"Bet koks įvykis - tiek neigiamas, tiek džiuginantis, mus paliečia. Šis sunkmetis reikšmingas žmogui jau vien dėl to, kad yra puiki proga susimąstyti tiems, kurie iki šiol to nedarė", - ruošdamas Šventosios bažnyčią Velykoms kalbėjo šios parapijos klebonas Vidmantas Gricius.
Sutarę apie Prisikėlimo šventės prasmę kalbėtis kurortinio miestelio tikėjimo namuose, dar nežinojome,
kad pokalbis prasidės nuo simbolinio sutapimo.
Šventosios Šv. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčia kaip tik buvo puošiama naujais dailininko Juozo Vosyliaus kūriniais, iš kurių vienas skirtas Kristaus prisikėlimui.
| V. Gricius: "Reaguokime į blogį ramiai, susidūrę su sunkmečiu, nepasiduokime masinei panikai. Tikrai išplauksime gyvi ir sveiki." |
Klebone, ar tiesa, kad sunkmetis stumia žmogų į gyvenimo prasmės paieškas? Gal bažnyčia pasipildė naujais tikinčiaisiais?
Noras pažinti save, surasti Dievą neateina staiga. Be to, nepamirškite, kad gyvename Žemaitijoje, čia viskas ne taip greitai keičiasi, žmonių būdas kitoks, - šypsosi.
O kiek poveikio duoda krizė? Hm... Kaip tai įvertinti? Kaip nustatyti, kokios priežastys atvedė į maldos namus? Juk ne visos problemos susidaro krizėje - yra ir kitas gyvenimas, šalia jos - asmeninės nelaimės, liga, nepavykę sumanymai, žlugusios svajonės. Pasigavome tą žodį, kurio kartoti nesinori, ir dabar viską siejame su juo. Visas bėdas, nelaimes ant vieno žodžio kariame. O juk net viena baisiausių ligų - vėžys - dar nereiškia gyvenimo pabaigos. Daug sergančiųjų pasveiksta. Ir krizė - tai jokiu būdu ne pabaiga.
| Prieš Velykas Šventosios Šv. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės bažnyčia buvo papuošta dailininko Juozo Vosyliaus kūriniais, kurių vienas skirtas Kristaus prisikėlimui. |
Čia gyvenęs monsinjoras Petras Puzaras visą laiką kalbėdavo, kad kas myli bažnyčią, tas jai ir aukoja, mišias užsako. Ir nuo laikmečio šioji meilė nepriklauso. Negalvoju, kad sunkmetis kažkaip ypatingai išprovokavo dėmesį ar meilę maldos namams. Gyvenimas pas mus kaip tekėjo, taip ir tebeteka ramiai. Be ypatingų pakilimų ar nuosmukių. Nepastebėjau, kad dabar verslininkai pultų aukoti ir prašyti Dievo verslus išsaugoti.
Žodis "prisikėlimas" dabar minimas taip pat dažnai. Ir ne tik dėl artėjančios šventės. Turime Seime net partiją taip pavadintą. Tik kaip atsitiesti nuo užklupusių negerovių nei politikai, nei medikai receptų neišrašo...
Stebuklo tikėtis per dieną būtų sudėtinga. Bet eiti kasdien į Prisikėlimą - būdų ir galimybių daug. Pavyzdžiui, - nustoti nuolat šnekėti apie tai, koks blogas pasaulis. Žmogų pirmiausia neigiamos kalbos stumia neviltin. Pabandykit nors kartą pagirti, paskatinti, gero žodžio neužlaikyti - ir aplinka ims keistis.
Jeigu kelias atvedė į maldos namus - į Prisikėlimą toliau ves išpažintis. Savo klaidų suvokimas, jų pripažinimas reiškia, jog nori keisti savo gyvenimą ir jau žengei ta kryptimi. Vien kalbomis neprisikelsi, reikia veiksmo, judėjimo.
Kelių, vedančių Dievo link, - daug. Ir visi jie teisingi, nes svarbiausia juk, kad žmogus ieško. Blogai, kai sulendama į kiautą, nenorima nieko keisti savo gyvenime. Uždarumas ir vienatvė - netinkami palydovai bėdai ištikus.
Ko palinkėtumėt prisikėlimo ir atgimimo šventės išvakarėse dienraščio skaitytojams?
Kad prisikėlusio Kristaus atsinaujinimo dvasia paliestų kiekvieną. Jeigu esate Tikėjimo kelyje, neliksite vieniši ir apleisti. Viltis būtinai aplankys. Vienus palies gera mintimi, kitus - artimojo meile.
Kartą išminčiaus paklausė, kodėl skenduolius vanduo iškelia, o gyvieji nuskęsta? Jis atsakė - skęstantieji puola į paniką, sveika nuovoka juos apleidžia, o štai mirusiuosius apgaubia ramybė. Ši istorija mums turėtų būt pamoka. Reaguokime į blogį ramiai, susidūrę su sunkmečiu, nepasiduokime masinei panikai. Tikrai išplauksime gyvi ir sveiki. Dėsninga, jog gyvenimas kiekvienam siunčia išbandymus. Jie mus sutvirtina, užgrūdina, pripildo išminties.
Vaida JUTKONĖ
Rašyti komentarą