Į pasienio vandenis – tik susimokėjus

Valstybės rinkliava už įrašymą į asmenų, turinčių teisę būti pasienio vandenyse, sąrašą vienam žmogui gali siekti 13,29 euro. Pasienio vietovių verslininkai ir gyventojai piktinasi, kad toks mokestis visai atgrasys ir taip ne dažnai pas juos atklystančius poilsiautojus.

Nesvarbu, ką pasienio vandens telkiniuose veiks lankytojai – žvejos, maudysis, plaukios valtimis ar baidarėmis, jiems ne tik teks gauti leidimus, bet ir sumokėti valstybės rinkliavą.

Bet ko neįleis

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau paskelbė, kad nuo kitų metų sugriežtinama patekimo į Valstybės sienos apsaugos zoną (VSAZ) tvarka. Pasak VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Sienos stebėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Mareko Klimuko, iki šiol nebuvo griežtai reglamentuojama, kas gali patekti į griežtai saugomą VSAZ, todėl leidimus gaudavo ir asmenys, kurių buvimas tose vietovėse ne visada atitikdavo Lietuvos saugumo interesus.

Jau nuo sausio mėnesio norintieji patekti į VSAZ pareigūnams privalės pateikti motyvuotus prašymus ir reikiamus dokumentus. Į VSAZ galės patekti tie žmonės, kurie gyvena šioje zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai arba naudotojai. Jie gaus neterminuotus leidimus. Trumpam į VSAZ galės patekti turistai ar svečiai, ketinantys aplankyti tose vietovėse gyvenančius ar dirbančius asmenis, lankytis viešosiose vietose – kapinėse, muziejuose, dvaruose arba būti pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.

VSAZ – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės. Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kelių kilometrų.

Už patekimą į VSAZ be leidimo ir neteisėtą buvimą joje numatyta administracinė atsakomybė. Dėl to šiemet pasieniečiai jau nubaudė daugiau kaip 300 asmenų. Pirmą kartą už tokį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 40 iki 90 eurų. Jeigu asmuo jau baustas už šį pažeidimą, jam gali būti skirta bauda nuo 90 iki 170 eurų.

Turės sumokėti rinkliavą

M. Klimukas teigė, kad patekimo į VSAZ tvarkos griežtinimas yra viena priemonių, kuriomis stiprinama išorės sienų su Rusija ir Baltarusija apsauga. „Prieš dešimtmetį, nustatant VSAZ, buvo nutarta, kad pasienio miesteliai neturėtų įeiti į šią zoną. Šis principas išlieka galioti ir kitąmet“, – teigė VSAT atstovas. Tad į VSAZ nepatenka turizmui svarbūs ar tankiau gyvenami ruožai pasienyje su Rusija prie Rusnės salos, Rambyno kalno, Panemunės, Smalininkų, Vištyčio ir Kybartų miesteliai, taip pat ilgas ruožas Šakių rajone, kur siena eina Šešupe. VSAZ nėra nužymėta ir kai kuriuose ruožuose Ignalinos, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose, kur yra siena su Baltarusija. Todėl turizmo plėtrai šis leidimų išdavimo sugriežtinimas įtakos, matyt, neturės.

Kur kas didesni pokyčiai laukia norinčiųjų patekti į pasienio vandens telkinius. Nesvarbu, ką ten veiks lankytojai – žvejos, maudysis, plaukios baidarėmis ar valtimis, jiems ne tik reikės gauti leidimus, bet ir sumokėti valstybės rinkliavą. Tiesa, kol kas numatomas tik preliminarus jos dydis – 13,29 euro. Vyriausybė dėl rinkliavos dydžio dar nėra tarusi galutinio žodžio.

Vyriausybei teikiamose Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo pataisose vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma skaičiuoja, kad šiemet iki spalio 1 dienos buvo išduota 10 071 toks leidimas. Viename leidime paprastai būna įrašyta net iki 200 žmonių, todėl šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. asmenų, kurie gali patekti į pasienio vandenis, pasienio juostą ir VSAZ.

Visais atvejais vaizdo stebėjimo sistemai užfiksavus asmenis pasienio vandenyse, pareigūnai privalo reaguoti ir patikrinti, ar teisėtas jų buvimas tos vietovės vandenyse. VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Sienos stebėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto M. Klimuko teigimu, vieną kartą per metus susimokėjęs valstybės rinkliavą ir įrašytas į asmenų, kurie gali būti pasienio vandenyse, sąrašus, žmogus galės juose lankytis neribotai ir bet kuriame šalies pasienio vandens telkinyje.

Rinkliava už maudymąsi ežere?

Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, esantis Vištyčio ežeras žiemą traukia žūklės mėgėjus, o vasarą – poilsiautojus. Pagal naują sumanymą jie visi kitąmet turės sumokėti valstybės rinkliavą. Jos nesusimokėjusieji į Vištyčio ežerą negalės net kojos įmerkti – ir ne tik atvykėliai, bet ir vietos gyventojai.

„Jei bus įvesta valstybės rinkliava už maudymąsi Vištytyje, žvejojimą, tai mūsų miesteliui virs tragedija. Vištytis ir taip merdėja, o po tokio apribojimo jis visai apmirs“, – teigė Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoja Laima Ragaišienė. Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro Šakiuose direktorė Ieva Bernotaitė sakė, kad plaukimas baidarėmis Šešupės atkarpa nuo Kudirkos Naumiesčio – labai populiarus užsiėmimas, tačiau dažniausiai tuo užsiima vietos jaunimas. Iš Vilniaus ar Kauno norinčių plaukti Šešupe, kuria eina Lietuvos ir Rusijos valstybių siena, beveik neatsiranda. Todėl valstybės rinkliavos įvedimas plaukiantiesiems baidarėmis būtų tiesiog šio verslo žlugdymas. „Ir mūsų, ir aplinkiniuose rajonuose gyvenančių žmonių pajamos nėra didelės, kad jie galėtų nuolat mokėti ne tik už baidares, bet ir valstybės rinkliavą. Todėl šiose vietose veikiantys trys plaukimų organizatoriai norinčiųjų plaukti gali ir nesulaukti“, – prognozavo I. Bernotaitė.