Gynybos apžvalgininkai: kvalifikuoto kario per tris mėnesius parengti neįmanoma

2008-aisiais buvo sustabdytas šaukimas į privalomą pradinę karo tarnybą, o ją pakeitė savanoriški trijų mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai (BKM). Po jų galima pretenduoti tapti profesinės karo tarnybos kariu. Baigusieji BKM taip pat įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą. Pastaruoju metu – dėl sudėtingos geopolitinės padėties – vėl gaivinamos politinės diskusijos apie privalomą karinę tarnybą.

„Dabar turime tokią situaciją, kad to parengto rezervo žmonės, kurie atliko privalomą tarnybą, sensta, kasmet vis mažėja tų, kurie yra tinkamo amžiaus karinei prievolei, todėl reikia kažkaip tą parengtąjį rezervą atnaujinti. Kaip išeitis iš krizės yra baziniai kariniai mokymai, bet jie trunka tik tris mėnesius, o jokio kvalifikuoto kario per tris mėnesius parengti neįmanoma, kad ir kas ką sakytų“, – portalui LRT.lt tvirtina A. Matonis.

Jam pritaria ir istorikas prof. V. Rakutis, pasak kurio, kariui parengti reikia mažiausiai pusės metų, o tam, kad jis išmoktų veikti dalinyje, kuopos batalione, – dar pusės.

„Vieneri metai yra optimalus laiko tarpas. Per tokį anksčiau ir buvo rengiami Lietuvos kariai. Paskelbėme profesinę karo tarnybą, bet sumažinome parengimo laiką nuo pusės metų iki 12 savaičių“, – stebisi V. Rakutis.

Prorektorius pasakoja, kad jam poligone teko stebėti, kaip laikomi egzaminai. „Jie blogai juda mūšio lauke, apie automatizmą nėra kalbos. Jie daro tokias klaidas, kokių po bazinio parengimo neturėtų daryti. Man sakė, kad per tiek savaičių neįmanoma to išmokyti, reikia daugiau laiko. Mūsų sekretorės turi būti baigusios aukštąjį mokslą, mokytis ketverius metus, o karys turi 12 savaičių – tai absurdas“, – tvirtina V. Rakutis.

Kaip teigia gynybos apžvalgininkas A. Matonis, niekas greičiau kaip per 9 mėnesius kario neparengs. „Kai kur tarnybos trukmė yra 6 mėnesiai, pavyzdžiui, Suomijoje. Per 6–7 intensyvaus mokymo mėnesius galima parengti, bet taktiniam parengimui reikia 9 mėnesių. Trijų mėnesių užtenka susipažinti su pagrindiniais dalykais, bet per tiek laiko jokiu būdu netampama gerai taktiškai parengtu kariu“, – pažymi A. Matonis.

A. Matonis: reikia sukurti ryšį su visuomene

Kad būtų atkurta privaloma karinė tarnyba, reikia politinio sprendimo, tačiau parlamentinės partijos, išskyrus konservatorius, tam nepritaria.

V. Rakutis mano, jog šauktinių kariuomenę reikėtų grąžinti, tačiau tai padaryti nebus lengva. „Daug lengviau nutraukti nei iš naujo pradėti. Karo prievolės tarnyba turėjo savo regioninius centrus, sąrašus. Visą šią sistemą reikia kurti iš naujo. Rusijoje visuotinė karo prievolė buvo įvedinėjama 22 metus. Tai sunkiai padaromi dalykai, o mes paėmėme ir išdraskėme. Visuomenės pasipriešinimas taip pat didžiulis, niekas nemėgsta, kai užkraunama karinė prievolė. [Kad pasikeistų visuomenės nuomonė], turi būti rimtas pavojus. Jis yra, bet visuomenė dar stipriai jo nejaučia“, – LRT.lt kalbėjo V. Rakutis.

Pasak gynybos apžvalgininko A. Matonio, atkurti šauktinių kariuomenę neužtektų – reikėtų ją padaryti ir patrauklią.

„Ji neturi būti selektyvi ir neteisinga. Anksčiau 80–90 proc. į privalomą tarnybą pakliūdavo tų, kurie nenorėjo, negalėjo išsisukti. To ryšio su visuomene, supratimo, koks yra Estijoje, kad privaloma tarnyba yra būtinas dalykas, kuris vėliau teigiamai atsiliepia karjerai, mokslams, pas mus nebuvo. Techniškai įmanoma atkurti tarnybas, surinkti karininkų, puskarininkių ir seržantų, bet ar bus sukurtas reikalingas ryšys su visuomene?“ – klausia A. Matonis.

Kaip teigia gynybos apžvalgininkas, niekas nepakeis profesionaliai parengtų karių, tačiau vienokius ar kitokius sprendimus reikės priimti, nes kai kuriuose batalionuose trūksta karių. „Vadinasi, turės būti priimti kažkokie sprendimai – nori ar nenori. Arba mes liksime be batalionų“, – sako A. Matonis.

Šiuo metu iš 28 NATO šalių privaloma karo tarnyba yra Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Turkijoje. Norvegija – pirmoji NATO ir Europos šalis, kuri nuo 2015-ųjų įveda privalomą tarnybą ir moterims.