I. Degutienė prašo Premjero padėti Lenkijoje gyvenantiems lietuviams

Pasak Seimo vicepirmininkės, įstatymuose įtvirtintos teisės tautinėms mažumoms iš esmės yra pakankamos užtikrinti tautinių mažumų galimybes išlaikyti ir puoselėti savo kultūrinį identitetą. Tačiau su problemomis susiduriama tuomet, kai reikia šias teises praktiškai įgyvendinti.

"Teoriškai lietuviams suteikiamos galimybės mokytis gimtąja kalba nuo darželio iki vidurinės mokyklos, tačiau mokyklų finansavimas yra problemiškas ir išskirtinai priklausantis nuo savivaldybės. Štai lietuviška Seinų "Žiburio" gimnazija nuolat susiduria su finansavimo problemomis. Jei ne Lietuvos parama, šį lietuvybės židinį tektų uždaryti. Dėl nepakankamų lėšų trūksta ir pinigų vadovėliams lietuvių kalba išleisti, mokytojams trūksta metodinės medžiagos. Tai apsunkina ne tik darbą, bet dažnu atveju atbaido ir moksleivius. Reikėtų prisiminti ir tai, kad per dešimt metų Lenkijoje buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų", - sako Seimo vicepirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė.

Lenkijos teisės aktai taip pat numato, kad tautinės mažumos gali turėti spaudos leidinius, televizijos ir radijo laidas savo gimtąja kalba. Visai Lenkijos lietuvių bendruomenei svarbus lietuvių kalba leidžiamas dvisavaitinis žurnalas "Aušra" susiduria su neišsprendžiamais finansiniais iššūkiais po to, kai Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo ministerija priėmė sprendimą, pagal kurį žurnalas turi grąžinti dalį 2011 metams skirtos dotacijos. I. Degutienės teigimu, toks sprendimas kelia nerimą dar ir dėl to, kad Lenkijos lietuvių bendruomenės žiniomis, iš kitų tautinių mažumų leidinių to nereikalaujama.

Pasak TS-LKD frakcijos narės, dvi Lenkijos lietuviams svarbias įstaigas - "Lietuvių namus", kur organizuojamas mūsų tautiečių kultūrinis gyvenimas, ir 2005 metais įsteigtą "Žiburio" mokyklą - administruojantis vyskupo A. Baranausko fondas Seinų miesto savivaldybės sprendimu įpareigotas sumokėti beveik 16 tūkst. Lenkijos zlotų nekilnojamojo turto mokestį už 6 mėnesius. Fondui toks mokestis - nepakeliama našta. Pasak kreipimosi autorės, keistai atrodo, kai mokestis skiriamas ne pelno siekiančiai, tautinės mažumos kultūros ir švietimo puoselėjimu užsiimančiai organizacijai.

"Kreipiuosi į Jus taip pat prašydama, panaudojant Lietuvos Vyriausybės turimus resursus, padėti Lenkijoje gyvenantiems lietuviams. Lietuvių tautinei mažumai priklausančių Lenkijos piliečių nuolat mažėja, tad tiek parlamentiniu, tiek vyriausybiniu lygiu turime sutelkti pastangas, siekdami apsaugoti teisėtus savo tautiečių interesus ir užtikrinti jiems galimybę išlaikyti savo tautinį tapatumą. Santykių su Lenkija "perkrovimo" politika neturėtų vykti lietuvių, gyvenančių Lenkijoje, teisių ir galimybių sąskaita", - kreipimesi į A. Butkevičių rašo I. Degutienė.

Statistika rodo, kad lietuvių tautinei mažumai priklausančių Lenkijos piliečių skaičius per pastarąjį dešimtmetį mažėja. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, lietuvių tautinei mažumai priklausančių ir kaip pirmąją - lietuvių - tapatybę nurodančių Lenkijos piliečių buvo 5 tūkstančiai, o 2002 m. - 5,8 tūkstančio. Pasak I. Degutienės, vyksta asimiliacija, kuri mažesnėms tautinių mažumų grupėms (o tokiai priskirtina ir lietuvių) sukelia nemažą grėsmę tapatumo išlaikymui.