Indija - visam gyvenimui....

Pabaiga. Pradžia balandžio 12 d.

Paskutinis straipsnis apie Indiją skirtas tiems, kurie pasiryžę keliauti į šią šalį. Jame - apie tai, su kuo neišvengiamai susidursite.

Svarbiausia - neskubėti

Savarankiškai į Indiją neverta keliauti trumpesniam laikui nei mėnuo. Norint kuo daugiau pamatyti per kelias savaites teks laikytis labai greito tempo. Skubėdami ne tik nepajusite Indijos dvasios, visos transporto priemonės būtinai vėluos bent po pusę paros, garantuotai turėsite daug nemalonumų. Azija - ne Vakarai. Ten laikas matuojamas kitaip, ten niekas neskuba ir vakarietiški tempai ten neįmanomi.
Tiesa, už 5-6 tūkst. Lt galima keliauti su agentūros pagalba į Indijos pietus ir kelias savaites drybsoti Gojos paplūdimyje. Tačiau visada saulėtų paplūdimių esama ir arčiau, ir pigiau pasiekiamų.
Yra dar vienas patogus turistams, neturintiems daug laiko, variantas pamatyti šalį. Tik atvykus į Delį (Pahargandžo rajone) galima kreiptis į kelionių agentūrą. Kelionių organizatoriai pasiūlys tikrai įdomų ir kliento poreikius tenkinantį maršrutą džipais. Tiesa, tokia kelionė nepigiai kainuos.
Turizmo sezono pikas Indijoje - lapkričio-gruodžio mėnesiai. Tuo metu geriau nekeliauti, nes žmonių ten ir taip per daug, be to visos paslaugos kainuoja nuo 10 iki 100 kartų brangiau nei vasario-kovo mėnesiais. Būtent šiuo laiku į Indiją važiuoti geriausia. Oro temperatūra šiais mėnesiais svyruoja nuo 20 iki 28 laipsnių šilumos dieną, naktį - nuo 10 iki 20. Taigi nėra šalta ištrūkus iš speiguotos lietuviškos žiemos, ir nekaršta. Beje, kovo mėnesį jau galima nukakti ir į Indijos šiaurę - Himalajus. Nors dažniau šią sritį keliautojai renkasi pasibaigus liūčių sezonui - liepos-rugpjūčio mėn.

Tik su "Lonely planet"

Į Indiją negalima keliauti nepasiruošus. Netikėkite absoliučiai tuo, ką jums papasakos žmonės jau buvę Indijoje. Kiekvieno atvykusiojo į šią šalį patyrimas vis kitoks. Indai sako, kad jis priklauso nuo svetimšalio karmos. Vieniems viskas klostosi labai gerai, sekasi, kitiems kiekviename žingsnyje tenka įveikinėti įvairiausias kliūtis, susidurti su keisčiausiais netikėtumais. Pirmas dalykas, kurį privalo įsigyti į Indiją susiruošęs turistas - "Lonely planet" serijos knyga-informacinis gidas apie Indiją (anglų k.). Joje labai objektyviai pateikiam visa reikalinga informacija apie šalį. Su šia knyga Indijoje keliauja visi turistai. Be jo nežinosite nei kur verta važiuoti, kur gyventi, valgyti, ką aplankyti, nežinosite, kiek kas kainuoja ir būsite nuolatos apgaudinėjami. "Lonely planet" knygų neteko matyti Lietuvos knygynuose, ją galima įsigyti internetu www.lonelyplanet.com

Prabanga - karštas vanduo

Nesitikėkite Indijoje gyventi penkių žvaigždučių viešbučiuose su visais patogumais, buitine technika, vandens lovomis ir baseinais kieme. Žinoma, prabangių aukščiausios klasės viešbučių esama, tačiau juose apsigyventi tegali indų maharadžos raba arabų šeichai. Arbatos puodelis juose kainuoja brangiau nei para "Lonely planet" vakariečiams rekomenduojamame viešbutyje.
Indijos viešbučiai, kuriuose gyvena keliautojai, primena mūsų bendrabučius. Sąlygos juose gana kuklios. O ir ką norėti už 7-15 Lt. Kambaryje yra tik lova ir lentynos sienoje. Viešbučiuose dažnai esame dviejų tipų kambarių - su atskirais tualetais bei dušais ir bendrais, kuriais naudojasi kelių kambarių gyventojai. Jei duše yra karštas vanduo - labai gerai, nes dažniausiai jo nebūna. Patalynė paprastai būna įtartino švarumo, tad keliaujant į Indiją būtina pasiimti miegmaišį. Erzinanti smulkmena - indiškuose viešbučiuose nėra šiukšlių dėžių.
Per mėnesį laiko mūsų kambariuose buvo apsilankęs koks tuzinas uodų ir tik vienas gyvūnas - driežas...

Karalius karis

>Nežinau kodėl visi įsitikinę, kad maistas Indijoje - labai aštrus. Tai ne visai tiesa. Teko girdėti, kad maistas aštrus pietinėje Indijos dalyje, nes ten populiariausias prieskonis - čili pipiras. Tuo tarpu centrinėje Indijoje, kur mes lankėmės, pagrindinis prieskonis, be kurio neapseina nė vienas patiekalas - švelnusis karis. Neaštrūs ir kiti prieskoniai, dedami į maistą, - adžiros grūdeliai, nežinomų žolių mišiniai. Tiesa, patys indai namuose sau gamina kiek aštresnį maistą nei patiekiamas turistams kavinėse ir restoranuose. Turistiniuose miestuose bei miesteliuose visos viešojo maitinimo įstaigos savo meniu pritaikė prie vakariečių skonio. Juokingiausias tokio prisitaikymo pavyzdys - gatvėje kepami vegetariški hamburgeriai.
Daugelyje kavinių galima gauti ne tik indų virtuvės, bet ir tradicinių kinų, italų, žydų patiekalų. Pageidaujantiems bus patiekta ir mėsos, žuvies, kiaušinienės, kurių patys indai nevartoja. Tiesa, užsimanę vištienos kepsnio galite patekti į itin nemalonią situaciją. Būsite nuvesti prie narvelių, kuriuose šie paukščiai auginami, pasmerkti myriop tą, kurį norite suvalgyti.
Mums neteko matyti, kad kas nors Indijoje valgytų mėsą ar žuvį. Dauguma keliautojų visgi mieliau renkasi labai skanius, vegetariškus indų patiekalus. Jų racione dominuoja daržovių troškiniai, ryžiai, produktai iš buivolų pieno (kadangi karvės yra šventos, jos gyvena laisvai, neprižiūrimos ir nemelžiamos). Tik atvykusiesiems į Indiją rekomenduojama užsisakyti specialų tali. Tali - tai 5-6 skirtingi troškiniai, patiekiami į nedidelius skyrelius suskirstytoje didžiulėje metalinėje lėkštėje. Visa tai valgoma su indiška duona - iš miltų ir vandens tešlos iškeptais blynais - čiapačiais.
Vėliau atradome ypatingai skanų patiekalą - sūrį su kariu (caree chees). Karštą dieną Indijoje labai malonu atsigerti lasi. Lasi - tai raugintas buivolų pienas, patiekiamas natūralus (primena raugintą pieną) arba suplaktas su vaisiais (primena jogurtą).
Tiesiog gatvėje daug kur galima atsigerti šviežiai išspaustų sulčių arba nusipirkti beliašą primenantį vegetarišką užkandį. Tačiau bent jau pirmąją savaitę geriau nerizikuoti gatvėje pirkti maisto produktus, ypač didmiesčiuose. Taip pat geriau vengti nelupamų vaisių ir daržovių (obuolių, vynuogių). Ypač daug pavojų sveikatai kelia indiškas vanduo. Svetimšaliai gali gerti tik parduodamą mineralinį vandenį. Su juo reikia ir dantis plauti.

Bankomatas kaip popiežius

Liūdniausia ir linksmiausia istorijos, ištikusios mus Indijoje, buvo susijusios su pinigais. Iš pradžių man pavogė pinigus, po to - teko nusiimti pinigų nuo banko kortelės.
Keliaujant po Indiją pinigus reikia laikyti giliai paslėptus ir visada prie savęs. Jei įdėsi piniginę į rankinuką, arba nesunkų kelioninį krepšį - vieną sykį apsigraibysi šio turto netekęs. Man taip atsitiko traukinyje. Kol rankos buvo užimtos keliant kuprinę ant gulto, iš po nosies nušvilpė, rankinę... Negalima Indijoje turėti daugiau kaip vieną nešulį.
Kadangi ilgapirščių pasisavintoje rankinėje buvo dalis mano kelionės pinigų, jų pritrūkus teko ieškoti bankomato. Mokėti kortele Indijoje iki šiol nemadinga. Todėl ir bankomatai yra toli gražu ne visur. Sustoję didžiuliame mieste Agroje banko, kuriame būtų bankomatas ieškojome gerą valandą. Kai galiausiai suradome paaiškėjo, kad bankomatas kol kas nedirba - jame nėra pinigų. Beje bankomatas pastatytas atskiroje patalpoje ir saugomas kaip popiežius. Patekti į patalpą galima tik pakilus šarvuotiems vartams ir praleidus ginkluotiems policininkams.
Po gero pusvalandžio, kai bankomato atsargos buvo papildytos, mums vis tiek nepavyko nusiimti pinigų nei nuo "VISA Elektron", nei nuo "Mastercard" kortelių. Nors teoriškai tokią galimybę gudrusis aparatas suteikia. Vėliau paaiškėjo, kad indiškos kortelės - kitokios.
Problemą išsprendė banko tarnautojai. Už nemažą procentą jiems pavyko išgryninti reikiamą sumą be bankomato.

XX amžiaus stebuklai

Komiuterizacija Indijoje pažengusi ne ką daugiau nei Lietuvoje. Mažą interneto kavinę, kurioje būtų 4-5 kompiuteriai, atrasti bet kuriame mieste lengviau nei pas mus. Tik jose stovi žymiai senesni kompiuteriai ir ryšys - labai lėtas. Be to, niekada negali būti garantuotas, kad beliejant jausmus artimiesiems - staiga laiškas nedings. Taip atsitinka labai dažnai. Kompiuteriai genda nuo per didelio krūvio, arba tiesiog dingsta elektra.
Iš tiesų elektra Indijoje dingsta mažiausiai tris kartus per dieną. Niekas dėl to nesijaudina. Visi prie savo įstaigų turi elektrą gaminančius generatorius, varomus degalais.
Tokia tad egzotika Indijoje, neišvengiamai užklumpanti kiekvieną turistą.