Įkandus katei - stresas dėl skiepų

Visuomenės sveikata

Netikėtai įdrėskus laukinei katei ar įkandus šuniui nežinojimas, kur teikiama skiepijimo nuo pasiutligės paslauga, gali sukelti stresą. Deja, kur pirmiausia tokiu atveju reikia kreiptis, žino ir ne visų medicinos įstaigų darbuotojai.

Benamė katė penktadienio popietę klaipėdiečiui Aleksandrui įkando tada, kai šis ją, gulinčią gatvėje, norėjo pakelti ir nunešti į saugesnę vietą.

Išsigandęs žmogus kreipėsi į ne vieną medicinos įstaigą, prašydamas paskiepyti nuo pasiutligės. Tačiau, tvirtino jis "Vakarų ekspresui", - pagalbos iš medikų nesulaukė: vieni žiūrėjo į jį kaip į beprotį, teigė neturį vakcinų, kitos įstaigos buvo baigusios darbą. Maža to, Aleksandras tikino, esą nesulaukė iš jų nei patarimų, kur kitur galėtų kreiptis, nei užuojautos.

Ieškodamas kur galėtų būti paskiepytas, ponas sakė prasiblaškęs po miestą pusketvirtos valandos.

"Didesnio absurdo nesu matęs. Man buvo baisus stresas, o medikai ne padeda, o atsako, jog tai ne jų reikalas. Gal jie moka gydyti tik gonorėją?" - piktinosi vyriškis.

Galop vyriškis radęs pagalbą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), kai paskambino ten dirbančiam pažįstamam gydytojui.

Turėjo nusiųsti į ligoninę

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Kuznecova nustebo išgirdusi šią vyriškio papasakotą istoriją. Pasak jos, net 18 miesto medicinos įstaigų teikia skiepijimo nuo pasiutligės paslaugą. Galimas dalykas, kai kurios neturi vakcinos atsargų, bet turėjo žmogui paaiškinti, kur jis kitur galėtų pasiskiepyti.

Ištisą parą nuo pasiutligės skiepijama KUL, Klaipėdos apskrities bei Vaikų ligoninių priėmimo skyriuose. Ten turėtų kreiptis bet kuris žmogus, apkandžiotas ar apdraskytas gyvūno. Pirmiausia jo žaizdas įvertins ir sutvarkys chirurgas. Jei žmogus nukentėjo nuo laukinio ar šeimininko neturinčio gyvūno, ten pat jis bus paskiepytas pirmąja nemokama vakcina. Dėl kitų keturių skiepų jis turės kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jei gyvūnas, apkandžiojęs žmogų, turi šeimininką, skiepyti neskubama. Tuomet gyvūnas 14 dienų stebimas. Jei per tą laiką pasiutligės požymių nepastebima, skiepyti žmogaus nuo šios ligos nereikia.

Per praėjusius metus Klaipėdos mieste į medikus kreipėsi 366 žmonės, nukentėję nuo gyvūnų, dažniausiai - šunų. Per šių metų pirmąjį pusmetį - 145, tačiau imunoprofilaktika (skiepijimas) skirta tik 91 žmogui.

VSC specialistų duomenimis, uostamiestyje dar nebuvo užfiksuota nė vieno žmogaus, susirgusio pasiutlige ar nuo šios ligos mirusio. Lietuvoje žinoma keletas atvejų. Prieš porą metų mirė 42 metų vyras, kuriam šuo įkando poilsiaujant Indijoje. Žmogus į medikus kreipėsi per vėlai, po pusės metų, kai vakcinacija nebegalėjo padėti.

Žino ne visi

Kad ne visų medicinos įstaigų darbuotojai žino, jog nukentėjusiems nuo gyvūnų žmonėms pirmiausia reikia kreiptis į ligoninę, įsitikinome patys.

Paskambinę į "Lornos" registratūrą ir paklausę, ar galime jų įstaigoje pasiskiepyti nuo pasiutligės, išgirdome patarimą kreiptis į Imunoprofilaktikos tarnybą Naujojoje Uosto gatvėje.

Paskambinę ten, sužinojome, kad šioje tarnyboje galima pasiskiepyti profilaktiškai - medžiotojams ar vykstantiesiems į endemines šalis, - ir tokie skiepai yra mokami - vienas jų kainuoja 63 litus. Tačiau mums, neva apdraskytiems katės, buvo maloniai paaiškinta kreiptis į KUL Priėmimo skyrių.

UAB "Viloja" darbuotoja, telefonu pasiskundus, jog įkando katė ir paprašius paskiepyti, patarė kreiptis į Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą. Pastarojo centro registratorė pasakė, jog čia skiepijama tik iki 14 val., be to, pirmą kartą esą reikalinga skiepytis ligoninėje.

Genovaitė PRIVEDIENĖ