Idėjos, paskatinsiančios gimdyti

Svarbiausia - stabdyti korupciją

Užvakar prasidėjo antroji rinkimų į Seimą debatų per nacionalinę televiziją savaitė. Partijos šią savaitę diskutuoja apie demografiją. Pirmieji šia tema LRT studijoje prie pagrindinių mikrofonų pasisakė S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ atstovas Gediminas Navaitis, Darius Kuolys iš politinės partijos „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Rolandas Paulauskas bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos atstovas Naglis Puteikis.

Pasak N.Puteikio, kad ir kokias programas partijos sukurtų, kad ir kaip gražiai kalbėtų, viskas Lietuvoje susiveda į vieną paprastą dalyką - korupciją. Anot jo, ateina statybininkai, korporacijų savininkai, atneša politikams 106 tūkst. eurų kyšį ir susitvarko reikalus.

„Tada mokyklos pasidaro nebetinkamos mokytis, darželiai pasidaro nebetinkami arba visai neatsiranda, arba vietoj darželių statome niekam nereikalingus viadukus. Tai yra didžiausia Lietuvos problema. Kol nesugriausime korupcijos voratinklio, kol paliksime Seimo nariams imunitetus, visą laiką veiks šis siurblys, kuris griaus ir genialiausias programas“, - konstatavo N.Puteikis.

Didžiausia klaida

Lietuvos liaudies partijos vardu kalbėjusi keturių vaikų mama Angelė Kostogrizienė tvirtino, kad didžiausia klaida padaryta tada, kai buvo apkarpytos išmokos vaikams.

„Lietuva iki šiol nesuprato, kad investicijos į vaikus yra pačios saugiausios investicijos. Ir tenka pastebėti, kad Lietuva pamiršta rūpintis savo vaikais ir šeimomis, kuriose auga vaikai. Per sunkiausius krizės metus pirmiausia buvo paliesti vaikai ir iš jų atimtos išmokos. Tenka apgailestauti, kad vaikams šitos išmokos nebuvo sugrąžintos, o šeimos neparemtos“, - apgailestavo A.Kostogrizienė.

R.Paulauskas konstatavo, kad gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos ir mažėjančio gimstamumo.

„Ką mes matome pasaulyje? Kuo turtingiau gyvena visuomenė, tuo ji gimdo mažiau vaikų. „Aš“ pradeda dominuoti virš to „mes“, norisi daugiau pramogų. Taip, tai yra dėsnis. Socialinė apsauga žmogui yra garantuota valstybės. Ir kai tik ta apsauga susilpnėja, žmonės pradeda gimdyti daugiau vaikų. Aš tuo noriu pasakyti, kad problema yra gerokai gilesnė, nei šnekama, ir ją spręsti galima tik vadinamaisiais vaiko pinigais, o tai daro visos valstybės. Reikia visokeriopai remti šitą procesą“, - sakė R.Paulauskas.

Dėmesys tik mažėja

„Rimto rūpesčio jaunoms šeimoms Lietuvos valstybėje labai stinga. Per ketverius metus Lietuvos biudžeto įplaukos augo, biudžeto išlaidos padidėjo 14 proc., o šeimoms finansavimas sumažėjo 17 proc. Šiandien mes turime labai rimtai atsigręžti į šeimą, kurti rimtą jaunų šeimų palaikymo politiką. Svarbiausi dalykai būtų parama jaunoms šeimoms - ne tik 1 proc., nes šiandien socialinė parama pasiekia tik 1 proc. socialinės rizikos šeimų. Visų kitų šeimų nepasiekia. Labai svarbus ir būsto klausimas jaunoms šeimoms, bet čia neturime rimtų sprendimų. Svarbu reguliuoti darbo santykius, kad jaunos šeimos galėtų derinti darbą su vaikų priežiūra, bet, deja, naujasis Darbo kodeksas pablogino šeimų, auginančių vaikus, padėtį, o tai irgi yra smūgis demografijai“, - akcentavo D.Kuolys.

G.Navaitis sako, kad prastėjančią demografijos padėtį ir mažėjantį gimstamumą lemia trys priežastys: ekonominė politika, šeimos politika ir tai, kad pralaimime informaciniame kare, nes dalis Lietuvos visuomenės patikėjo kryptingai formuojama nuostata, kad Lietuva nėra sėkminga šalis.

Didinti reikia atsargiai

Pasak D.Kuolio, būtina didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus, - iki 300 eurų per mėnesį vienam asmeniui šeimoje, įteisinti 50 eurų išmokas vaikams iki 18 metų. N.Puteikis pridūrė, kad būtina į buvusį lygį atkurti ne tik vaikų, bet ir motinystės išmokas, nes kai jos buvo didžiausios, gimstamumas buvo pasiekęs bumą.

„Vaiko pinigai būtinai reikalingi, bet jie turi neviršyti tos ribos, kuri skatina iš esmės nesocializuotus žmones daugiau gimdyti ir iš to gyventi. Antras dalykas - tai gali paskatinti imigraciją. Ačiū Dievui, tai mums kol kas negresia“, - S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos vardu pareiškė signataras Audrius Rudys.

Labiausiai tuštėja provincija

Visų partijų atstovai atkreipė dėmesį, kad labiausiai tuštėja Lietuvos regionai. D.Kuolio nuomone, ES paramą reikia nukreipti į regionus, bet ne aikštėms, prabangos dalykams statyti, o kryptingai kuriant naujas darbo vietas žmonėms pagal jų gebėjimus. Taip pat jis įsitikinęs, kad verslas už darbo vietų kūrimą regionuose turėtų gauti mokesčių lengvatas, mano, kad regionuose reikia sukurti švietimo ir paslaugų paketus. R.Paulauskas įsitikinęs, kad emigraciją Lietuvos viduje sustabdytų valstybinių įstaigų, mokslo įstaigų iškėlimas iš Vilniaus, didesni vaiko pinigai regionų gyventojams ir mokesčių lengvatos įsigyjant būstą regionuose.

„Jei atsiras rajono centre kažkokia valstybinė įstaiga, tas centras įgaus gyvybės, darbuotojai ten statysis namus, į mokyklas eis jų vaikai. Ir taip daug kur pasaulyje daroma“, - tvirtino R.Paulauskas.

Įspėjo dėl ateities

A.Rudys akcentavo, kad emigracijos problemų sprendimu nesuinteresuotas stambusis verslas, siekiantis įsivežti pigios darbo jėgos iš svetur ir už tai agituojantis politikus.

„Tačiau verslas, išlaikydamas mažus atlyginimus, praktiškai apsirinka. Imigrantai susikuria savo aprūpinimo sistemas, o tai reiškia, kad mūsų mažmeninė prekyba iš jų atvykimo praloš, o ne laimės. Augs mokesčiai, nes didės socialinės išlaidos išlaikyti, tarkim, didelėms musulmoniškoms šeimoms, nes mes žinome, kad moterys nedirba, vaikai - taip pat. Bus ir daugiau socialinių ir ekonominių problemų, jau nekalbant apie kriminalinių nusikaltimų didėjimą“, - įspėjo A.Rudys.

Egidijus BIČKAUSKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Kai kurie politikai ir politologai tvirtina, esą vadinamosioms mažosioms partijoms reikia iš viso neleisti pasisakyti debatuose, nes jos tik „teršia eterio laiką“, neva yra radikalios ir jų niekas nerinks. E.Bičkauskas kategoriškai nesutinka su tokia nuomone.

„Tai yra vos ne vienintelė galimybė toms mažesnėms partijoms išeiti į eterį. Toms partijoms, kurių idėjos gal kartais kai kam visiškai nepriimtinos, bet kurios kartais turi labai protingų minčių. O debatai yra bene vienintelė galimybė plačiajai visuomenei išsakyti tas mintis. Tokios galimybės nesuteikimas ir diskriminavimas būtų daugiau nei demokratijos pažeidimas. Per debatus R.Paulauskas netyčia (o gal ir tyčia) ne visai tiesiogiai, bet įvertino šią situaciją, pavadindamas LRT valstybine televizija. Vedėjas pataisė, kad nėra tokios, yra visuomeninis transliuotojas. Tačiau bijau, kad R.Paulauskas buvo teisus ir pasakė taip sąmoningai. Aš pastebėjau, kad mūsų visuomeninis transliuotojas, turintis atstovauti visoms politinėms mintims ir idėjoms, renkasi pašnekovus ir temas kryptingai“, - konstatavo E.Bičkauskas.

Signataras sako matęs antradienio debatus per nacionalinį transliuotoją ir išgirdęs daug gerų minčių, kurias būtų verta ir įgyvendinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“