.

Kitose ES šalyje sufalsifikuotos mėsos daugiausia aptikta šaldytuose produktuose, pavyzdžiui, lazanijoje, įvairiuose padažuose su jautiena.

Be Lietuvos, suklastotos jautienos atvejai nustatyti Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Belgijoje, Airijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Slovakijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Kipre, Graikijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje ir Latvijoje.

Skonis kaip jautienos

Arkliai Latvijoje buvo skerdžiami keturiose skerdyklose. Vien per praėjusius metus kaimynėje šalyje paskersta 416 arklių. Beveik pusė jų atiteko įmonei „Forever“, o kiek arklienos įsigijo įmonė „Kursu Zeme“, kol kas neaišku.

Lietuvoje arklius skerdžia tik viena įmonė - „Agrovet“. Ją patikrinę, inspektoriai pažeidimų nerado.

Pasak J.Miliaus, lietuviai arklių skerdieną veža į kitas ES šalis, pavyzdžiui, Italiją, kurioje ši mėsa laikoma delikatesu.

Lietuvoje taip pat galima rasti arklienos gaminių - viena Lietuvos įmonė gamina „Totorišką dešrą“ iš arklienos.

VMVT vadovas teigia, kad arkliena yra palyginti sveika mėsa: „Apskritai arkliena laikoma labai sveika mėsa, nes tai žolėdis gyvūnas, maitinasi sveikai“.

Arklienos skonis panašus į jautienos, todėl pirkėjas, vietoj jautienos įsigijęs ir suvalgęs arklienos, gali to taip ir nesužinoti. Ypač tokiais atvejais, kai į gaminį pridedama daug prieskonių.

Gamintojai tyčiojasi

J.Milius stebisi, kad maisto krizės Europoje nesibaigia, o jų pastaruoju metu buvo išties nemažai: „Kažkodėl nepasimoko iš tų pamokų, kurios buvo. Tai kempinligės skandalas, dioksino skandalai, paukščių gripo, E.coli bakterijos, roto viruso, maisto klastočių skandalai, kaip indiška buivoliena, čekiškas alus, lenkiška techninė druska, dabar arkliena, kiaušinių milteliai iš Lenkijos, žiurknuodžiai“, - vardijo tarnybos vadovas.

Jo įsitikinimu, pats laikas griežtinti maisto gaminių kontrolę visoje Europoje. Šiuos klausimus ketinama kelti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

„Galbūt liberalizmo per daug šioje maisto kontrolės grandinėje. Galbūt todėl, kad nėra tokios baudžiamosios atsakomybės verslui, kuris falsifikuoja produktus“, - sakė J.Milius, pridurdamas, kad bausmės už pažeidimus turi būti didinamos.

„Produktų atvežimas į Lietuvą iš kitų šalių - tai tas pats, kas atvežimas iš Alytaus ar Klaipėdos. Prekių judėjimas yra laisvas, todėl mes turime kontroliuoti“, - sakė jis.

J.Miliaus teigimu, Lietuva tapo prekių judėjimo centru. Per mūsų šalį iš trečiųjų šalių keliauja gaminiai į Vakarų, Rytų Europą, todėl tai verčia mus pasitempti. „Esame kaip tiltas į Europą. Per mus patenka daug produktų. Tačiau Lietuva dar niekada nėra nuvylusi kitų valstybių dėl savo produktų. Mes eksportuojame produktus į 128 valstybes ir iki šiol jokių skandalų nebuvo“, - sakė jis ir patarė drąsiai pirkti lietuviškus gaminius, nes jie yra patikimi, saugūs ir kokybiški.

Rinkimės prekę lietuvišką

„Dar yra ir toks nacionalinis klausimas. Pavyzdžiui, vokiečiui ar prancūzui įsiūlyti mūsų lietuvišką dešrą yra labai sudėtinga, nes jie valgo savo produkciją, savų gamintojų. Taip ir mes turime pasitikėti savo produkcija“, - šypsojosi J.Milius.

FAKTAI

1 faktas

Arklienos skandalas prasidėjo dar sausio viduryje, kai išaiškėjo, jog „Tesco“ ir „Iceland“ prekybos tinklų parduotuvėse (Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje) buvo pardavinėjami ne jautienos, o arklienos mėsainiai. Nustatyta, kad arkliena sudarė beveik trečdalį visos mėsainių mėsos.

2 faktas

Po to sekė Šveicarija. Vasario 13 d. Šveicarijos prekybos tinklas „Coor“ pranešė, kad aptiko arklienos parduodamoje lazanijoje. Skandalas išplito ir po Vokietiją, Prancūziją. Prancūzijoje gamintojų „Findus“ ir „Comigel“ produkcijoje rasta arklienos priemaišų. Paaiškėjus, kad šaldyto maisto gamintojos vietoj nurodomos jautienos naudojo arklieną, jų pusgaminiai iš prekybos buvo išimti Švedijoje bei kitose šalyse. Skandalas tiek įsisiūbavo, kad šalys paniškai ėmė ieškoti arklienos jų rinkoje parduodamoje produkcijoje.

3 faktas

Maisto pramonės milžinė „Nestle“ savo gaminiuose taip pat rado arklienos. Šių galvijų DNR buvo rasta makaronų su jautiena produktuose. Į Lietuvos rinką minėti produktai nepateko.

4 faktas

Kilogramas jautienos skerdienos iš augintojų Europoje superkamas maždaug po 4 eurus (13,8 lito), o arklienos - ne daugiau nei už 1 eurą (3,45 lito). Nieko keista, kad taupydami gamintojai nusprendė sukčiauti.

5 faktas

Pernai spalį Švedijoje buvo kilęs skandalas dėl suklastotos jautienos. Tiesa, tąkart vietoj jos buvo naudojama kiauliena. Švedijai mėsą tiekusi Vengrijos įmonė kiaulieną paprasčiausiai nudažė maistiniais dažais.

6 faktas

Daugiausia arklienos pasaulio rinkai kasmet patiekia Meksika, Kinija ir Kazachstanas. Bet daugiausia jos suvartojama Kinijoje, Meksikoje, Rusijoje, Italijoje.

7 faktas

Lietuvoje 2012 metais buvo paskersti 1887 arkliai. 2011 metais - 2023 arkliai. O nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų Lietuvoje paskerstas 8351 arklys. Per dešimtmetį šalyje paskerdžiamų arklių skaičius išaugo 377,4 karto.