Imunitetas tik laiką gaišina

- Seimas priverstas svarstyti netgi tokius klausimus, ar reikia atimti teisinę neliečiamybę iš parlamentaro privataus kaltinimo byloje. Ar tai nėra laiko gaišimas? Be to, juk net ne Seimo kompetencija vykdyti ikiteisminio tyrimo funkciją, - „Vakaro žinios“ kalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, teisininką Egidijų Bičkauską.

- Seimo nariai ir neturi vykdyti ikiteisminio tyrimo ar teismo funkcijos. Teisinis imunitetas skiriamas tam, kad prisidengiant kriminalinio pobūdžio veiksmais nebūtų siekiama politinių tikslų. Nes kartais išoriškai atrodo, kad tai kriminalinis veiksmas, o iš tikrųjų slepiasi politikai ir vyksta politinis susidorojimas. Todėl Seimas neturėtų daryti jokio tyrimo (akcentuoju - neturėtų, bet tai nereiškia, kad nedaro), o turi tik pateikti įvertinimą, ar už to neslypi tolesni politiniai tikslai. Ir jei už tų kriminalinių veiksmų neslypi politika, dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn neturi kilti jokių kliūčių.

Antras dalykas - taip, N.Puteikio atvejis yra mažareikšmis, Eligijaus Masiulio atvejis yra gerokai reikšmingesnis, nors dėl jo neliečiamybės ir nereikėjo spręsti, jis pats atsisakė mandato. Bet koks čia reikalas? Nežinau N.Puteikio bylos detalių, tačiau kaip žiūrėtume iš tos moters, kuri teisiasi su N.Puteikiu, pozicijų? Ar nekiltų pasipiktinimas, kad paprastas (nors aš nemėgstu to žodžio) žmogus dėl šmeižto turėtų bent jau atsiprašyti, o Seimo nariui nusispjauti?

- Bet galbūt pirmiausiai visus surinktus įrodymus turėtų įvertinti teismas ir, jei parlamentarui, teismo nuomone, grėstų laisvės suvaržymas, tik tada reikėtų kreiptis dėl seimūno neliečiamybės? Nes visi kiti veiksmai prieš jį galimi ir neatėmus imuniteto?

- Mano galva, jei prokurorai kreipiasi į Seimą, visi veiksmai jau atlikti ir jie turi pagrindo kreiptis dėl parlamentarų laisvės suvaržymo. Aišku, viskas priklauso nuo paties prokuroro, kuris užsiima tyrimu. Jis turėtų įvertinti, ar tai nėra prabanga, ar dėl kiekvieno niekalo verta gaišinti Seimą.

Dėl būtinybės kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo užsitęsia ikiteisminis tyrimas. Bet kas turėtų būti tas arbitras, ar reikia neliečiamybę atimti, ar ne? Manau, kad Seimas. Tik jis neturėtų kištis į patį tyrimą. Deja, dažnai kišasi. Nes Seimo nariams viskas labai įdomu, be to, jie įsivaizduoja, kad viską išmano, viską sugeba. O jei pirmiausia spręsti atiduotume teismui, tai prisiminkime, kiek viskas jame užtrunka. Kiek laiko truko, kol Viktoro Uspaskicho atžvilgiu buvo priimtas galutinis sprendimas? Bet kad parlamentarai per laikinosios komisijos darbą lenda į paties tyrimo esmę - tai tiesa. Ir tai nėra priimtina. O, pavyzdžiui, dėl N.Puteikio nemanau, kad kažkas blogo atsitiktų, jei jis atsiprašytų arba paprašytų panaikinti imunitetą.

- Dažnai Seimo nariai to ir prašo, bet pagal įstatymus vis tiek būtina sudaryti laikinąją komisiją.

- Jei protingas bus komisijos pirmininkas ir protinga komisija (nors, švelniai tariant, tai nedažnai nutinka), tai viskas bus labai greitai išspręsta.

- Kai kurie politikai piktinasi, kad E.Masiulis atsisakė Seimo nario mandato ir taip panaikino galimybę visuomenei per laikinąją tyrimo komisiją sužinoti, kuo jis konkrečiai yra kaltinamas. Ar galima tam užkirsti kelią? Gal galima sudaryti tyrimo komisiją ir mandato atsisakiusio parlamentaro atžvilgiu?

- Seimo valia sudaryti bet kokią komisiją. Aišku, ne konkrečiai dėl E.Masiulio, ne dėl jo imuniteto, nes tai prieštarautų Konstitucijai, bet, pavyzdžiui, dėl „MG Baltic“ galimos įtakos Seimo nariams. Prigalvoti galima visko. Apėjimą sugalvoti galima lengvai. Tik duok teisininkui - sugalvos. O dėl to, kad E.Masiulis atsiėmė mandatą... Jei jis būtų spardęsis, būtų galima mušti jį iš kitos pusės: kad dangstosi imunitetu. Kita vertus, Vytautas Gapšys mandato neatsisako, nes, manau, nebijo, kad laikinoji tyrimo komisija apie jį gali paskelbti ką nors labai baisaus. Man susidaro įspūdis, kad V.Gapšys jaučiasi labai stiprus ir mano, kad jo atžvilgiu dorojamasi politiškai, todėl jo veiksmai visai kitokie nei E.Masiulio. Kita vertus, sutikime su tuo, kad E.Masiulio atvejis buvo daug sudėtingesnis. Ir greičiausiai vienintelė alternatyva jam - ar tai buvo kyšis, ar neteisėtas finansavimas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“