Gydytojas: perspektyva naujuoju metodu išgydyti vėžį – labai didelė

Sudėtingą procedūrą atliks Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojų komanda: intervenciniai onkoradiologai M. Trakymas ir Ramūnas Ambrozaitis, branduolinės medicinos gydytojas radiologas Sigitas Tiškevičius, inžinierius radiochemikas Marius Stalnionis, talkins kolegos iš Vokietijos.

Apie naują vėžio gydymo būdą su dr. M. Trakymu kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai.

Kokia tai procedūra?

Tai procedūra, kai per žmogaus arterijas specialiais kateteriais nukeliaujama į kepenų arterijas ir per tuos kateterius suleidžiama speciali medžiaga – radionuklidas radioaktyvus itris, esantis mažose dalelėse mikrosferose, kurios nuneša tas daleles būtent į naviko kraujagysles. Ten jis užstringa ir kurį laiką švitina aplink esančius organus. Švitinama 2–3 mm atstumu nuo kiekvienos dalelės ir apšvitinamas tik navikas.

Matyt, tai labai sudėtinga procedūra. Kokia rizika pacientui? Gal ji mažesnė negu operuojant?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad švitinimo būdas taikomas tiems pacientams, kuriems negalima taikyti chirurginio gydymo, negalima operuoti. Tai gali būti dviem atvejais: kai navikas labai didelis arba kai pacientas serga kažkokiomis ligomis ir negalima operuoti, nes operuojant reikalinga bendroji nejautra, kuri organizmui didžiulė trauma.

Šis būdas visiškai kitoks, atliekama vietinė nejautra: per kirkšnies ar pažasties arteriją įeinama į kraujagyslę ir tada nereikia bendrosios nejautros. Pacientas visą procedūrą gali stebėti ekrane, nes viskas kontroliuojama rentgenu.

Antra, pacientas nejaučia nei skausmo, nes mikrodalelės nejaučiamos, nei procedūros metu, nei po jos. Žinoma, kažkiek apšvitinamos ir sveikos kepenys, bet to pacientas nejaučia. Taigi šitą gydymo būdą galima taikyti daugeliui pacientų. Žinoma, jei jis reikalingas.

Radioembolizacija taikoma Vakarų Europoje, o Baltijos šalyse šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti. Kokia perspektyva, kokios viltys šiems ligoniams pasveikti?

Perspektyva labai didelė. Tokių pacientų nėra daug – jų suskaičiuojama dešimtimis. Tarkim, tokioje didelėje šalyje, kaip Vokietija, kur gyvena 80 mln. žmonių, per dieną, manau, atliekama keletas tokių procedūrų. Lietuvoje, bent jau pradžioje, mes planuojame šitą vieną, bet ateityje pacientų atsiras daugiau ir gerokai daugiau žmonių turės naują viltį.

Kaip sakiau, kai operacija negalima, daliai pacientų net ir chemoterapija gali būti nereikšminga. Tokiais atvejais atsiranda nauja galimybė pasveikti, galbūt pailginti gyvenimą.

Mes kalbame tik apie kepenis? Gal ateityje šią procedūrą galima bus taikyti ir gydant kitas ligas?

Kol kas gydomos kepenys, nes jos ypatingas organas, turintis dvigubą kraujotaką, arterijas, kepenų venas ir vartų veną. Kepenys kraują gauna iš kelių šaltinių, o navikas visą kraują gauna tik iš arterijų. Kadangi kepenys vienintelis toks organas, norint sunaikinti naviką, reikia į arterijas suleisti tos medžiagos, o tada pačios kepenys lieka nepaveiktos.

Šį būdą teoriškai būtų galima taikyti ir gydant kitus organus, bet kol kas tai būtų tik eksperimentiniai gydymo būdai. Tačiau manau, kad perspektyva yra. Kaip žinome, panašiais gydymo būdais, tik ne įleidžiant į kraujotaką, o implantuojant tam tikras radioaktyvias daleles, galima apšvitinti kitus organus, pvz., prostatą.