Į kormoranus gali atsisukti šautuvo vamzdis

Virto kenkėjais

Aplinkos ministerijos specialistams pavesta per mėnesį parengti kormoranų gausos reguliavimo planą, kuris būtų labiau veiksmingas nei iki šiol naudoti mechanizmai.

Šį planą specialistams paruošti pavedė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, pastaruoju metu itin aktyviai kovojantis su įvairiais gamtos teršėjais ir kenkėjais. Į jų sąrašą pakliuvo ne tik brakonieriai, bet ir gamtą siaubiantys paukščiai.

„Naujas planas ruošiamas tik dabar, nes ne viską iš karto spėjame. Visur einame po truputėlį. Pradėjom nuo brakonierių ir kitų reikalų, atėjo metas ir kormoranams. Iš tiesų manau, kad iš saugomų paukščių rūšies jie tapo mūsų gamtai žalą darančia rūšimi. Jeigu pažiūrėsim į miškus toje pačioje Neringoje, Nidoje ir kitose vietose, jie yra nusiaubti. Paukščių kolonijos nuolat plečiasi“, - teigė V.Mazuronis. Pasak ministro, 1985 m. kormoranų Lietuvoje buvo vos viena ar dvi poros. Dabar šių paukščių skaičius išaugo iki daugiau nei 20 tūkst. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, V.Mazuronis kėlė klausimą, kodėl saugome šiuos paukščius aukodami ne tik savo šalies miškus, bet ir žuvies resursus.

Neveiksmingi būdai

„Šioje vietoje, matant kas vyksta ir galų gale kalbantis su tų vietovių gyventojais, darosi akivaizdu, kad iki šiol buvęs kažkokių balionėlių laidymas, baidymas, kol kiaušiniai atšals, neduoda efekto“, - sakė aplinkos ministras.

Aplinkos ministerija jau buvo nustačiusi kormoranų populiacijos reguliavimo tvarką. Nuo 2007 metų, finansuojant ministerijai, šių paukščių gausa reguliuojama garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis visose penkiose jų kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc. dėčių.

Per šešerius metus buvo atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis - 3 kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 23 tūkstančiai kormoranų jauniklių.

V.Mazuronis mano, kad šių priemonių paprasčiausiai nebepakanka.

„Turėtumėm nustatyti, kiek kormoranų Lietuvoje turėtų gyventi. Panašiai kaip su vilkais. Reikia nustatyti tokį skaičių, kad jie nežudytų gamtos. Turime rasti rimtas priemones, kurių imsimės, kad šis skaičius būtų realiai pradėtas reguliuoti“, - sakė ministras.

Neatmetė medžioklės

Jis tikino, jog nenori piršti savo mąstymo, būtent todėl ir paprašė specialistų per mėnesį paruošti specialų planą bei rekomendacijas. Tai padaryti prašyta tariantis ir su mokslininkais.

Ministras teigė asmeniškai neatmetantis ir medžioklės galimybės, kaip galimo reguliavimo būdo.

„Šio dalyko neatmesčiau, nebent mokslininkai įrodytų kitaip. Tačiau jie negali nusiaubti ištisų rajonų. Gaunam žinių, kad kormoranų kolonijos kuriasi jau ir Žemaitijoje. Nereikia vaizduoti, kad mes reguliuojame jų skaičių. Reikia iš tikrųjų reguliuoti“, - įsitikinęs V.Mazuronis.

Jis tikino, jog specialistai tikrai išklausys gamtininkų pastabas. Tiesa, V.Mazuronis užsiminė, kad jeigu atsiras gamtininkų, norinčių aršiai saugoti ir ginti šią paukščių rūšį, jis pakvies juos nuvažiuoti į tuos miškus, kurie yra nusiaubti, ir pasižiūrėti, kaip tai atrodo.

„Ne tik pasižiūrėti, bet ir pasivaikščioti, ir pagalvoti, ar jie norėtų gyventi apsupti tokios gamtos. Tada vėl pakviesime juos diskutuoti ir pažiūrėsime, ką atsakys“, - sakė V.Mazuronis.