Klaipėdos rajone
| Iš Klišupės Gintaras Paulionis pradėjo savo didžiąją kelionę Baltijos link. Vainiką po dešimties metų ja nuplukdė keliautojo sūnus Lukas ir Piaulų kaimo gyventoja Žemyna Mkrtčianienė. |
Netoli Drevernos, Piaulų kaime, kuriame trobelę turėjo nusipirkęs klaipėdietis keliautojas Gintaras Paulionis, savaitgalį buvo atidengtas akmuo jam ir jo tragiškai pasibaigusiam žygiui per Baltijos jūrą atminti.
Piaulų kaimo bendruomenė savo iniciatyvai įgyvendinti pasirinko ne birželio 28-ąją, kai Gintaras Paulionis prieš 10 metų pradėjo savo žygį, ir ne spalio pradžią, kai jis jau grįždamas žuvo prie Kuršių nerijos krantų. Jie datą pasirinko simbolinę - šio mėnesio 13 dieną, penktadienį, ir ceremonijos pradžią - 13 valandą.
Dar gerokai prieš pirmą valandą iš Gintarui kadaise priklausiusios sodybos ceremonijos dalyviai patraukė prie Klišupės upės, iš kurios savo pasidirbta valtele keliautojas iširklavo į didžiuosius vandenis. Čia vienas jo sūnų - keturiolikmetis Lukas Paulionis - ansambliui "Drevernos žvejytės" dainuojant "Ir pakilo štormelis, ir apvirto laivelis" išplukdė Piaulų kaimo bendruomenės nupintą vainiką.
Toliau ceremonija buvo pratęsta jau grįžus į sodybą. Čia buvo atidengtas dar paties Gintaro šlifuotas ir išsaugotas akmuo su kukliu užrašu, o prie namo, kuriame keliautojas pats dirbinosi valtį, - memorialinė lenta. Akmenį atidengė antroji keliautojo žmona Irena Paulionienė, lentą - 27 metų sūnus Paulius.
Ceremonijoje kalbėjusi Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė nusistebėjo, kad tokia nedidelė - vos 60 žmonių - Piaulų kaimo bendruomenė, vadovaujama Klaretos Milinienės, sugebėjo taip susitelkti ir viską padaryti savo lėšomis.
Seimo nariai Valentinas Greičiūnas ir Petras Gražulis savo kalbomis pabrėžė, kad Gintaras Paulionis į žygį per Baltiją išsirengė tuomet, kai apie Lietuvą net Europoje dar mažai kas buvo girdėjęs, o keliautojas būtent savo žygdarbiu siekė ją išgarsinti.
Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, jog kaip tik šiomis dienomis ji gavo esto žurnalisto laišką, kuriame prašoma suteikti daugiau žinių apie Gintarą Paulionį, nes jos reikalingos rengiamam publikacijų ciklui apie katastrofas ir žmonių aukas neramioje Baltijos jūroje. Ji taip pat pažymėjo, kad Piaulų kaimas bus trečioji vieta, sietina su Gintaro Paulionio žygdarbiu - Jūrų muziejuje saugoma jo valtelė, Danės krantinėje yra knechtas ir štai dabar kuriama dar viena vieta, kurioje pro šalį pravažiuojantys žmonės stabtelės susimąstyti, kodėl žmonės ryžtasi žygdarbiams, nepaisydami lemties ženklų.
Tik štai - kelias link Drevernos pro Piaulų kaimo sodybą labai yra duobėtas. Tai - Priekulės seniūno Valerijaus Velko rūpestis. Kad jį reikėtų sutvarkyti, pritarė ir Seimo nariai.
Ceremonijoje dalyvavo ir Gintaro Paulionio artimieji - brolis Arūnas su žmona Loreta, pirmoji keliautojo žmona Janina su sūnumi Pauliumi ir marčia Irina bei anūkėle 10 mėnesių Paulina. Iš Anglijos, kur dabar gyvena ir dirba Pauliaus sesuo Lina, buvo atvažiavęs dar vienas anūkėlis - Dovydas. Čia buvo ir antroji žmona Irena su jau minėtu Luku. Nebuvo tik keliautojo tėvelių, kurie jau Anapilyje, tačiau jie būtų džiaugęsi kartu su visais artimaisiais Piaulų kaimo bendruomenės iniciatyva ir taip pat dėkoję Klaretai bei Antanui Miliniams, kurie pagal savo finansines galimybes taip saugo Gintarui Paulioniui priklausiusias trobas ir jų aplinką.
Ceremonijoje prisiminimais dalijosi ir keliautojo Gintaro Paulionio bičiuliai - vaikystės ir jaunystės taip pat keliauninkas Steponas Vyniotas, Gintarui Paulioniui padėjęs rengtis kelionėn Evaldas Geištoraitis. Jie kiek apgailestavo, kad neatvyko dar vienas Gintaro draugas - keliautojas ir fotografas Paulius Normantas, kuris dabar yra Vengrijoje.
Piaulų kaimo moterys atvykusiems surengė ir vaišes - Rūta Kristaitienė, Žemyna Mkrtčianienė ant stalo klojo savo pačių suslėgtus sūrius, keptus pyragus, Ela Vaupšienė mikliai sukosi, pilstydama svarainio gaivinančius gėrimus.
Beveik visa ceremonijoje dalyvavusi Piaulų kaimo bendruomenė mano, kad čia bus įkurtas Gintaro Paulionio atminimui skirtas muziejus, o aplinka būsianti sutvarkyta taip, kaip kadaise svajojo keliautojas. Ir vėl bendruomenės akys kryps ir į Petrą Jocį, kuris pagamino tądien atidengtas memorialines lentas ant Gintaro Paulionio namo ir akmens.
Gražina JUODYTĖ
Rašyti komentarą